„Jau seniai Rusijoje neatsimenu, kad eiliniai žmonės taip kritikuotų valdžią“, – pasakojo maskvietis, opozicinės liberalios partijos „Jabloko“ narys Kirilas Gončiarovas.
23-ejų analitikas savaitgalį Vilniuje stebėjo savivaldos rinkimus. Antradienį parskridęs namo, jis Maskvoje pajuto naujo politinio vėjo gūsį.
– Kokia nuotaika Maskvoje po B.Nemcovo nužudymo? – paklausėme K.Gončiarovo.
– Žmonės nesupranta, kaip tai galėjo nutikti. Kaip galima opozicijos lyderį nužudyti Maskvos centre. Tai naujas mūsų politinės sistemos degradacijos etapas. Valdžia nesiruošia diskutuoti ar konkuruoti su kitomis politinėmis jėgomis. Valdžia sprendžia savo problemas tokiu būdu.
Nesvarbu, ar pats V.Putinas davė nurodymą (žudyti B.Nemcovą. – Red.), ar tai padarė radikalūs jo pasekėjai.
Rusiją krečia ekonominė krizė, dabar dar prasidėjo ir politinė krizė. Tai jau akivaizdu.
– Kokie ženklai kalba apie politinę krizę?
– Pirmiausia į aikštę išėjusių žmonių skaičius. Ne visi jie pažinojo Nemcovą, ne visi buvo jo draugai ar artimieji. Žmonės tiesiog nebegali kitaip.
Anksčiau kritiką V.Putinui žmonės išsakydavo savo virtuvėse. Dabar jie tai daro gatvėse, garsiai.
Nuomonę apie V.Putiną keičia ne tik paprasti žmonės, bet ir jo bendražygiai.
Valdžioje esantys žmonės mato, kokia prasta yra Rusijos ekonominė situacija. Pažiūrėkit, kokie žmonės atėjo į B.Nemcovo laidotuves. Ne vienas jų buvo iš V.Putino aplinkos, iš jo vadovaujamos partijos.
Tie, kurie Putino administracijoje atsakingi už investicijas iš užsienio, griebiasi už galvos. Verslininkai bėga iš Rusijos.
– Kas konkrečiai padaryta, kad V.Putinas suprastų padėties rimtumą?
– V.Putinui svarbi persona – Aleksejus Kudrinas – jau viešai deklaruoja, kad V.Putinas, jo politika yra neteisinga, kad Nemcovo nužudymas yra antimaidaninio judėjimo pasekmė.
Manau, kad per artimiausius metus pamatysime daug įdomių dalykų Rusijos politinėje sistemoje.
– Ką turite mintyse?
– 2016 metais Rusijos Dūmos rinkimuose opozicinės partijos ketina susijungti ir eiti kaip viena politinė jėga.
Mums aišku, kad po vieną mes nieko nepasieksime. Vienintelė išeitis – susijungti.
– Kokios partijos jungsis į koaliciją?
– Liaudies laisvės partija, kurios vienas iš lyderių buvo B.Nemcovas, partija „Jabloko“, kiti už demokratiją pasisakantys politikai ir visuomenininkai. Tai bus pati plačiausia demokratinių jėgų koalicija Rusijoje.
– Kas bus koalicijos lyderis?
– Kol kas anksti apie tai kalbėti. Labai sunku Rusijoje būti opozicijos lyderiu... Juos arba suima, arba engia, arba nužudo. Greitai partijos susitiks, ir mes sužinosime, kas bus lyderis.
Jei demokratinės jėgos per rinkimus nesulauks rinkėjų palaikymo, Rusijos laukia sunkūs laikai. Izoliacija, karinė agresija, ekonominė griūtis.
– Kuo, jūsų manymu, ši politinė krizė baigsis V.Putinui?
– V.Putinas pats sau lems politinę mirtį. Ankstesni diktatoriai darė visiškai tą patį. Jie naikino savo politinius oponentus ir jiems tai nesibaigė gerai.
Jis nesupranta, kad bet kokie veiksmai sukelia atoveiksmį. Jeigu jis nekeis savo politikos, Rusijoje gali nutikti tas pats, kas Ukrainoje nutiko su Janukovyčiumi.
Kai antradienį iš Lietuvos grįžau į Maskvą, taksi vairuotojas, nežinodamas, kad aš iš opozicinės partijos, visiškai apolitiškas žmogus, ėmė man guostis, kad jo netenkina V.Putino politika.
Jau seniai Rusijoje neatsimenu, kad eiliniai žmonės taip kritikuotų valdžią. Ekonominė krizė ir karinė agresija juntama ir tarp paprastų žmonių. V.Putinas – tai karas, tai krizė, tai degradacija.
Anksčiau žmonės manė, kad V.Putinas – tai stabilumas. O dabar, kai už Krymą reikia mokėti iš biudžeto, kai dėl to nukenčia paprasti žmonės, jie nebėra patenkinti.
V.Putinui reikės atsakyti už savo veiksmus. Esu tikras, kad žmonės protestuos ir balsuos prieš jį.
– Lankėtės Lietuvoje per savivaldos rinkimus, stebėjote juos. Koks įspūdis?
– Džiaugiuosi, kad Lietuva per 25 nepriklausomybės metus nė karto nepasuko atgal, neprisileido autoritarinio režimo. Džiaugiuosi, kad jūsų šalies politikai supranta, kaip svarbu laikytis demokratijos.
Rusija per 25 metus nė kiek nepajudėjo į priekį. Mes taip ir netapome Europos dalimi. Labai gaila, kad būdamas jaunas negaliu po Europą keliauti be vizos, kad negaliu išrinkti valdžios.
Kaip pradėjau lankyti mokyklą prie V.Putino, taip ją baigiau jam vadovaujant. Kaip įstojau į universitetą valdant V.Putinui, taip ir diplomą gavau jam esant valdžioje. Nenorėčiau, kad tą patį patirtų ir mano vaikai.
– Kokios reakcijos iš Vakarų valstybių norėtumėte?
– Norėtumėme, kad jos suprastų, jog V.Putinas yra diktatorius. Pas mus nuolat kenčia nuo valdžios nepriklausoma žiniasklaida, dingsta ar miršta opozicijos atstovai, valdžia nuolat pažeidinėja konstituciją, neleidžia susirinkti į mitingus ar demonstracijas.
V.Putinas jau seniai virto Lukašenka. Norėtume, kad Europa reaguotų, kad neužsimerktų, kad neitų į derybas su V.Putinu. Su juo pastaruosius kelerius metus nėra apie ką kalbėti. Jis tai įrodė savo veiksmais.
Tikiuosi, kad greitai iliuzija, jog V.Putinas veikia tautos vardu, Europoje subliūkš taip, kaip ji jau subliuško Rusijoje.
– Esate vienos seniausių opozicinių partijų „Jabloko“ aktyvistas. Nebijote susidorojimo?
– Po B.Nemcovo nužudymo Rusijoje niekas negali jaustis saugus. Net tie, kurie į mitingus išeidavo dukart per metus. Tačiau būtų kvaila bijoti. V.Putino režimas ir siekia visus įbauginti.
Išvykti yra vienintelis saugus kelias, bet aš nenoriu išvažiuoti. Laikau save patriotu. Rusiją laikau Europos valstybe. Nenoriu jos palikti nacionalistų ir čekistų rankose.
