Ką darytų lenkai, jei Rusija užpultų Lietuvą?

To šalies kaimynės gyventojų paklausė Varšuvos sociologinių tyrimų institutas „Homo Homini“. Tiesa, apklausoje šalis agresorė nebuvo įvardyta, bet žmonės neslėpė, kad atsakydami turi galvoje Rusiją. Taigi, kaip reaguotų lenkai, jei būtų užpultos Baltijos valstybės – Lenkijos sąjungininkės NATO organizacijoje?

Lenkijoje daugėja privalomosios karinės tarnybos šalininkų.<br>Reuters nuotr.
Lenkijoje daugėja privalomosios karinės tarnybos šalininkų.<br>Reuters nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Eldoradas Butrimas, Specialiai lrytas.lt, Varšuva

Mar 19, 2015, 7:21 PM, atnaujinta Jan 9, 2018, 10:55 AM

63 proc. žmonių atsakė, kad Lenkija privalėtų vykdyti įsipareigojimus ir padėti Baltijos šalims gintis, 27 proc. tvirtino, kad į karo konfliktą nereikėtų kištis, o 10 proc. neturėjo nuomonės. Portalo lrytas.lt paklaustas, kokie buvo atsakymai dėl pavienių Baltijos šalių gynybos, „Homo Homini“ vadovas Marcinas Duma pareiškė, kad atsakymai buvo panašūs, nors lenkai labiausiai pritartų Lietuvos gynimui.

Už karinės pagalbos teikimą Lietuvai pasisakė 65 proc. apklaustųjų, o už Latvijai ir Estijai atitinkamai 63 ir 60 proc.

M.Duma spėjo, kad šį atsakymų skirtumą greičiausiai lėmė didesnis istorinis Lietuvos ir Lenkijos artumas, tai, kad ilgai buvome viena valstybė, o tų prisiminimų esą nepajėgia užgožti net dabartiniai nedideli politiniai nesutarimai. M.Duma priminė, kad per panašią apklausą Jungtinėje Karalystėje už karinės pagalbos suteikimą JAV pasisakė 53, o už paramą Latvijai – 38 proc. žmonių.

M.Duma atkreipė dėmesį, kad už pagalbos suteikimą Baltijos valstybėms pasisakė 76 proc. vyrų ir tik 50 proc. moterų. Net 37 proc. moterų yra prieš tokią pagalbą, o taip manančių vyrų yra vos 15 proc.

„Homo Homini“ apklausa paliudijo, kad Lenkijoje daugėja privalomosios karinės tarnybos šalininkų bei asmenų, ketinančių savanoriškai prisidėti prie tėvynės gynimo. Praėjusių metų lapkritį atliktoje apklausoje privalomai karinei tarnybai pritarė 53, o dabar jau 60 proc. lenkų.

Ketinimą tuoj pat savanoriškai stoti į gynybinius arba sanitarinius karinius padalinius išreiškė 29,2 proc. apklaustųjų. Aktyviausiai į tėvynės gynimą įsitraukti ketina 18–34 bei 55–65 metų vyrai. Kitose amžiaus grupėse vyrauja noras saugiai paslėpti savo šeimą Lenkijoje arba išvežti ją į užsienį.

Į užsienį artimuosius išvežti labiausiai ketina prie Vokietijos sienos esančių regionų gyventojai, o šalį ginti labiausiai pasiryžę su Rusija, Ukraina ir Baltarusija besiribojančių regionų gyventojai.

Paaiškėjo ir tai, kad tėvynę labiau linkę ginti asmenys, kurie geriau išmano savo giminės bei šalies istoriją ir dažniau lankosi bažnyčioje. Apklausa atskleidė ir skirtingą moterų bei vyrų požiūrį į patriotizmą.

Vyrams patriotizmas labiausiai asocijuojasi su meilės tėvynei deklaravimu bei pasiryžimu ją ginti ir net paaukoti gyvybę. Moterys patriotizmą dažnai sieja su siekiu padėti kitiems, balsavimu per rinkimus, visuomeniniu aktyvumu, mokesčių mokėjimu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.