Šių sertifikatų išdavimo procesą prižiūri Europos aviacijos saugumo agentūra, o būsimiems pilotams reguliariai atliekama sveikatos patikra: kas pusmetį, jei jiems virš 40 metų ir kasmet, jei jaunesni.
Vis dėlto šios apžiūros yra atskiros nuo vidinių patikros procedūrų, kurias taiko pačios oro linijos. Motininė „Lufthansa“ ir jos bendrovė „Germanwings“ savo pilotams psichologinius testus taiko tik priimdami juos į darbą, bet pakartotinių tyrimų nedaro.
Taip buvo ir su A.Lubitzu: nuo tada, kai pilotas buvo priimtas dirbti į oro linijas, jokių papildomų psichologinių testų jam atlikta nebuvo, nors buvo tikrinta fizinė jo sveikata. Psichologų teigimu, didžiulę atsakomybę turintiems pilotams psichinę sveikatą tikrintis būtina.
„Ne paprasta depresija“
Amerikietė psichologė Nancy Kaser-Boyd teigia, kad nuodugnūs psichologiniai tyrimai padeda išsiaiškinti, kas dedasi pilotų galvoje, ir taip padeda užkirsti kelią tokioms nelaimėms, kaip ši.
„Taip elgiasi žmonės, kuriuos kankina gili depresija ir dėl savo jausmų jie kaltina aplinkinius. Tai nėra tiesiog depresija, – apie A.Lubitzo būklę kalbėjo moteris. – Dauguma šią ligą patiriančių žmonių niekada neskriaustų kitų, net jei patys galvoja apie savižudybę. Tačiau yra tokių, kurie dėl savo nelaimių kaltina kitus. Mes tai vadiname „kaltės eksternalizacija“. Tokie žmonės nori padaryti pareiškimą ar priversti kitus sumokėti už savo bėdas“.
Piloto psichinė būklė nebuvo tikrinta nuo tada, kai šis pradėjo dirbti „Germanwings“, o psichologės teigimu, tokie testai turėtų būti atliekami dažniau ir yra labai reikalingi. Jie padeda išsiaiškinti ar žmogus serga depresija, ar turi kitų psichologinių sunkumų, ar turi mąstymo sutrikimų, ką jis galvoja, kaip mato kitus.
„JAV Federalinės Aviacijos Administracija naudoja 567 klausimų būdą, kuris taikomas čia jau 60 metų. Tai leidžia įvairiais pjūviais ištirti žmogaus mąstymą, išsiaiškinti ar jis nėra linkęs į savižudybę ar žmogžudystę. Nėra jokio psichologinio testo, kuris būtų 100 proc. tikslus, tačiau šis būdas pasiteisina“, – sakė N.Kaser-Boyd.
Atidžiai stebi būklę
Visų būsimų pilotų įprastai prašoma pateikti ir savo ligų istoriją. Tai nereiškia, kad anksčiau depresija sirgę ar psichologinių bėdų turėjusiems žmonėms dėl to yra uždrausta skraidyti. Viską darkartą vertina specialistai, jie aiškinasi ar žmogus vis dar turi problemų ar gali prisiimti piloto atsakomybę.
Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės civilinės aviacijos administracija (CAA) turi specialius nurodymus gydytojams, kurie tiria būsimus pilotus. Vykdant psichiatrinį pilotų įvertinimą, gydytojams rekomenduojama „padaryti bendrą apklausą apie psichinę žmogaus sveikatą, įskaitant klausimus apie nuotaiką, miegą ar alkoholio vartojimą“.
Gydytojai turi atkreipti dėmesį į kandidatų išvaizdą, kalbėjimą, nuotaiką, mąstyseną, suvokimą, pažinimą ir įžvalgumą, taip pat ieškoti ženklų apie svaigalų vartojimą.
„Visi Jungtinės Karalystės pilotai pereina išsamias ir reguliarias medicinines patikras, kad būtų geriau suprantama ar jiems galima išduoti licenciją skristi, – kalbėjo CAA atstovai. – Tikrindami pilotus, specialistai turi įvertinti komercinių orlaivių pilotų psichinę sveikatą. Tokie testai daromi kasmet“.
