Žinoma, Kremliaus spaudos tarnyba kategoriškai neigia, kad Vladimiras Putinas prisidėjo prie Krymo ir Rytų Ukrainos aneksavimo plano, kurį išspausdino „Novaja gazeta“.
„Tai – laikraštis, o spauda kartais pateikia neįsivaizduojamų publikacijų ir aš nematau jokių priežasčių, kad į tai reikėtų reaguoti. Galiu pasakyti tik tai, kad net jei toks dokumentas egzistuoja, jis neturi nieko bendra su Kremliumi“, – pareiškė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Bet slaptasis planas stulbinamai panašus į tai, kas per pastaruosius metus iš tiesų vyko Kryme ir Donbaso regione Rytų Ukrainoje.
Jau padavė į teismą
„Lietuvos ryto“ korespondentas susisiekė su sensacingos „Novaja gazeta“ publikacijos autoriumi, vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju ir Politikos skyriaus redaktoriumi Andrejumi Lipskiu.
„Dėl visiškai suprantamų redakcijos paslapties išsaugojimo sumetimų negaliu atskleisti mūsų informacijos šaltinių.
Bet kokiu atveju juos saugosime įslaptinę tiek, kiek galėsime“, – dienraščiui teigė A.Lipskis.
Žurnalistas „Lietuvos ryto“ korespondentui pranešė, kad laikraštis jau paduotas į teismą vieno pagrindinių publikacijos „herojų“ – verslininko Konstantino Malofejevo – vardu.
Šis turtuolis, kaip spėjama, galėjo dalyvauti rengiant Ukrainos suskaldymo planą.
Bet šiuo atveju svarbiausia ne dokumento autorystė ar net jo egzistavimo faktas.
Juk ar maža kas ir kur gali susigalvoti įvairiausių politinių ir net karinių planų kaimyninių ir nekaimyninių valstybių atžvilgiu.
Reikalas toks, kad „Novaja gazeta“ išspausdintas planas buvo sudarytas tik prasidėjus politinei krizei Ukrainoje – dar prieš Viktorui Janukovyčiui pabėgant iš Kijevo.
Dokumentas, kaip pabrėžia laikraštis, 2014 metų vasario 4–12 d. buvo „užneštas“ į Rusijos prezidento administraciją.
Prie šio plano pridėtame nedideliame komentare laikraštis atkreipia skaitytojų dėmesį į tai, kad jame smulkiai, žingsnis po žingsnio nurodomi būdai, kaip politiškai pateisinti Rusijos kišimąsi į Ukrainos reikalus ir Krymo bei rytinių šios šalies sričių atplėšimą.
Ir nors reali ukrainiečių dramos eiga buvo būtent tokia, apie kokią rašoma slaptame plane, į akis krinta tai, kad projektas kaip reikiant sutampa su vėlesniais Rusijos valdžios veiksmais.
V.Janukovyčius buvo nurašytas
Politinė plano dalis prasideda nuo konstatavimo, kad Ukrainos prezidentas V.Janukovyčius ir jo klanas yra atsidūrę ant žlugimo ribos ir sparčiai praranda politinių procesų kontrolę.
Kita vertus, centrinė valdžia Kijeve esą paralyžiuota ir šalis neturi ryškaus politinio subjekto, su kuriuo Rusijos Federacija galėtų vesti derybas.
„Prezidentas V.Janukovyčius – žmogus, nepasižymintis aukštos moralės ir valios savybėmis. Jis bijo netekti posto ir tuo pat metu yra pasirengęs jėgos struktūras „mainyti“ į pareigų ir neliečiamybės, jeigu vis dėlto tektų trauktis, išsaugojimo garantijas.
O pirmalaikiai parlamento ir prezidento rinkimai gali tapti pretekstu naujai pilietinio karo su mitingais ir antpuoliais bangai. Visa tai gali padidinti rinkėjų Rytų ir Vakarų Ukrainoje suskaldymą ir pagreitinti Ukrainos dezintegraciją“, – sakoma dokumente.
Toliau jau pateikiama praktinė išvada: „Rusija savo politikos Ukrainoje jokiu būdu neturi riboti vien mėginimais daryti įtaką politinių jėgų išsidėstymui Kijeve.
Rusija tiesiog privalo įsikišti į šią geopolitinę Europos Sąjungos intrigą, nukreiptą prieš teritorinį Ukrainos vientisumą.
Pirmiausia dėl to, kad kitaip mūsų šalis rizikuoja prarasti ne vien Ukrainos rinką savo energijos ištekliams, bet – o tai kur kas pavojingiau – net netiesioginę Ukrainos dujų transportavimo sistemos kontrolę.
Tai suduos smūgį „Gazprom“ pozicijoms Vidurio ir Pietų Europoje ir padarys didžiulių nuostolių mūsų šalies ekonomikai.“
Slaptojo dokumento autoriai po to pereina prie praktinių rekomendacijų.
Esą Rusija turi užmegzti tiesioginius valstybinius, sutartimis pagrįstus santykius su tomis ukrainiečių teritorijomis, kuriose rinkėjai yra tvirtai prorusiški.
Pirmiausia – su Krymu. Tuomet – su Charkovo, Luhansko, Zaporožės, Mykolajivo, Dniepropetrovsko sritimis, mažesniu mastu – su Chersono ir Odesos regionais.
Žinoma, reikia ir konkrečių terminų – aptariami ir jie. Plane rašoma, kad „dabartiniai įvykiai Kijeve įtikinamai parodo, jog V.Janukovyčiaus valdžia gali žlugti bet kurią minutę, todėl Rusijai lieka vis mažiau laiko adekvačiai reakcijai“.
„Būtų teisinga pasinaudoti įvairių šalies regionų siekiu išsivaduoti iš centro globos ir viena ar kita forma inicijuoti Ukrainos rytinių sričių prijungimą prie Rusijos.
Šiuo atveju labiausiai dėmesio verti turi tapti Krymas ir Charkovo sritis, kur jau egzistuoja pakankamai stiprios grupės, palaikančios integracijos į Rusijos Federaciją idėją“, – pažymi dokumento autoriai.
„Novaja gazeta“ komentare pabrėžiama, kad dokumentas sudarytas iki cinizmo pragmatišku stiliumi.
Užimti Donecko neplanavo
Dokumente nėra jokių dvasinių ir istorinių pateisinimų dėl rusų įsikišimo Ukrainoje, jokių samprotavimų apie Naująją Rusiją, rusakalbių gynimą, rusų pasaulį ir artėjantį Rusų pavasarį. Tik geopolitika ir šaltas tikslingumas.
Dokumento autoriai stengiasi Ukrainos teritorijų prijungimui prie Rusijos suteikti teisėtumo.
Jie, beje, mano, kad pirmajam žingsniui yra teisinis pagrindas – mišrūs rusų ir ukrainiečių euroregionai. Yra Donbaso, Dniepro euroregionai.
„Galima pastebėti, kad autorių rekomendacijos dėl Rusijos įsikišimo į Ukrainos reikalus turint galutinį tikslą užgrobti teritorijų iš esmės buvo įgyvendintos praktiniais Maskvos veiksmais, – apibendrina „Novaja gazeta“. – Tiesa, dokumento autoriai suklydo.
Labiausiai pasirengusiais prisijungti prie Rusijos regionais jie įvardijo Krymą ir Charkovo sritį, „Achmetovo imperiją“ – Donecko sritį laikydami ne tokia perspektyvia.
Tikrovė kiek pakeitė šiuos apskaičiavimus. Bet iš esmės schema buvo įgyvendinta.“
