Dėl tokio sprendimo ilgokai dvejota – nuo pat 2008-ųjų, kai Gruzija jėga pamėgino suvaldyti separatistus Cchinvalyje, osetinai išdidžiai skelbė savo nepriklausomybę, kurią esą apgynė Rusijos tankai.
Ir nors niekam nebuvo paslaptis, kad realią jėgą šioje separatistinėje Gruzijos respublikoje turi Rusija, formaliai Maskva pripažino Pietų Osetijos nepriklausomybę.
Tačiau dabar apie 70 tūkst. gyventojų turinčiame regione, kur beveik visi turi rusiškus pasus, kalbos apie nepriklausomybę, regis, galutinai pritilo. Po ilgų dvejonių ir atidėliojimų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Pietų Osetijos lyderis Leonidas Tibilovas vis dėlto pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo ir integracijos.
Tiesa, pasirašytas kiek apkarpytas sutarties variantas. Kaip nuspręsta, šios Šiaurės Kaukazo respublikos įsiliejimas į Rusijos Federaciją bus laipsniškas ir truks ilgiau.
Iš pradžių dokumentą ketinta pasirašyti sausio pabaigoje ar bent jau vasario pradžioje.
Tuomet buvo numatyta visiška ir greita integracija. Nuo jėgos struktūrų – Pietų Osetijos armijos, pasienio tarnybos, KGB, prokuratūros iki vidaus reikalų ir narkotikų apyvartos kontrolės organų įsiliejimo į analogiškų Rusijos struktūrų sudėtį.
Savarankiški iš esmės liko tik administracinio valdymo organai, o 80–90 proc. respublikos ekonomikos jau seniai sudaro Rusijos dotacijos ir jai vadovauja rusų valdininkai.
Bet netikėtai atsirado šio projekto priešininkų, tarp jų respublikos užsienio reikalų ministras Davidas Sanakojevas, pasiūlęs sumažinti Pietų Osetijos valstybinių struktūrų pavaldumo Rusijos valdžiai lygį.
Pirmųjų sutarties variantų paskelbimas suskaldė Pietų Osetijos visuomenę.
Stengiantis išvengti šito ir politinių žaidimų, nuspręsta parengti kiek švelnesnį dokumento variantą.
Čia rašoma, kad jėgos struktūros sudaro bendrą gynybos ir saugumo erdvę ir tik paskiri Pietų Osetijos armijos bei saugumo padaliniai įeis į Rusijos struktūras. Detalės bus suderintos atskirame dokumente.
Bet neliečiamybė galioja punktui dėl Pietų Osetijos biudžetininkų algų didinimo ir pensininkų aprūpinimo, kurie bus pakelti iki Rusijos Šiaurės Kaukazo federalinės apygardos lygio. Toks sprendimas turėtų pagausinti gretas tų Pietų Osetijos gyventojų, kurie nori, kad respublika būtų oficialiai prijungta prie Rusijos.
Kremlius, matyt, laikėsi nuomonės, kad švelnesnis variantas tiks ir pasaulio bendrijai.
Tačiau net Europos Sąjungos diplomatijos vadovė, prorusiška pozicija ne kartą kaltinta Federica Mogherini V.Putino susitikimo su L.Tibilovu išvakarėse buvo negailestinga.
Ji pareiškė, kad sutarties tarp Rusijos ir atskilusio Gruzijos regiono Pietų Osetijos sudarymas akivaizdžiai pažeidžia Gruzijos suverenumą ir teritorinį vientisumą, tarptautinės teisės principus ir teritorinius įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė Rusija.
Rusijos ir Pietų Osetijos sutarties nepripažįsta ir JAV. Tiesą sakant, Maskva ir Cchinvalis lieka su tais pačiais egzotiškais sąjungininkais, kurie pripažino Pietų Osetijos nepriklausomybę, – Nikaragva, Venesuela ir nykštukine Nauru Respublika.
