21-erių Tahani Halad Hamza studijavo Irako mieste Mosule, kai jį užėmė grupuotės „Islamo valstybė“ fanatikai.
Per mūšius žuvo merginos tėvas, tačiau ji su šeima sugebėjo pabėgti į Turkiją ir nusigauti iki Bulgarijos sienos.
Ten šeima buvo sulaikyta ir iki šiol glaudžiasi pabėgėlių centre. Kaip ir kiti centro gyventojai, irakiečiai tikėjosi gauti oficialų pabėgėlių statusą, kuris jiems leistų keliauti po Europą.
„Vienintelis skirtumas tarp Bulgarijos ir, pavyzdžiui, Sirijos yra karo veiksmai, nes nei ten, nei čia vienodai neįmanoma gauti darbo“, – pasakojo mergina.
Tokių pabėgėlių, kurie praėjusiais metais atvyko į Europą, – net 200 tūkstančių. Tačiau į šį skaičių neįeina tie, kuriems į Senąjį žemyną pavyko prasmukti nepastebėtiems.
Dėl antros iš eilės šiltos žiemos Europoje šis skaičius augo ir pirmaisiais šių metų mėnesiais. Dauguma atvykėlių – iš Artimųjų Rytų arba Šiaurės Afrikos šalių.
O Europa, baimindamasi su pabėgėliais atvykstančių džihadistų, pasiruošusių vykdyti teroro išpuolius, savo gynybinius įtvirtinimus stiprina visais frontais.
Visos Pietų Europos šalys ruošiasi naujam imigrantų sezonui – didinamas pasieniečių skaičius, plečiami pabėgėlių centrai ir statomos sienos.
Į atvykėlius reaguoja visas žemynas. Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vengrijoje ir Čekijoje populiarėja partijos, kurių politika yra nukreipta prieš imigrantus.
„Dešiniųjų partijų iškilimas yra reakcija į padidėjusį pabėgėlių srautą“, – tvirtina Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro atstovas Bulgarijoje Borisas Češirkovas.
Prieš pusantrų metų Bulgarija taip pat ėmėsi priemonių pažaboti gausėjantį atvykėlių srautą.
Visą pasienio su Turkija ruožą, kurio neapsaugo tarp šalių tekanti Rezovo upė, jau pradėta juosti tvora.
Naujoji siena primena praėjusio šimtmečio pabaigoje išardytą geležinę uždangą, kuri saugojo komunistinės Bulgarijos piliečius nuo pagundos pabėgti į klestinčius Vakarus. Tada visos šalies teritorijos sausumos pasienio ruožas buvo atskirtas 500 metrų pločio minų lauku, iš kurio griuvus režimui buvo kruopščiai išrinktos minos.
Dabar siena ir vėl stiprinama. 3,6 metro aukščio metalinę tvorą, iš Turkijos pusės apkabinėtą spygliuotąja viela, saugo kas 100 metrų išdėstyti sargybinių postai.
Rugsėjį šalies valdžia pabaigė statyti pirmąją 32 kilometrų sienos dalį.
Rezultatas buvo dramatiškas – nelegaliai kertančių sieną žmonių skaičius praėjusiais metais sumažėjo nuo 11 tūkst. iki 4 tūkst.
Tačiau tai nereiškia, kad pabėgėlių iš konflikto zonų mažiau.
Jie tiesiog renkasi naujus kelius – Graikijos salas, Juodąją jūrą ar Pietų Italiją.
Saugumo ekspertai skeptiškai žiūri į planus iki vasaros pabaigti visą 160 kilometrų ilgio sieną. Bulgarijai tikriausiai nepavyks visiškai apsisaugoti nuo pabėgėlių, kurių išlaikymas smukdo ir taip buksuojančią šalies ekonomiką.
Bet siena gali pasitarnauti ir kitaip – pagaliau įtikinti Europos Sąjungos lyderius, kad šalis yra verta išsvajotosios narystės Šengeno zonoje.
