Juodžiausi metai alyvuogių aliejaus istorijoje. Taip praėjusius metus apibendrino Italijos alyvuogių aliejaus gamintojai. Jo gamyba smuko 37 proc., o geriausiais produktais garsėjančiuose Umbrijos ir Toskanos regionuose – net 45 proc. Viena alyvuogių aliejaus gamybos lyderių (pirma – Ispanija) Italija pernai eksportavo 80 proc. mažiau.
Kas dėl to kaltas? Pirmiausia permainingi orai. Pavasarį, alyvmedžiams pražydus, Italiją alino afrikietiškas karštis, o vasarą, kai uogas turėtų lepintis saule ir šiluma, jas talžė liūtys. Lyg to neužtektų, klimato kaprizai tapo puikia terpe alyvmedžių musėms, kurių lervos sugadina uogas.
Tačiau ir taip jau ant kelių parklupdytam sektoriui nokautą sukėlė staigmena iš už Atlanto. Prieš porą metų Salento alyvmedžių augintojai pietiniame Apulijos regione pastebėjo pirmuosius keistus reiškinius – per kelis mėnesius kelias dešimtis kilogramų alyvuogių duodantys šimtamečiai medžiai ėmė virsti sudžiūvusiais vaiduokliais. Sunerimusiems ūkininkams diagnozė buvo lyg spyris į paširdžius. Tai – mirtinos bakterijos Xylella fastidiosa darbas.
Augalų mafijos darbas?
Kaip Brazilijos citrusinių augalų ir Kalifornijos vynuogių augintojams atsipūsti neleidžianti bakterija pasiekė Europą? Spėjama, kad alyvmedžius puolanti bakterija pietinį Italijos regioną pasiekė su nelegaliai importuotais augalais iš Pietų Amerikos.
Italijos žemdirbių konfederacijos „Coldiretti“ atstovas Apulijos regione Pietro Spagnoletti sakė, kad bakteriją nuo sergančių medžių sveikiems perneša augalų sultimis mintantys vabzdžiai cikadėlės. Bakterija pažeidžia medžio šaknis, dėl to vandens negauna šakos ir per trumpą laiką medis nudžiūva.
Bet kokie cheminiai preparatai bejėgiai prieš Xylella fastidiosa.
Italijos valdžia tikina ėmusis visų įmanomų priemonių epidemijai pažaboti ir jau išleido apie du milijonus savo ir Europos Sąjungos skirtų eurų. Tačiau alyvmedžiai toliau miršta, o mirtina bakterija plinta.
Italiją gelbės lietuvis?
Apulijos žemdirbiai skaičiuoja, kad bakterija sudžiūvusiais vaiduokliais jau pavertė apie milijoną alyvmedžių ir grasina visiems tarp Adrijos ir Jonijos jūrų augantiems alyvmedžiams.
ES kaltina Italiją nusileidus augintojų spaudimui ir tik dar labiau pabloginus situaciją. Europos maisto saugos tarnybos teigimu, tikėtina, kad bakterija paplis po Europą, todėl ES nusprendė imtis kraštutinės priemonės – išrauti visus sergančius medžius.
Nuo praėjusių metų lapkričio už sveikatą ir maisto saugą atsakingas ES komisaras Vytenis Andriukaitis pareiškė, kad būtina kuo skubiau imtis veiksmingų priemonių. Jo teigimu, tokia priemonė – visų sergančių medžių išnaikinimas. Tačiau alyvmedžių augintojai prieš tokias ES priemones, kurioms skirta 13,6 mln. eurų, stoja piestu.
„Remdamasi tyrimais, kurie net nepatvirtina bakterijos patologiškumo, Europos Komisija rizikuoja pasmerkti myriop visą Apulijos ekosistemą“, – lietuvių politikui nusiųstame laiške rašo Italijos aplinkosaugininkų asociacija „Peacelink“.
Prieš šimtamečių Apulijos alyvmedžių išnaikinimą kovoja ir regiono menininkai su dainininku Al Bano Carrisi priešakyje.
„Apulijoje auga 60 milijonų, tai yra trečdalis, visos Italijos alyvmedžių, per šimtmečius sugebėjusių atlaikyti gamtos negandas, todėl mes patys būsime mūsų nuostabių alyvmedžių asmens sargybiniai“, – sakė alyvmedžių giraitę turintis kadaise apie laimę dainavęs Al Bano.
Smūgis Velykų tradicijai
Apulijos regiono paskirtasis ypatingasis komisaras Giuseppe Silletti ramina, kad niekas neketina išrauti visų šimtamečių alyvmedžių, tik sergančius.
„Tai bus selektyvi ir aplinkai nekenksminga kova su laiku, siekiant išsaugoti šimtamečius medžius ir visos žmonijos paveldą“, – patikino G.Silletti.
Tačiau Valstybinio tyrimų centro mokslininkas Donato Boscia prognozuoja, kad kare su Xylella fastidiosa nuostolių nebus išvengta.
„Mums ši bakterija yra naujovė, o amerikiečiai ją tyrinėja jau 130 metų ir iki šiol nerado jokių priešnuodžių.
Tad jei norime išvengti apokaliptinio scenarijaus mūsų žemės ūkyje, paaukoti užkrėstus Salento alyvmedžius tiesiog būtina“, – sakė augalų ligas studijuojantis mokslininkas.
Iš už Atlanto atkeliavusi bakterija gyvenimą gali apkartinti ne tik ūkininkams, bet ir tradicijų besilaikantiems Apulijos gyventojams.
Tradiciškai Verbų sekmadienį prie bažnyčių yra dalijamos alyvmedžių šakelės, jomis keičiasi draugai ir artimieji.
„Coldiretti“ sprendimu šios senos tradicijos artimiausiu metu gali tekti atsisakyti, mat kartu su alyvmedžių šakelėmis rizikuojama perduoti ne tik Velykų linkėjimus, bet ir alyvmedžiams bei kitiems vaismedžiams mirtiną bakteriją.
