Bendrovės „Germanwings“ lėktuvo „Airbus A320“ katastrofos priežastis tiriantys pareigūnai vakar jau neabejojo – antrasis orlaivio pilotas Andreas Lubitzas tyčia sudaužė lėktuvą ir pražudė 150 žmonių.
Tokią, regis, beprotišką versiją dar antradienį – katastrofos dieną pirmasis pateikė Lietuvos aviatorius Vidas Kaupelis.
„Atrodo, kad gana greitai žinosime preliminarias šios keistos katastrofos priežastis.
Pabandysiu paspėlioti, kas galėjo nutikti“, – dar kovo 24-osios vakarą, praėjus vos 10 valandų po katastrofos, rašė Šiaulių aeroklubo vadovas V.Kaupelis.
Dabar tyrėjai neakivaizdžiai linksta prie lietuvio versijos.
Dėmesys – antrajam pilotui
Kaip ir visi Prancūzijos Alpėse sudužusio lėktuvo „Airbus A320“ keleiviai bei įgulos nariai, antrasis orlaivio pilotas A.Lubitzas žuvo. Tačiau būtent į šį vos 28 metų pilotą dabar krypsta prokurorų dėmesys.
Pirminiai duomenys leidžia daryti išvadą, kad būtent A.Lubitzas užsirakino kabinoje, nepaisė draudimo ir neįleido į kabiną patyrusio, 6 tūkst. skraidymo valandų turinčio kapitono.
Pastarajam nepavyko išlaužti durų, o A.Lubitzas nukreipė lėktuvą į kalną.
Vokietijoje gimęs A.Lubitzas buvo sukaupęs 630 skrydžio valandų patirtį. Prie kompanijos „Lufthansa“ antrinės įmonės „Germanwings“ jis prisidėjo 2013 metų rugsėjį, kai baigė aviacijos mokyklą Brėmene.
Darbdaviai jį apibūdino kaip kruopštų, gerą pilotą, išėjusį visus būtinus mokymus, atlikusį visus medicininius testus.
Tad kodėl jis sumanė pasirinkti tokią kraupią savižudybės formą, kurią tyrėjai atvirai įvardijo kaip teroro aktą?
Atsakymų dar teks palaukti. Prie A.Lubitzo šeimos namų Montabauro miestelyje vakar jau budėjo policijos pareigūnai – skelbta, kad tėvai iš jų spruko.
Daugelį versijų atmetė
Tai, kad jaunas pilotas galėjo ryžtis kraupiam išpuoliui, daug kam vakar tapo staigmena. Tik ne V.Kaupeliui. 20 metų pilotavimo patirtį turintis 35 metų vyras, kiekvieną kartą pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie aviakatastrofą, pabando pirmasis atspėti, kas galėjo nutikti.
Ir nors tai gali pasirodyti kraupu, kartais spėlionės pasitvirtina.
„Žinoma, teturėdamas labai ribotą viešai prieinamą informaciją negali nieko kategoriškai teigti, ko nors kaltinti ir sakyti, kad dideliu tikslumu atspėjai, tačiau atmetęs mažai tikėtinas versijas dažnai gali gana tiksliai įvertinti galimas katastrofos priežastis“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo V.Kaupelis.
Jis kruopščiai išanalizavo tuo metu turėtus duomenis ir vieną po kitos atmetė bombos sprogimo, susidūrimo su kitu orlaiviu, paukščių patekimo į variklius versijas – lėktuvo nuolaužos rastos vienoje vietoje.
Lėktuvas žemėjo ne staiga, o pamažu, todėl piloto klaida taip pat atmesta. Liko daviklių gedimo versija. Bet lietuvis atmetė ir šią versiją.
Pasak V.Kaupelio, negalėjo sugesti ir valdymo sistemos ar varikliai – lėktuvas būtų artėjęs prie žemės kitokia trajektorija, o pilotai bent jau būtų pasiuntę nelaimės signalą.
Todėl labiausiai tikėtinomis versijomis V.Kaupelis laikė gaisrą, kai tiršti dūmai apima lėktuvą ir nėra kada kalbėti per radiją, arba piloto savižudybę.
„Išprotėjo, nusprendė pabaigti reikalą, kitas pilotas išeina į tualetą (arba klasta išsiunčiamas ko nors pažiūrėti gale), užsirakino. Beprotiška, bet lygiai taip jau yra buvę Azijoje“, – teigė V.Kaupelis.
Ne pirmasis atvejis
Žinoma, tyrimas dar nebaigtas ir tokią versiją dar teks oficialiai patvirtinti. Tačiau lėktuvo juodųjų dėžių įrašus išanalizavę tyrėjai jau beveik neabejoja – kapitonui išėjus iš kabinos, antrasis pilotas A.Lubitzas tyčia nukreipė orlaivį žemyn, į nieką nereaguodamas sudaužė lėktuvą.
„Tai tikrai nėra dažnas, nors ir ne pirmas atvejis, yra buvę panašių. Scenarijai labai panašūs, kai pilotas nusprendžia taip kvailai pasielgti, pasirinkimų yra nedaug: sulauki, kol kitas pilotas išeis į tualetą, arba jei esi kapitonas, išsiunti jį pats.
Ir viskas – užrakini duris, kurių sistema labai sudėtinga: sukurta daug saugiklių, kurie skirti užtikrinti pilotams galimybę kontroliuoti, kas pateks į kabiną, o kas ne“, – teigė V.Kaupelis.
Pasak jo, neįtikinama versija ir ta, kad pilotas nenorėjo nusižudyti, o jį ištiko širdies smūgis.
„Pirmiausia lėktuvas skrido kruiziniame aukštyje, buvo įjungtas autopilotas ir būtų taip skridęs, kol būtų pasibaigę degalai. O kitas dalykas, kad užrakto sistema tokia, jog po 5 minučių užraktas pereina į kitą režimą ir leidžia duris atrakinti avariniu būdu.
O tai reiškia, kad pilotas iš kitos pusės tyčia blokavo duris. Dar yra mechaninis užraktas, jei, pavyzdžiui, iš salono laužiasi teroristai, įrėmę ginklą kodą žinančiai stiuardesei į galvą“, – pasakojo aviacijos ekspertas.
Vieno recepto nėra
Pilotų kabinų apsauga sustiprinta po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios išpuolių, kai teroristai užgrobė lėktuvus. Ginkluoti popieriui pjauti skirtais peiliais jie nužudė pilotus ir perėmė orlaivių valdymą, nukreipę didžiulius lainerius į Pasaulio prekybos centrą ir Pentagono pastatus. Po šių išpuolių patekti į pilotų kabiną gali tik stiuardesės arba lėktuvais skraidantys pareigūnai.
Anot V.Kaupelio, tarptautinėje aviacijoje yra speciali procedūra, kuri numato, kad pilotas kabinoje neturėtų likti vienas, – į tuščią krėslą turėtų sėstis stiuardesė.
Bet ši procedūra yra rekomendacinio pobūdžio, tad oro bendrovės gali pasirinkti, kaip griežtai ir kokiomis aplinkybėmis jos laikytis.
Gali būti, kad „Germanwings“ politika nenumatė tokios procedūros taikymo.
„Kaip apsisaugoti iš išorės ir iš vidaus? Tai labai sudėtinga ir šie uždaviniai dažnai vienas kitam prieštarauja.
Netgi ir laikantis minėtos procedūros stiprus vyras pilotas gali užsirakinti su stiuardese, ją pasmaugti, ir viskas. Tai nėra garantuota.
Yra dar viena techninė priemonė, kuri po kažkiek metų bus techniškai įmanoma, – jei lėktuvas yra techniškai sutvarkytas, bet ima keistai elgtis ore, jo valdymas perimamas iš žemės.
Bet ką tai reiškia? Jeigu į tokią sistemą įsilaužia teroristai, jie gali nuo žemės perimti orlaivių valdymą ir juos daužyti.
Tai būtų dar didesnis pavojus – išspręstų vieną problemą, o sukurtų naują. Todėl vieno recepto problemai spręsti nėra“, – pabrėžė V.Kaupelis, pats skraidantis nedideliais lėktuvais, tokiais kaip „Cesna“. Tiesa, jo manymu, oro bendrovės nuo šiol turėtų daug daugiau dėmesio kreipti į pilotų psichikos sveikatą, rengti reguliarius patikrinimus.
Pilotai savižudžiai kelia pavojų
Tai toli gražu ne pirmas kartas, kai aviakatastrofas sukelia pilotai norėdami su savimi nusinešti viso lėktuvo keleivių ir įgulos gyvybę.
Pastarasis skandalingas atvejis nutiko 2014-ųjų kovo 8 d., kai dingo „Malaysia Airlines“ lėktuvas „Boeing 777“. Iki šiol vienoje versijų užsimenama, kad lėktuvą sudaužyti sumanė jo kapitonas Z.A.Shahas (nuotr.). Ši versija nepatvirtinta, o sąrašas kraupių nelaimių, kurias sukėlė lėktuvų pilotai, nėra ilgas.
2013 metų lapkričio 29 dieną oro linijų „LAM Mozambique“ lėktuvas, skridęs iš Mozambiko į Angolą, sudužo Namibijoje. Tyrimas patvirtino, kad dėl nelaimės, per kurią žuvo 33 žmonės, buvo atsakingas lėktuvo kapitonas, kai antrasis pilotas paliko piloto kabiną. Juodosios dėžės garso įrašas patvirtino, kad antrasis pilotas daužė duris, tačiau jam nepavyko sustabdyti kapitono, kuris tyčia nukreipė orlaivį į žemę.
1999 metų spalio 31 dieną „Egypt Air“ priklausantis „Boeing 767“ praėjus 30 minučių nuo pakilimo iš Niujorko staiga smigo žemyn. Lėktuvas sudužo Atlanto vandenyne netoli Nantaketo salos. Per katastrofą žuvo 217 žmonių. Tyrėjai įtarė, kad avariją sukėlė antrasis pilotas, tačiau tam pritrūko įrodymų. Egipto pareigūnai taip pat neigė šią versiją.
1999 metų spalio 11 dieną „Air Botswana“ pilotas, kuriam buvo uždrausta skraidyti dėl sveikatos problemų, savavališkai pakilo nedideliu ATR-42 modelio lėktuvu. Jis radijo ryšiu pateikė įvairių reikalavimų, o vėliau nukreipė orlaivį į Gaborono oro uoste stovinčius kitus lėktuvus.
1997 metų gruodžio 19 dieną daugiau kaip 100 žmonių žuvo, kai sudužo lėktuvas „Boeing 737“, skridęs iš Indonezijos į Singapūrą. Įtariama, kad „Silk Air“ pilotas, kentėjęs nuo „įvairių sunkumų darbe“, išjungė skrydžio duomenų fiksavimo įrangą, o lėktuvą nukreipė į žemę.
1994 metų rugpjūčio 21 dieną „Royal Air Maroc“ pilotas išjungė autopilotą ir lėktuvą ATR-42 su 44 keleiviais nukreipė į Atlaso kalnus vos pakilęs iš Agadyro oro uosto.
1976 metų rugsėjo 26 dieną neseniai išsiskyręs Rusijos pilotas pavogė lėktuvą An-2 ir sudaužė jį Novosibirsko daugiabučių rajone, kuriame gyveno jo buvusi žmona.
