Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas François Hollande’as pastarąją savaitę kaip niekada įnirtingai ieškojo diplomatinės išeities iš aklavietės Ukrainoje – šios šalies rytuose jau beveik metus liepsnoja kruvinas konfliktas.
Alternatyva daug ką gąsdino. Mat Amerikoje iš pradžių ekspertai, o tada ir pats prezidentas Barackas Obama paskelbė, kad negali atmesti galimybės suteikti karinę pagalbą ukrainiečiams.
Tačiau ES vadovybei toks Ukrainos apginklavimo scenarijus nebuvo priimtinas. JAV toli, o Europa nenori naujo didelio karo čia pat. Teliko viena išeitis – derėtis. Kad ir per visą naktį.
Karštligiškų diplomatinių manevrų rezultatas – pasauliui kvapą užgniaužusios A.Merkel, F.Hollande’o, Ukrainos prezidento Petro Porošenkos ir Rusijos lyderio Vladimiro Putino derybos.
Galiausiai 17 valandų trukusias diskusijas vakar vainikavo žinia: paliaubos bus.
Nors visos keturios pusės iškart pabrėžė, jog iki tikros taikos Rytų Ukrainoje dar toli, vilčių yra bent dėl to, kad regione prislops smurtas. Tiesa, ne iškart. Paliaubos, dėl kurių susitarta, prasideda sekmadienio naktį. Laiko paskutiniams mūšiams dar daug.
Separatistus šers Kijevas?
Pirmiausia V.Putinas, o kiek vėliau ir kiti trys susitikimo Minske dalyviai ketvirtadienį paskelbė, kad paliaubos skelbiamos nuo vasario 15-osios – sekmadienio vidurnakčio.
Be ugnies nutraukimo, bus atitraukta sunkioji ginkluotė – artilerija, kurios kalibras didesnis nei 100 mm. P.Porošenkos teigimu, bendra buferinė zona bus 50 km pločio.
Minske palaimintame dokumente taip pat skelbiama apie amnestiją mūšių dalyviams – tai reikalingiausia separatistams. Turėtų būti paleisti visi kaliniai, tarp jų – ir Maskvoje nuo praėjusių metų liepos kalinama Ukrainos pilotė Nadija Savčenko.
Ukraina prieš derybas siekė, kad galėtų kontroliuoti savo pasienio su Rusija pusę. Ir nors pastarosios šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas muistėsi, Minske pasirašytame susitarime teigiama, kad tai turi būti pasiekta iki metų pabaigos.
Tai gera žinia Kijevui. Bet dokumente taip pat pabrėžiama, kad sieną Ukraina kontroliuoti galės tik po to, kai rytuose įvyks vietos valdžios rinkimai. O jie bus surengti tik Ukrainai iki metų pabaigos įgyvendinus konstitucinę reformą, numatančią valdžios decentralizaciją.
Tiesa, P.Porošenka pabrėžė, kad nekalbama apie Ukrainos federalizaciją, kuri reikštų autonomiją separatistų paskelbtoms Donecko ir Luhansko liaudies respublikoms.
Dar viena nemaloni žinia Ukrainai – Kijevas turės ne tik nutraukti separatistų kontroliuojamų teritorijų ekonominę blokadą, bet ir finansuoti šį regioną iš savo braškančio biudžeto. Taigi Donbaso gyventojai čia vėl sulauktų atlyginimų, pensijų ir kitų išmokų.
Vakaruose – atsargūs balsai
V.Putinui po derybų pasidžiaugus „ne geriausia naktimi, bet puikiu rytu“, P.Porošenka stengėsi neatsilikti.
Ukrainos lyderis pareiškė, kad Kijevas „atlaikė spaudimą ir nepasidavė ultimatumams“.
Tačiau susitarimas akivaizdžiai ne tik trapus, bet ir, regis, suręstas taip, kad ir ukrainiečiai, ir rusai, ir pastarųjų remiami separatistai galėtų skelbti apie svarbius pasiekimus.
Būtent todėl Vakarai derybų rezultatus linkę vertinti atsargiai.
A.Merkel prabilo apie „vilties prošvaistę“, bet tuoj pat pridūrė, kad „nepuoselėja iliuzijų“. Esą kelyje į taikų konflikto tarp Kijevo ir separatistų sureguliavimą dar esama „didelių kliūčių“.
Vokietijos diplomatijos vadovas Frankas Walteris Steinmeieris antrino kanclerei: „Pasiektas susitarimas nėra proveržis.“
„Tai tik paliaubos. Pagrindinis klausimas – sienų kontrolė – nėra išspręstas. Per sieną toliau gali judėti rusų kariuomenė ir sunkioji ginkluotė“, – vakar Briuselyje pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Akivaizdu, kad tai nėra kažkokie galutiniai susitarimai, galbūt juos galima vertinti kaip tarpinius.
Vertinti visa tai teigiamai dar anksti, nes turime matyti, kaip visa tai vyks realybėje“, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Džiugios žinios iš TVF
Atrodo, Vakaruose suvokiama, kad P.Porošenkai per derybas teko praryti ne vieną karčią piliulę ir padaryti nuolaidų.
Antai lieka neaišku, kaip į sprendimą suteikti specialųjį statusą separatistų užimtiems regionams ir juos finansuoti reaguos Ukrainos parlamentarai – greičiausiai laukia itin karšti debatai. Jau vakar Aukščiausiojoje Radoje aidėjo muštynių garsai.
Gali būti, kad būtent siekiant įtikinti Kijevą vykdyti susitarimo sąlygas paskelbta, jog Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Ukraina susitarė dėl naujo 17,5 mlrd. dolerių finansinės pagalbos plano.
Kijevas pastaraisiais mėnesiais sparčiai artėjo prie bankroto ribos, tad kai kurie analitikai tvirtina, kad sandoris su TVF ukrainiečiams netgi svarbesnis negu susitarimas Minske.
Kas dar atsitiks Ukrainoje?
Kad ir kaip būtų, abejonių po vakarykščio susitarimo apstu.
Juolab kad Baltarusijos sostinėje rezultatai primena susitarimą, Minske jau pasiektą pernai rugsėjį. Tąkart paliaubų sutartis pradėjo byrėti jau kone kitą dieną. Garantijų, kad šį sykį taip neatsitiks, trūksta.
Kijevas jau paskelbė, kad tuo metu, kai Minske vyko keturšalės derybos, Rusija į Rytų Ukrainą per sieną pasiuntė apie 50 tankų ir dar kelias dešimtis sunkiosios karinės technikos vienetų.
O kadangi paliaubos turėtų prasidėti tiktai naktį iš šeštadienio į sekmadienį, laiko mūšiams liko užtektinai. Separatistų lyderiai, kurie, beje, iš pradžių atmetė susitarimą dėl paliaubų, tikina, kad vadinamasis Debalcevės katilas, kuriame apsupti tūkstančiai Ukrainos karių, turi atitekti jiems.
Minske pasirašytame dokumente konkrečiai Debalcevė neminima, taigi neatmestina, kad kariaujančioms pusėms mįslingai paliekama erdvės per trejetą dienų išspręsti situaciją – liejant kraują.
Kaip kitaip paaiškinti, kad paliaubos skelbiamos ne iškart, o tik nuo sekmadienio?
Galiausiai nežinia, kaip į susitarimą sureaguos Ukrainos kariškiai, ypač savanoriai. Prieštaringai vertinamas pulkas „Azov“ vakar Minske pasirašytą dokumentą piktai palygino su 1994 metų sutartimi, kuri iš esmės atskyrė Abchaziją nuo Gruzijos.
Kita vertus, Maskvoje vakar netikėtai surengta krata oligarcho Konstantino Malofejevo namuose. Jis – pagrindinis Donbaso separatistų finansuotojas, tad gali būti, kad Kremlius nutarė šįkart trūktelėti karo įkarščiu vis dar spirgančių separatistų pavadį į save.
Paspaudė vienas kitam ranką
Kad iki tikros taikos dar toli, liudijo ir įsitempę Minske susitikusių lyderių veidai.
Atsipalaidavęs atrodė tik garbingus svečius priėmęs Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kuriam nors kartą nereikėjo aiškintis dėl autokratinio jo paties režimo.
Diplomatinis protokolas privertė P.Porošenką ir V.Putiną paspausti vienas kitam ranką, bet Ukrainos lyderis, kaltinantis Maskvą vykdant tiesioginę agresiją prieš ukrainiečius Donbase, Rusijos prezidentui net nepažvelgė į akis.
Prancūzijos prezidentas F.Hollande’as apskritai atrodė sutrikęs – gal dėl to, kad kiti trys lyderiai laisvai kalba rusiškai, o už uždarų durų greičiausiai bendrauta ir šia kalba.
Suirzę Minske buvo ir žurnalistai. Kremliaus veiksmus liaupsinančio kanalo „LifeNews“ reporteris prieš kameras pradėjo loti ant žurnalisčių iš Ukrainos, pasiuntė jas „na**ui“ ir buvo išvytas iš Nepriklausomybės rūmų, kuriuose vyko derybos.
„LifeNews“ redaktorius nė nemėgino gėdinti savo kolegos ir pareiškė, kad savo pavaldinio vietoje ukrainietes būtų „apš*kęs“.
Žurnalistai naujienų laukė tiesiog susėdę ir sugulę ant grindų. Ne vienas jų juokavo, kad valstybių vadovai tariasi ne vien dėl paliaubų, bet ir dėl paraiškos Guinnesso rekordų knygai – retos derybos užtrunka taip ilgai.
Ne visi atlaikė tokį krūvį – viena Rusijos naujienų agentūros „Interfax“ reporterė, ilgas valandas laukdama derybų rezultatų, pasijuto blogai ir buvo nugabenta į ligoninę.
Minsko susitarimo dėl paliaubų sąlygos
1. Galutinės paliaubos nuo vasario 15 dienos vidurnakčio.
2. Per dvi savaites nuo paliaubų paskelbimo nuo fronto linijų atitraukiama visa sunkioji artilerija.
3. Efektyvi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pagalba stebint ir užtikrinant sunkiosios artilerijos atitraukimą.
4. Dialogas dėl vietos valdžios rinkimų Donecko ir Luhansko srityse organizavimo pirmą dieną po artilerijos atitraukimo.
5. Per 30 dienų po susitarimo Ukrainos Aukščiausioji Rada turi patvirtinti rezoliuciją, nurodančią teritoriją, kuriai bus suteiktas specialusis statusas. Linija turi būti nustatyta pagal 2014 metų rugsėjo 19 dienos Minsko memorandumą.
6. Per penkias dienas nuo artilerijos atitraukimo turi būti pasikeista belaisviais ir neteisėtai dėl įvykių Donecko ir Luhansko srityse įkalintais asmenimis. Pagal šį punktą gali būti išlaisvinta ir kalėjime Rusijoje nuo gruodžio badaujanti ukrainietė pilotė N.Savčenko.
7. Saugus humanitarinės pagalbos tiekimas, laikymas ir paskirstymas.
8. Separatistų kontroliuojamuose regionuose visiškai atkuriami socialiniai ir ekonominiai ryšiai, pensijų ir mokesčių mokėjimas pagal Ukrainos įstatymus, atkuriama bankų veikla.
9. Visiškas Ukrainos valstybinės sienos kontrolės visoje konflikto zonoje atkūrimas – tik po vietos valdžios rinkimų.
10. Iš Ukrainos teritorijos, stebint ESBO, išvedami visi užsienio pajėgų daliniai ir samdiniai ir išvežama karinė technika. Nuginkluojamos visos nelegalios grupės.
11. Konstitucinė reforma Ukrainoje, pagal kurią nauja Konstitucija turi pradėti galioti iki 2015 metų pabaigos. Pagrindinis jos reikalavimas – šalies decentralizacija, atsižvelgiant į Donecko ir Luhansko regionų išskirtinį statusą.
A.Lukašenka nešiojo svečiams kavą
Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka (nuotr.), pasakodamas apie susitikimo Minske organizavimą, žurnalistus tikino, kad derybos buvo puikiai organizuotos.
„Ir pamaitinome, ir viskuo aprūpinome – patys matėte, kaip tai buvo organizuota. Maitinome viskuo, kas gaminama Baltarusijoje, Rusijoje. Valgė kiaušinienę, sūrį, pieno produktus, išgėrė kelis kibirus kavos“, – teigė A.Lukašenka.
Derybų dalyvius Baltarusijos lyderis pavadino šaunuoliais. „Jie tiesiog šaunuoliai, jie atlaikė tą maratoną“, – sakė prezidentas.
A.Lukašenka vis dėlto prašė nepervertinti derybų trukmės: „Karo ir taikos klausimai sprendžiami mėnesių mėnesius, o kartais ir metų metus, o čia pavyko susitarti dėl paliaubų vos per 17 valandų.“
„Kaip suprantu, miegojo pamainomis. Ypač ekspertai, nes formuluojant tokius susitarimus galva turi būti šviesi“, – sakė Baltarusijos prezidentas ir pabrėžė, kad šalių vadovams atsikvėpti nepavyko.
Žurnalistų paklaustas, ar nešiojo kavą derybų dalyviams, kaip buvo žadėjęs per kitą susitikimą su žurnalistais, Baltarusijos prezidentas atsakė teigiamai.
