Savo ruožtu šauktinių kariuomenės kritikus kai kurie politikai peikia dėl patriotiškumo trūkumo, bailumo. Nors, kaip parodė portalo lrytas.lt tyrimas, aktyviausi šauktinių kariuomenės entuziastai joje nėra nei patys tarnavę, nei linkę raginti savo sūnus ar anūkus atlikti pareigą Tėvynei.
Visiškai priešingas požiūris yra Estijoje, kurioje sėkmingai veikia šauktinių kariuomenės modelis. Tarnyba suvokiama kaip pareiga, o į tarnybos be pateisinamos priežasties vengiančius asmenis žiūrima kreivai. Nuo tarnybos išsisukti nebando nei turtingųjų, nei įtakingųjų vaikai – priešingai, sulaukę šaukiamojo amžiaus savo noru prisistato 8 ar net 11 mėnesių tarnybai.
Ir nors jaunasis 35 metų šalies premjeras Taavi Roivas dėl studijų yra išvengęs karo tarnybos (tiesa, jis dalyvavo kelių savaičių kursuose), pats pasisako už šauktinių kariuomenės stiprinimą – estai siekia kasmet pašaukti ne 3 tūkst., o trigubai daugiau šauktinių.
Be to, šių metų gegužę Estijoje vyks iki šiol neregėto masto rezervo karių pratybos, kuriose dalyvaus beveik 15 tūkst. karių – kone tiek pat, kiek Lietuvos kariuomenėje šiuo metu yra karių.
Vienas rezervistų, kuris dvi savaites tobulins savo įgūdžius, – 28 metų Luukas Kristjanas Ilvesas, Estijos prezidento Toomo Hendriko Ilveso sūnus. 2009–2010 metais iš karto po studijų prestižiniame Stanfordo universitete JAV L.K.Ilvesas grįžo į Estiją atlikti privalomosios karinės tarnybos. Jo priesaikos ceremoniją stebėjo ir tėvas, Estijos prezidentas.
Vėliau L.K.Ilvesas dirbo Gynybos ministerijoje, o tada ėmė kuruoti tarptautinius ryšius informacinių sistemų plėtros agentūroje. Tačiau L.K.Ilvesas pasiruošęs bet kurią akimirką nusivilkti kostiumą ir eiti ginklu ginti šalies.
Šių metų sausio mėnesį jis jau dalyvavo štabų pratybose. Oro gynybos būriui vadovaujantis šalies vadovo sūnus lrytas.lt atvirai papasakojo apie tarnybą kariuomenėje, savo motyvus.
– Kada ir kiek laiko tarnavote Estijos kariuomenėje?
– 2009 metais baigęs Stanfordo universitetą atskridau į Estiją, pailsėjau dvi savaites ir liepą pradėjau tarnybą. Viskas truko 11 mėnesių, iš kurių 3 mėnesius truko bazinis rengimas, 2,5 mėnesio – puskarininkio kursas, 3 mėnesiai – būrio vado kursas. Likusius 2 mėnesius treniravausi su savo daliniu.
Tarnybą baigiau kaip priešlėktuvinės gynybos būrio vadas. Tai reiškia, kad buvau atsakingas už 5 raketų (Estija turi artimojo nuotolio raketinių sistemų „Mistral“. – Red.) komandas, iš viso 24 vyrus. Mūsų darbas – taktinė priešlėktuvinė pėstininkų bataliono gynyba nuo sraigtasparnių ir žemai skraidančių lėktuvų.
– Ką išmokote savo tarnybos metu? Kokia tai buvo – teigiama ar neigiama patirtis?
– Per metus įgijau daug praktinių gyvenimiškų ir lyderio įgūdžių. Dariau daug prisitraukimų ir sutvirtėjau. Išmokau riebių keiksmažodžių, išmokau šaudyti ir sprogdinti. Taip pat sutikau daug draugų.
– Dėl kokių priežasčių pasirinkote tarnybą kariuomenėje? Ar turėjote kokių nors dvejonių jos išvengti?
– Manau, kad motyvai buvo paprasti: man tai pasirodė įdomi gyvenimiška patirtis. Žinojau, kad likusį gyvenimą tikriausiai praleisiu dirbdamas intelektinį darbą biure, tad galimybė išbandyti save visiškai kitokiame kontekste praėjus metams nuo universiteto baigimo man pasirodė įdomi.
Kai kurie žmonės metus prieš universitetą arba po jo praleidžia keliaudami. Man tai buvo karinė tarnyba. Žinoma, patriotizmas ir pareigos suvokimas taip pat buvo svarbūs, bet,atvirai kalbant, antraeiliai dalykai.
Tuo metu jau buvau užtektinai pragyvenęs užsienyje ir man nebuvo būtinybės tarnauti, tačiau tokiu atveju rašai prašymą, kad nori tarnauti, ir tave gali atrinkti. Taip ir įvyko.
– Ar skatintumėte politikus bei jų atžalas sekti savo keliu? Pavyzdžiui, ar raginsite savo sūnų tarnauti?
– Raginčiau visus – ir savo sūnų, ir dukrą. Nemanau, kad politika su tuo turi ką bendra, nors turiu etinių abejonių dėl tų politikų, kurie aktyviai vengia karinės tarnybos.
Tiesa, aš taip pat pažįstu žmonių, kurie norėjo tarnauti, bet dėl sveikatos priežasčių negalėjo arba tuo metu buvo universitete ir tiesiog nebuvo pašaukti.
– Ką atsakytumėte tiems, kurie sako negalintys tarnauti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, todėl, kad turi nuosavą verslą, negali palikti šeimos, vaikų?
– Šiandien Estijoje karinė tarnyba yra vienas svarbiausių reikalavimų kuriant savo gyvenimą, tad neturėtų būti daug tokių, kurie stebėtųsi privalomąja karine tarnyba.
Žinoma, iš įprasto gyvenimo ritmo ištraukti metai žmogui nėra lengva. Todėl valstybė turi būti maksimaliai lanksti ir laikytis įsipareigojimų tiems, kurie tarnauja. Estijoje šiuo požiūriu yra geresnė padėtis nei anksčiau, bet nesame tobuli. Aš tikrai užjaučiu žmones, kuriems dėl tarnybos kyla įvairių problemų, todėl teisėtos išlygos yra pateisinamos.
– Ar kai kurie estai tyčia vengia karinės tarnybos stodami į universitetus arba prisidengdami darbu, tėvyste?
– Šiandien buvimas universiteto studentu leidžia atitolinti privalomąją karinę tarnybą, bet ne jos išvengti. Neabejoju, kad kai kurie žmonės tyčia įvairiais būdais vengia tarnauti, tačiau šis skaičius kasmet vis mažėja.
