Įsivaizduokite: esate prie Eiffelio bokšto Paryžiuje ir išgirstate zvimbimą. Žiūrite į dangų ir pastebite pakibusį tašką – per mažą, kad būtų sraigtasparnis. Tai bepilotis orlaivis, keliantis galvos skausmą pareigūnams.
Prancūzijoje šiuo metu įsijungęs radiją kone kasryt išgirsi pranešimų apie naktį virš Paryžiaus, neretai strategiškai jautrių sostinės vietų, skraidančius bepiločius, radijo bangomis valdomus orlaivius, rašo „Lietuvos rytas“
Praėjusią savaitę vos per vieną naktį Paryžiaus policija apie šiuos aparatus gavo net keliolika liudininkų pranešimų.
Vienas jų buvo pastebėtas netoli Eiffelio bokšto, keli kiti – sostinės pakraščiuose.
Tą pačią naktį buvo pastebėtas aparatas, skraidęs ir šalia karališkosios Versalio pilies. Minėtą naktį vieną tų orlaivių policininkai sekė, kol pagaliau pora vyrų jį čiupo ir nuo tvarkos sergėtojų pabėgo automobiliu.
Pareigūnai sunerimo: o jei tokiu būdu teroristai žvalgo iš oro būsimų išpuolių vietas? O kas, jei prie tokių aparatų bus pritvirtintos ne kameros, o, pavyzdžiui, sprogmenys? Nekaltas žaislas staiga tapo galima grėsme, kurią suvaldyti ne taip jau paprasta.
Sukiojasi pačiame centre
Vidaus reikalų ministerijos apskaičiavimais, nuo praėjusio spalio virš Paryžiaus miesto ir Prancūzijos atominių elektrinių iš viso buvo užregistruota apie 60 nelegaliai skraidančių bepiločių orlaivių. Paryžiuje jie sukiojosi ir virš prezidentinių Eliziejaus rūmų, JAV ambasados, Santarvės ir Bastilijos aikščių, kitų strategiškai svarbių vietų.
Kol kas nelaimingų atvejų nepasitaikė ir visa tai gali atrodyti tik kaip šelmiškas katės ir pelės žaidimas – bepiločius orlaivius įvaldę, neretai juos tobulinantys ar konstruojantys mėgėjai meta valiūkiškus iššūkius Prancūzijos valdžiai ir tvarkos sargams.
Šie neatsakingų aistruolių saujelės pasismaginimai daugumą prancūzų vis dėlto erzina, o dalį baugina dėl galimo jų panaudojimo teroristiniais tikslais.
Prancūzija tebėra sukrėsta šiurpių islamo radikalų išpuolių, kurie sausio pradžioje Paryžiuje nusinešė 17 žmonių gyvybę.
Juolab kad Prancūzijos ir kitų šalių pareigūnams mažyčių orlaivių skrydžius labai sunkiai sekasi sekti ir juos neutralizuoti. Bent jau kol kas.
Ieško aštrių pojūčių
„Peržengti ribą labai maga, tai suteikia adrenalino.
Norime mesti iššūkį draudžiamiems dalykams ir pademonstruoti, kad gebame sukonstruoti aparatą, kuris moka apsiginti, yra nepagaunamas“, – savaitraščiui „Le Journal du Dimanche“ kovo pradžioje aiškino prestižinėje inžinierių mokykloje studijuojantis Antoine’as.
Jis ne tik prisipažįsta, bet ir giriasi, kad jo sukonstruotas aparatas sėkmingai paskraidė po vienos iš atominių elektrinių teritoriją.
„Tik mano aparatas turėjo nedidelę – vos 10 minučių autonominio skrydžio galimybę“, – apgailestavo vaikinas, orlaivį apdairiai konstravęs su pirštinėmis, kad ant jo neliktų pirštų ir DNR pėdsakų, jeigu aparatas netyčia būtų nukritęs ir patekęs pareigūnams į rankas.
Antoine’as įsitikinęs, kad dauguma bepiločių orlaivių mėgėjų praktikuoja Prancūzijoje 2012 m. patvirtinto reglamento draudžiamus vadinamuosius NNV (nepagautas – ne vagis) skrydžius nebūtinai virš tokių akylai saugomų vietų kaip atominės elektrinės, bet miesto teritorijoje, pavyzdžiui, norint ką nors įdomesnio nufilmuoti ar šiaip išprovokuoti.
Bet daugelis bepiločių aparatų mėgėjų vargu ar pritartų tokiam Antoine’o teiginiui.
Prancūzijos žiniasklaidoje dalis atvirai piktinasi nutrūktgalviškais tokių vaikinų kaip Antoine’as veiksmais ir pagrįstai būgštauja, kad galiausiai Prancūzijos valdžia pradės dar griežčiau riboti šių orlaivių naudojimą ir mėgėjų laisvę.
Ginklas teroristų rankose?
Piktina ir tai, kad tokie oro chuliganai kaip Antoine’as trukdo policininkų ir kitų saugos pareigūnų darbą.
Kol jie vaikosi nutrūktgalvių adrenalino ieškotojų, tarnybų dėmesys nukreipiamas nuo galimų kur kas rimtesnių grėsmių.
Prancūzijoje baiminamasi, kad bepiločiais orlaiviais gali pasinaudoti teroristai.
Dalies specialistų teigimu, laisvai parduodamus 1000–2000 eurų kainuojančius aparatus šiek tiek modifikavus ir patobulinus, vietoj fotokamerų prie jų primontavus iki 2 kilogramų sprogmenų, bepilotis orlaivis gali tapti rimtu ginklu.
Kiti su tokia nuomone nėra linkę sutikti ir tvirtina, kad būtinas profesionalesnis aparatas, kurio užsukęs į parduotuvę be leidimo neįsigysi.
Tačiau teroristai bepiločius orlaivius gali panaudoti nebūtinai sprogmenims. Jau dabar ne kartą buvo svarstoma, ar virš Paryžiaus skraidantys mėgėjų aparatai teroristų nebuvo naudojami paprasčiausiai vietoms atpažinti ir nufotografuoti. Arba panikai tarp žmonių kurstyti, įtampai palaikyti.
Nerimą kelia ir tai, kad Prancūzijos policijai bei žandarmerijai kol kas labai sunkiai sekasi sugaudyti tiek pačius bepiločius orlaivius, juos saugiai nutupdant, tiek jų šeimininkus.
Dalis be jokių leidimų parduodamų bepiločių orlaivių skrydžiui gali būti užprogramuoti iš anksto. Jo šeimininkui visiškai nebūtina stovėti netoliese ir aparato sekti akimis.
Tiesa, norint užprogramuoti tokį skrydį, reikia nemažai žinių ir patirties – paprastam mėgėjui tai nėra lengvai įkandama.
Valdžia rengia atsaką
Bepiločių orlaivių savininkų įžūlumo suerzinta Prancūzijos valdžia dar praėjusį rudenį, po daugkartinių skrydžių virš atominių elektrinių, ėmė ruošti atsaką, kaip šiuos orlaivius saugiai nutupdyti (kelis ar net kelias dešimtis kilogramų sveriančių profesionalių aparatų mieste negali paprasčiausiai pašauti ir leisti jiems nukristi bet kur) ir jų pilotus sutramdyti.
Prancūzijoje kol kas nėra mėgėjiškos klasės aparatų registro ar kitos jų savininkus leidžiančios atpažinti sistemos.
Praėjusį trečiadienį Gynybos ir nacionalinio saugumo generalinis sekretoriatas (SGDSN) viešai paskelbė dalį numatomų priemonių.
„Šiandien nei Prancūzijoje, nei apskritai pasaulyje neturime jokių efektyvių sprendimų“, – greitų stebuklų SGDSN nežadėjo.
Šiuo metu jau bandomos kelios priemonės.
Virš strategiškai svarbių vietų planuojama sustiprinti radarų kontrolę, o bepiločiams orlaiviams nutupdyti jau bandomos specialios vandens patrankos. Taip pat planuojama pasitelkti priemones, kurios prireikus gebėtų efektyviau sutrikdyti orlaivius valdančias oro bangas.
Nacionalinė mokslinių tyrimų agentūra dar praėjusį gruodį paskelbė viešą konkursą privačioms įmonėms, ant stalo paklodama milijoną eurų išradingiausiems projektams, siūlantiems, kaip suvaldyti orlaivius ir jų šeimininkus.
Šiuo metu jau gauti 23 pasiūlymai. Valdžios pasirinktus projektus viešai žadama paskelbti kovo viduryje.
Prancūzija taip pat žada stiprinti teisinių priemonių arsenalą, kuris dažniausiai sunkiai vejasi technologinę pažangą.
Nubaudė ir žurnalistą
Kol kas draudžiamose vietose savo bepiločius orlaivius skraidinantys „lakūnai“ Prancūzijos teisėsaugos buvo baudžiami gana švelniai.
Už skraidymą virš atominės elektrinės įstatymai numato iki metų įkalinimo ir 75 tūkstančių eurų baudą, tačiau kol kas nė vienas pažeidėjas Prancūzijoje nebuvo pagautas ir nubaustas.
Teisėsauga dažniausiai pagauna tiktai smulkias, mažai patyrusias žuveles.
Štai Prancūzijos rytuose esančiame Nansi mieste 18 metų mėgėjas gavo 100 eurų baudą už tai, kad miesto centre nelegaliai bepiločiu orlaiviu filmavo statinius.
O turistas iš Izraelio Paryžiuje buvo nubaustas 400 eurų bauda, kad savo orlaivį skraidino po miestą.
Bene griežčiausiai – 4 mėnesių įkalinimo lygtinai bausme ir 1000 eurų bauda – buvo nubaustas laivo gelbėjimo sceną bepiločiu orlaiviu filmavęs prancūzas. Su savo aparatu jis malėsi netoli karinio sraigtasparnio „Puma“.
Tokią pat piniginę baudą neseniai gavo televizijos kanalo „Al Jazeera“ žurnalistas už tai, kad norėdamas sukurti reportažą ir neturėdamas leidimo bepilotį orlaivį skraidino virš Paryžiaus Bulonės miško.
Žinoma, kol kas tik chuliganiški, realios žalos nepadarę bepiločių orlaivių skrydžiai nėra vien Prancūzijos bėdos, jau galvojama ir apie tarptautinius teisės aktus. Paryžiuje, be kita ko, gegužę šia tema numatoma rengti pasitarimą ir JAV bei kelios kitos įtakingos šalys jau patvirtino, kad jame dalyvaus.
Skraido maždaug 100 tūkst. aparatų
Vartojimo įpročių tyrimo instituto GFK apskaičiavimais, per 2014 metus Prancūzijoje buvo parduota apie 100 tūkst. bepiločių, radijo bangomis valdomų mėgėjų klasės orlaivių.
Į šį skaičių, žinoma, įeina visi skraidantys ir radijo bangomis valdomi aparatai, kurių dauguma išties yra veikiau žaislai, kainuojantys 50–100 eurų.
Kasmet bepiločių filmuoti gebančių aparatų Prancūzijoje parduodama vis daugiau. Tai rodo, kad prancūzams vis labiau patinka tokia laisvalaikio pramoga kaip leisti orlaivius.
Tačiau įžūliai Prancūzijos valdžią erzinantys, virš atominių elektrinių gebantys pakilti ir mažiausiai 500 eurų kainuojantys orlaiviai sudaro tik mažą šios įspūdingos rinkos dalį.
