Bendraujant su žurnalistais iš Vakarų Andrejui reikia vertėjo. Bet ir taip akivaizdu, kad jis nemėgsta daugžodžiauti.
Paklaustas, kodėl išvyko iš Rusijos ir prisidėjo prie Ukrainos nacionalinės gvardijos savanorių bataliono „Azov“, 22 metų maskvietis atsako trumpai ir aiškiai: „Mano sveikas protas.“
Tik sulaukęs garantijų, kad nebus nufotografuotas jo veidas ir nebus atskleista jo pavardė, Andrejus sukrunta ir išsamiau paaiškina, kodėl paliko Maskvą ir prisidėjo prie kovotojų su prorusiškais separatistais.
Šis jaunas rusas sutinka su Vakarų ekspertais, kurie neabejoja, kad Rusija ir ginkluoja sukilėlius, ir jiems į pagalbą siunčia profesionalius karius.
Išvargino įkaitusi atmosfera
Andrejus dabar gyvena tarp fronto ir bataliono „Azov“ stovyklos Mariupolyje. Bet jaunuolis dar puikiai prisimena kasdienybę Rusijoje – valdant Vladimirui Putinui jis nuolat žvalgėsi per petį.
„Rusijoje daug jaunų žmonių puikiai supranta, kad V.Putinas juos mausto, – siurbčiodamas arbatą ir glostydamas automatą „Kalašnikov“ pasakoja konflikto Rytų Ukrainoje legionierius. – Manau, kad turiu smegenų.
Aišku, Rusijoje yra ir daug jaunimo, tikinčio valdžios propaganda. Bet mūsų vis daugiau. V.Putinas bijo Maidano Maskvoje.“
Apsispręsti išvykti iš gimtinės Andrejui padėjo du susidūrimai su, kaip jis pats teigė, „putinistinėmis represijomis“.
Pirmą kartą vaikinas buvo sulaikytas, nors tik iš šalies stebėjo, kaip jauni protestuotojai Maskvos metro dalino skrajutes, kuriose valdžia raginama vykdyti reformas. Keturi jį tardę vyrai nenorėjo prisistatyti ir „sakė tiesiog norintys pasikalbėti“.
Antrąsyk Andrejus, kaip ir dešimtys kitų demonstrantų, buvo sumuštas, nes dalyvavo sostinėje surengtose eitynėse už taiką – ir prieš Rusijos vykdomą agresiją Ukrainoje.
„Mūsų nusikaltimas? Mes tiesiog nešėmės plakatus, – prisimena jaunuolis. – Rusijoje nėra ir padorios opozicijos, todėl pasielgiau taip, kaip pasielgtų kiekvienas protingas žmogus – išvykau į Ukrainą.“
Į Maskvą grįžti nebenori
Į Ukrainą per praėjusius metus atvyko daugybė kovotojų iš viso pasaulio. Jiems prie savanorių batalionų prisijungti nesunku, nes vis dar silpna centrinė valdžia Kijeve pastarųjų beveik nekontroliuoja.
Oficialių sąrašų nėra, bet ukrainiečiams mūšio lauke pernai padėjo atvykėliai iš JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Norvegijos, Švedijos, Gruzijos, Lenkijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Čekijos, Italijos, Kanados.
Viename būryje kovėsi net čečėnai. Batalionas buvo pavadintas Džocharo Dudajevo, šios Kaukazo respublikos lyderio, sėkmingai atrėmusio rusų atakas per pirmąjį Čečėnijos karą, vardu.
Kovotojų atranka į savanorių batalionus buvo sugriežtinta, kai Kijevas juos priglaudė po Nacionalinės gvardijos skėčiu. Nemažai užsieniečių turėjo išvykti namo.
Bet Andrejus taip pasielgti nežada – jis teigia niekada nebegrįšiantis į Rusiją: „Juk jie man niekada neatleis. Mane persekiotų.“
Vaikino sprendimą išvykti į Ukrainą pasveikino visi šeimos nariai, išskyrus senelę.
„Močiutė gyveno J.Stalino laikais, dabar ją sunku įtikinti, kad V.Putinas meluoja. Ji žiūri žinias ir aikčioja dėl reportažų iš Ukrainos. Žinoma, visa tai melas“, – teigia Andrejus.
Įsitikino, kad Rusija meluoja
Jaunuolis ir pats daug metų gyveno apsuptas rusiškos propagandos, todėl apie Ukrainą prieš atvykdamas į šią šalį turėjo nemažai abejonių. Andrejus sako iš tiesų svarstęs, ar Kijeve valdžią perėmė neonaciai ir ar Ukrainos kariuomenė tėra NATO legionas.
Tokias sąmokslo teorijas ištisas valandas iki šiol transliuoja Rusijos valstybinės televizijos.
„Aišku, dabar jau žinau, kad tai nesąmonės. Kai atvykau į Ukrainą, supratau, kad situacija visiškai ne tokia“, – tikina rusas.
Jis išsyk pastebėjo, kad ukrainiečiai turi kovoti ne su angliakasiais ir traktorininkais, kaip nekart tyčiojosi V.Putinas, o su profesionalais.
„Jis ir vėl meluoja. Leiskite paklausti, iš kur tie traktorininkai ir šachtininkai gauna granatsvaidžių? Nusiperka prekybos centre?“ – klausia Andrejus.
Iš karto po pokalbio su Vakarų žurnalistais jis išvyko į frontą prie Šyrokės miestelio į rytus nuo Mariupolio. Andrejus misija buvo nufilmuoti įrodymų, kad separatistai naudoja sunkiąją ginkluotę ir taip pažeidžia naujausią paliaubų susitarimą, kuris vasario 12 d. buvo pasiektas Minske.
Vaikinas teigia jau nebijantis fronto. Kaip ir daugelis kovotojų, mūšio lauke praleidusių ne vieną mėnesį, Andrejus išsiugdė stebėtinai šaltakraujišką reakciją į artilerijos atakas ir šūvių papliūpas.
„Už ką čia kovoju? Už teisingumą. Ir už Ukrainą“, – glaustai savo tikslus paaiškina Maskvą į frontą Rytų Ukrainoje iškeitęs rusas.
Donbase ramybę nutraukė nauji susirėmimai
Separatistų kontroliuojamuose Ukrainos rytuose sekmadienį per žemės minų sprogimus žuvo šeši ukrainiečiai kariai. Jų žūtis nutraukė kelias dienas trukusią ramybę šiame prieš metus prasidėjusiame konflikte.
Po kelių savaičių, kai ugnies nutraukimo, nepaisant pavienių susirėmimų, regis, vis dėlto buvo laikomasi, bendras vos per 48 valandas žuvusių Ukrainos karių skaičius padidėjo iki devynių.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka savaitgalį pakartojo raginimą atsiųsti tarptautinius taikdarius, kad jie padėtų užbaigti konfliktą.
Keturi kariai žuvo, kai jų transporto priemonė buvo apšaudyta raketomis ant tilto netoli vyriausybinių pajėgų kontroliuojamo Ščastios kaimo, prie separatistų bastiono Luhansko šalies šiaurės rytuose.
Ukrainos pareigūnai teigė, kad sukilėlių raketa pataikė į tiltą, kuris buvo užminuotas, tad sprogo virtinė minų ir kartu transporto priemonė.
Du kiti kariai žuvo prieštankinei minai sprogus keli kilometrai nuo vyriausybinių pajėgų kontroliuojamo Mariupolio uostamiesčio šalies pietryčiuose.
Be to, šeštadienį vyriausybė pranešė apie trijų kitų karių žūtį – pirmus tokius incidentus beveik per savaitę.
