Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo aplinka jau senokai planuotą sąmokslą aneksuoti Krymą įgyvendino praėjusių metų kovą. Tuomet vietos rusai džiūgavo, bet dabar juos apniko abejonės.
Dar prieš kelis mėnesius prorusiška Krymo gyventojų dauguma džiaugėsi didesniais atlyginimais ir pensijomis. Bet tokius teigiamus pokyčius suvalgė infliacija, pasiekusi net 42 proc.
Pavyzdžiui, Sevastopolyje kilogramas bulvių jau kainuoja 0,89 euro, o Ukrainos sostinėje Kijeve tiek bulvių dar įmanoma nusipirkti už 0,31 euro.
Įsiutino Aukščiausiosios Rados iniciatyvos
Treneris J.Repenkovas neplanavo keisti pilietybės, kai su draugais sukilo prieš vyriausybę Kijeve, atėjusią į valdžią po protestų Kijeve ir prezidento Viktoro Janukovyčiaus pabėgimo: „Mums atrodė, kad Ukrainoje daug kas buvo geriau nei Rusijoje.“
Bet jo nuomonę tada, prieš metus, pakeitė nacionalistinė kai kurių politikų Kijeve retorika. O kantrybė trūko, kai Aukščiausioji Rada atšaukė specialųjų statusą rusų kalbai, kuri rytiniuose Ukrainos regionuose ir Kryme yra pagrindinė.
Jau kitą dieną buvo apsigalvota, bet J.Repenkovas žinojo, ką darys: „Jei ne tie veiksmai dėl rusų kalbos, čia, Kryme, niekas nebūtų pasikeitę. Kaltas nacionalizmas.“
Subūręs draugus ir pažįstamus į savigynos būrį, kurį pavadino „Sevastopolis prieš fašizmą“, J.Repenkovas padėjo Rusijos pajėgoms blokuoti Ukrainos armijos bazes ir gaudė ukrainiečius aktyvistus.
Kad Kryme veikė Rusijos kariai, atvirai pripažįsta ir Rusija. Jos prezidentas V.Putinas, ilgai neigęs bet kokias kalbas apie specialias operacijas Kryme, dar kartą patvirtino, kad pats įsakė užimti Krymą, naujame dokumentinės propagandos filme.
Nieko neslepia ir J.Repenkovas – jis krymiečiams patardavo, kaip nuvykti į pasirengimo kovai Rytų Ukrainoje stovyklas Rusijoje, prie Rostovo. J.Repenkovas atvirai dėkoja Rusijos specialiosioms pajėgoms už esą taikų Krymų perėmimą.
Skundžiasi nepatyrusiais biurokratais
Tačiau dabar J.Repenkovo treniruojamas klubas „FC Sevastopol“, kuris žaidė Ukrainos „Premier“ lygoje, išformuotas. Europos futbolo federacijų asociacija (UEFA) nepripažįsta Krymo aneksijos. Treneris bando įkurti nepriklausomą Krymo lygą jauniems futbolininkams, bet UEFA pritarimo greičiausiai nesulauks.
Kaip ir pinigų iš Rusijos. Praėjus metams po aneksijos, J.Repenkovas nė nežino, koks – rusiškas ar ukrainietiškas – yra jo gimtasis Sevastopolis.
„Na, Sevastopolis tikrai nėra Ukraina – niekada ir nebuvo. Bet čia ir ne Rusija. Gal greičiau Sovietų Sąjunga“, – pripažįsta J.Repenkovas.
Savo ruožtu karjerą jau baigęs Vladimiras Kartašovas, kuris anksčiau dirbo Ukrainos kariniu prokuroru, prisimena, kad po aneksijos jo pensija išaugo net penkis kartus – kai pinigus pradėjo mokėti Rusija.
V.Kartašovas tada buvo laimingas ir manė, kad nesuklydo nuspręsdamas dalyvauti iki šiol prieštaringai vertinamame referendume dėl Krymo atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos. Šiandien jis tuo nėra įsitikinęs.
„Balsavau už prisijungimą prie Rusijos, nes ši šalis atrodė mažesnis blogis nei Ukraina, – teigia V.Kartašovas. – Bet dabar atrodo, kad Rusija mums siunčia tik blogiausius dalykus ir reiškinius.“
Kaip ir daugelis krymiečių, šis pensininkas skundžiasi didžiulėmis eilėmis norint pagaliau gauti rusiškus dokumentus ir nekompetentingais biurokratais iš Rusijos, kurie po aneksijos pakeitė vietos pareigūnus.
Verslininkai skaičiuoja nuostolius
Naujoji Sevastopolio valdžia žadėjo miestą paversti Rusijos Silicio slėniu. Vietoj to šimtai Kryme anksčiau dirbusių informacinių technologijų ekspertų spruko į pagrindinę Ukrainos dalį – mat JAV ir ES uždraudė Vakarų verslininkams bendradarbiauti su Kryme veikiančiomis bendrovėmis.
„Per kelis pastaruosius mėnesius beveik visi, kurie gali užsidirbti daugiau nei 2 tūkst. JAV dolerių per mėnesį, paliko Krymą“, – teigė vienas programuotojas, jau anksčiau iš Krymo persikraustęs į Lvovą Vakarų Ukrainoje.
Didžiausios informacinių technologijų bendrovės, pavyzdžiui, „SoftServe“, darbuotojus vykti į pagrindinę Ukrainos dalį viliojo didesniu atlygiu.
Išsikrausto ir kitų sričių profesionalai. Antai nedidelio viešbučio dviratininkams, kurie anksčiau plūdo į Krymą keliauti gražiais pusiasalio kalnais, savininkas Maratas Pavlenka dar pernai planavo plėsti verslą. Bet dabar parduoda verslą.
„Man tiesiog nebėra nuotaikos, – sako rusakalbis M.Pavlenka, save laikantis Ukrainos patriotu ir dabar dirbantis Turkijoje bei Gruzijoje – gerai bent tai, kad dabar galiu pradėti viską nuo nulio.“
Turizmo srityje dirba 200 tūkst. iš 2 mln. Krymo gyventojų. Bet daugelis atvykėlių anksčiau buvo ukrainiečiai, kurie į pusiasalį jau nebekeliauja.
Rusija bando kompensuoti nuostolius į Krymo viešbučius siųsdama tūkstančius viešojo sektoriaus darbuotojų, bet to neužtenka. Daugelis verslininkų, ypač siūlančių ekskursijas ir aktyvų poilsį, skaičiuoja nuostolius.
Be to, dugne atsidūręs ir Krymo žemės ūkis. Ukraina iš esmės sustabdė gėlo vandens tiekimą į pusiasalį Šiaurės Krymo kanalu.
Dėl to, kaip teigia naujosios Krymo valdžios atstovai, čia beveik sustojo ryžių produkcija – laukai visiškai sausi. Pavojus kilęs ir braškių laukams, vyšnių, kriaušių sodams.
Galiausiai stringa susisiekimas su pusiasaliu. Iš Ukrainos į Krymą nebevyksta traukiniai, o patikros punkte greitkelyje tarp Ukrainos ir Krymo nuolat driekiasi didžiulės eilės. O Rusijos žadamo tilto į Krymą nėra ir greitai nebus.
Parengė Gintaras Radauskas
