29 metų japonė Midori Ide kelis kartus per naktį keliasi iš lovos, kad savo senelei padėtų pasinaudoti tualetu. Kad senelės prašymą išgirstų iš karto, jauna mergina miega šalia jos, rašo „Lietuvos rytas“ remdamasis BBC informacija.
Tai tikrai nėra veikla, kuria mėgautųsi merginos bendraamžiai, tačiau senolės anūkė tikina jaučianti kaltę, kad 96 metų senelei pasitarnauti gali vos kartą per savaitę. Likusias šešias naktis M.Ide dirba slaugos namuose ir rūpinasi kitais senais žmonėmis, o jos senelė gyvena tokioje pat įstaigoje, tik kitoje vietovėje.
„Gaila palikti senelę, bet man reikia užsidirbti pinigų, nes mano šeima nėra turtinga, – pasakojo mergina. – Noriu tęsti darbą. Kai man buvo 15 metų, mirė mano senelis, ir tuomet supratau, jog turiu būti slaugos darbuotoja. Tai mano pašaukimas.“
Jaunos moters pasiaukojimas ir begalinis rūpinimasis nemažai atsieina jai pačiai. Midori svajoja išvykti į užsienį, pakeliauti, jai taip pat labai trūksta laiko pabūti su draugais. Be to, merginos tėvai sensta ir netrukus gali tekti rūpintis ir jais.
„Nenoriu, kad mano senelė tai girdėtų, bet man jau beveik 30 metų ir net nežinau, ar man kada nors pavyks sukurti šeimą, – nerimavo Midori. – Bet nenoriu galvoti apie tai, kad senelė nustos mane žadinti. Noriu būti kartu su ja, kai išsipildys jos svajonė sulaukti šimtmečio.“
Rūpintis nori ne visi
Midori – viena iš 177,6 tūkst. 15–29 metų japonų, kurie rūpinasi savo senstančiais šeimos nariais. Nedaugelis taip džiaugiasi, kad apsisprendė padėti garbaus amžiaus žmonėms.
Šalyje daugėja šeimų, kurios negali rūpintis senais tėvais, tad seneliai turi pasirūpinti vienas kitu. O tai iš tiesų nelengva, kai abu žmonės turi sveikatos sutrikimų. Štai vasarį 71 m. japonas buvo suimtas, nes nužudė žmoną, sirgusią silpnaprotyste.
„Labai pavargau ja rūpintis, – prisipažino vyras. – Norėjau nusižudyti ir pats.“
Tai ne vienintelė tokia tragedija šalyje, kurios populiacija sensta ir mažėja. Šiuo metu Japonijoje vyrensnių nei 65 metų gyventojų yra daugiau nei ketvirtadalis. Tikėtina, kad šis skaičius 2055 metais bus dar didesnis, ir tokio amžiaus žmonės sudarys net apie 40 proc. visos populiacijos. Gyventojų skaičius sumažės nuo dabartinių 127 mln. iki 90 mln.
Imigrantų slaugytojų nenori
Sveikatos, darbo ir gerovės ministerija Japoniją įspėja: atsižvelgiant į prastėjančią demografinę padėtį ir senstančios visuomenės iššūkius ir norint, kad būtų pasirūpinta vyresnio amžiaus žmonėmis, šaliai reikės vienu milijonu daugiau slaugių.
Skatinti imigraciją, atrodo, paprastas būdas spręsti Japonijos demografijos problemas. Vis dėlto tokiam žingsniui mažai kas pritaria.
Japonijoje vis dar mažiausia etninė įvairovė pasaulyje. Užsieniečių čia – vos 2 proc. Atverti sienas imigrantas japonams – labai jautrus klausimas.
2008 metais vyriausybė pradėjo į šalį įsileisti medicinos ir slaugos darbuotojus iš užsienio, tačiau kartelė jiems pakelta itin aukštai.
Be to, kad būsimųjų darbuotojų kvalifikacija turi būti aukšta, jie turi išlaikyti sunkų japonų kalbos egzaminą. Per 7 metus tai pavyko padaryti vos 304 kandidatams iš užsienio.
Užsieniečius nori atskirti
„Tai, ką šiuo metu daro vyriausybė, nepadės išspręsti didžiulių Japonijai gresiančių problemų, – teigė Japonijos imigracijos politikos instituto direktorius Hidenori Sakanaka. – Per ateinančius 50 metų Japonijai reikės daugiau kaip 10 mln. imigrantų, ir mes turėsime juos priimti kaip savo visuomenės narius.“
Vyras įsitikinęs, kad politika, kurią tęsia šalies valdžia, tik dar labiau padidins šalies demografijos problemas ir tai reikia keisti.
„Jeigu mokysime jaunus žmones, norinčius įveikti demografijos problemas, kad Japonija turi būti daugiatautė, manau, tai pasieksime be didesnių sunkumų“, – kalbėjo instituto direktorius.
Atsižvelgiant į tai, ką Japonijoje rašo žinoma autorė Ayako Sono, akademiko nuomonė atrodo labai optimistiška.
Žurnalistė mano, kad norintiems dirbti užsieniečiams turi būti panaikintos vyriausybės sudarytos griežtos kliūtis, ir teigia, jog reikia, kad į šalį atvyktų daugiau darbuotojų, galinčių pasirūpinti vyresnio amžiaus japonais.
Vis dėlto straipsnių autorė teigia, jog šie žmonės turėtų gyventi atskirose bendruomenėse.
Toks jos pareiškimas sukėlė pasipiktinimą ir kaltinimą, esą moteris kursto į apartheidą panašią politiką.
Pernelyg dideli skirtumai
Nors A.Sono požiūris šalyje nėra vyraujantis, asmenys, nepratę bendrauti su užsieniečiais, pateikė pastabų ir dėl paslaugų sektoriaus, kuriame dirba studentų iš užsienio.
„Mūsų darytoje apklausoje lankytojai klausinėjo, kodėl juos aptarnauja padavėjai, kurie nesugeba gerai kalbėti japoniškai, – teigė restoranų tinklo „Negishi“ atstovas Naoki Ishino. – Kai kurie paprasčiausiai klausė, kodėl mes samdome kinus.“
Restorano atstovas teigia, kad kalba – ne vienintelė užsieniečiams sunkiai peržengiama kliūtis. Jie esą nesuvokia šalies kultūrinių ypatumų.
„Buvo ir kultūrinių skirtumų. Pavyzdžiui, mūsų darbuotojams iš užsienio būdavo labai sunku atsiprašyti, kai lankytojas pasiskųsdavo dėl kito kolegos klaidos“, – pasakojo N.Ishino.
Vyras teigia, kad pasiekiama geresnių rezultatų, kai darbuotojus apmokydavo kas nors iš jų šalies ir jau turintis patirties Japonijoje. Vis dėlto užsieniečių darbas restorane nepadės išspręsti didėjančių šalies problemų.
Reikia, kad kas nors pasirūpintų šalies senoliais.
„Japonija visuomet buvo perdėtai konservatyvi dėl imigrantų, ir mums tikrai reikėtų pakeisti šias taisykles“, – kalbėjo japonų investicinės bankininkystės kompanijos „Mizuho International“ atstovas Seijiro Takeshita.
Vyras mano, jog Japonijai reikia užtikrinti, kad „nebūtų sugriauta homogeniškos grupės ideologija, kad nebūtų kaip Europoje, kai multikultūralizmo klaida sukūrė socialinį konfliktą“.
Parengė Jorūnė Kazlauskaitė
