Abejoti Izraelio premjero Benjamino Netanyahu kvietimu masiškai emigruoti į Izraelį žydai gali dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia Europoje kilusi antisemitizmo banga, nepaisant vis dažnėjančių incidentų, kai kuriems atrodo išpūsta – pavieniai išpuoliai sulaukia didelio atgarsio.
Tačiau tuomet kyla klausimas, kur saugiau – Europos miestų gatvėse, kur žydai gali tikėtis užgauliojimo ar radikalaus musulmono išpuolio, ar vis dėlto palestiniečių raketomis reguliariai apšaudomame Izraelyje?
Netgi ištobulinta gyventojų apsaugos sistema, Europoje sutinkama nebent Šveicarijoje, tūkstančius izraeliečių šeimų per apšaudymus verčia slėptis bunkeriuose.
Antra priežastis labai paprasta: B.Netanyahu nėra pirmasis premjeras, kviečiantis žydus emigruoti Izraelį.
Izraelio valdžia tokius raginimus siuntė ne sykį ir emigrantai praėjusiame šimtmetyje keldavosi į žydų valstybę bangomis.
Dabartinis kvietimas esą susijęs su rinkimais, mat B.Netanyahu siekia perrinkimo.
Tačiau jo iš pirmo žvilgsnio unikali, moderni šalis pastaraisiais metais pasikeitė, mat ypač sustiprėjo konservatyvių, religingų žydų įtaka, kuri nepatinka net daliai Izraelio jaunimo.
Pašalino visas moteris
Pasaulis praėjusį mėnesį sulaikęs kvapą stebėjo tragiškus įvykius Paryžiuje, kurių metu nuo teroristų rankų žuvo 17 žmonių, tarp jų ir satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakcijos nariai ir 4 košerinio maisto parduotuvėje buvę žydai.
Prancūzija atsakė masine demonstracija: miesto gatvėmis žygiavo ne tik keli milijonai žmonių, bet ir daugiau nei 40-ies pasaulio valstybių lyderiai. Jų bendra nuotrauka atsidūrė pirmuosiuose žiniasklaidos puslapiuose, tačiau ne visos nuotraukos buvo identiškos.
Iš nedidelio Izraelio kraštutinių ortodoksų dienraščio „Hamevaser“ pirmajame puslapyje pasirodžiusios dalyvių nuotraukos buvo pašalintos visos moterys, kurios žygiavo pirmosiose eilėse.
Tiesiog buvo ištrintos programa „Photoshop“, ir viskas – tarsi neegzistuotų nei galingiausia pasaulio moterimi vadinama Angela Merkel, nei Paryžiaus merė Anne Hidalgo.
Tiesa, pastarajai, galima sakyti, pasisekė labiau: pro redaktorių akis prasprūdo ir pakoreguotoje nuotraukoje liko jos ranka, įsikibusi į kito žygeivio parankę.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini taip pat liko už pakoreguoto kadro ribų.
Kandus feminisčių kerštas
Nors „Hamevaser“ net tarp ortodoksų žydų toli gražu nėra populiariausia žiniasklaidos priemonė, moterų trynimas iš nuotraukų sulaukė pasmerkimo ir pajuokų. Atkeršydamos ortodoksų leidiniui feministės patobulino minėtą nuotrauką – „Photoshop“ programa pašalino visus vyrus.
Liberali Izraelio spauda juokavo, kad pašalinęs A.Merkel „Hamevaser“ vienu žmogumi sumažino atstumą tarp eitynėse dalyvavusių Palestinos prezidento Mahmoudo Abbaso ir Izraelio premjero B.Netanyahu, kurie vienas kito esą nekenčia.
Vis dėlto Europa pašiurpo ir stebėjosi. Juk iki šiol buvo įprasta baisėtis „akmens amžiuje įstrigusiais“ konservatyviais musulmonais. Nejau Izraelis, iki šiol garsėjęs lyčių lygybe įvairiose gyvenimo srityse ir net kariuomenėje, pamažu pasiduoda kraštutinei moterų cenzūrai?
Naikinimas ar pagarba?
Dienraščio „Hamevaser“ redaktorius Benjaminas Lipkinas atsakydamas kritikams teigė, kad leidinys yra skirtas visai šeimai, todėl turi būti tinkamas visoms amžiaus grupėms, net mažiems vaikams.
„Aštuonmetis neturi pamatyti to, ko aš neleisiu matyti, – Izraelio televizijai rėžė B.Lipkinas. – Tiesa, A.Merkel nuotrauka nepadarys jam žalos, tačiau jeigu aš nubrėžiu liniją, turiu jos laikytis nuosekliai.“
Jis taip pat teisinosi, kad laikraštis moterų nuotraukų atsisakė ir norėdamas pagerbti per atakas nužudytų žmonių atminimą.
„Moterų vaizdavimas nuotraukose, skirtose tokiam šventam įvykiui, mano nuomone, išniekina kankinių atminimą“, – sakė jis.
Parėmė, o tada ištrynė
Tai nėra pirmas atvejis, kai ortodoksiška spauda iš nuotrauka pašalina visas moteriškosios lyties atstoves.
2011 metais ortodoksiškas Niujorko laikraštis „Di Tzeitung“ iš nuotraukos, kurioje užfiksuotas JAV prezidentas Barackas Obama su nacionalinio saugumo grupės nariais stebintis Osamos bin Ladeno sunaikinimo operaciją, pašalino tuometę JAV valstybės sekretorę Hillary Clinton ir kovos su terorizmu žinybos vadovę Audrey Tomason.
Keisčiausia, kad „Di Tzeitung“ rėmė H.Clinton jos prezidento rinkimų kampanijos metu.
Vėliau išplatinusi atsiprašymą redakcija aiškino, kad, remiantis žydų pagarbos įstatymais, moterys neturi būti vertinamos pagal išvaizdą.
Lygybės mitas nyksta
Izraelis išties ilgą laiką buvo laikomas viena geriausiai lyčių lygybės standartus atitinkančių valstybių. Jis tapo trečiąja šalimi, kurioje valdė moteris premjerė, o 2010 metais Knesete, šalies parlamente, moterys sudarė 18 procentų deputatų.
Šis skaičius gerokai viršija 6 proc. moterų parlamentarių vidurkį arabų šalyse, tačiau siekia JAV Kongreso moterų skaičių.
Šalis puikiai pasirodo ir pagal oficialius rodiklius. 2013 metais lyčių lygybę vertinantis „Gender Gap“ indeksas Izraelį įvertino 53-iąja vieta, o per septynerius metus šis rezultatas buvo pagerintas net 18 pozicijų.
Moterys Izraelio kariuomenėje atlieka privalomąją karinę tarnybą jau nuo valstybės įkūrimo 1948 metais.
Dabar moterys sudaro trečdalį Izraelio gynybos pajėgų eilinių ir net pusę karininkų sausumos, jūrų ir oro pajėgose.
Ortodoksų daugėja
Toks pozityvus moterų reprezentavimo paveikslas pradėjo blukti Izraelyje stiprėjant haredžių – kraštutinės pakraipos ortodoksų – įtakai.
Ši religinė grupė sudaro apie dešimtadalį Izraelio gyventojų, tačiau ji nuolat didėja dėl retų santuokų tarp skirtingų religijų atstovų ir gausių haredžių šeimų, kur atžalų gali būti ir dešimt.
Religingieji žydai neprivalo tarnauti kariuomenėje, netgi nemoka mokesčių ir gauna dosnias pašalpas – tereikia melstis ir auginti vaikus.
Tokia politika jaunoje Izraelio valstybėje gal ir buvo logiška 1949 metais, kai priešiškų arabų šalių apsupta žydų šalis siekė didinti gyventojų skaičių. Tačiau dabar kraštutinių ortodoksų požiūris atrodo kaip atgyvena.
Haredžių „Shas“ ir Jungtinio Toros judaizmo politinės partijos į savo rinkimų sąrašus niekada neįtraukia moterų.
Šis sprendimas praėjusį gruodį sulaukė moterų protestų, kuriuose buvo grasinama boikotuoti haredžių partijas per ateinančius rinkimus, jeigu sąrašuose ir toliau neatsidurs nė viena moteris. („The Newyorker“, LR)
Griežti padorumo įstatai
Ortodoksinis judaizmas reikalauja, kad kai kuriose gyvenimo srityse moterys ir vyrai dėl socialinių ir religinių priežasčių būtų atskirti.
Iki 2011 metų haredžių gyvenamose teritorijose kursuodavo autobusai (nuotr.), kuriuose vietos priekyje buvo skirtos tik vyrams, o moterys turėjo lipti pro galines duris ir važiuoti salono gale.
Šis juodaodžių rasinės segregacijos laikus JAV primenantis žingsnis 2011 metais buvo uždraustas Izraelio aukščiausiojo teismo, tačiau ir po to netrūko incidentų, per kuriuos priekabiaujama prie moterų, atsisėdusių autobuso priekyje.
Haredžių gyvenamuose rajonuose taip pat kursuoja „padorumo patruliai“, puldinėjantys ne pagal ortodoksiškus kuklumo standartus apsirengusias moteris, kurių rankos nėra pridengtos.
Žodiniai įžeidinėjimai ir smurtas lydi moteris, einančias vyrams skirtais keliais, o 2010 metais policija sulaikė du haredžius, įtariamus mėčius kėdes į moteris, kurios garsiai meldėsi aikštėje. O pernai žydės susibūrė į didelę grupę, kuria siekiama bausti ortodoksus arba priversti juos paklusti taisyklėms lėktuvuose, kuriuose itin religingi žydų vyrai atsisako sėdėti šalia moterų.
Kraštutiniams ortodoksams ne tik negalima žiūrėti į moteris, kurios nėra apsirengusios pagal jų kuklumo standartus, bet ir girdėti jų dainų.
Moterų politikių nuotraukos yra ištrinamos iš haredžių žiniasklaidos arba jų veidai yra užmaskuojami. Holokausto laikų nuotraukos koreguojamos net tada, kai vaizduoja Varšuvos gete pasmerktas mirti moteris. Teigiama, kad vienintelis veidas, kurio cenzoriai nesiryžta maskuoti, – legendinė Izraelio premjerė Golda Meir.
