Po ekstremistų išpuolių Paryžiuje šių metų sausį Prancūzijoje pastebimas naujas fenomenas – iš knygynų lentynų tiesiog šluojami leidiniai apie islamą.
Vos išleisti dingsta žurnalai apie šventąją musulmonų knygą – Koraną, o knygynai parduoda daugiau leidinių apie musulmonų tikėjimą nei bet kada anksčiau.
„Prancūzams kyla vis daugiau klausimų. Jiems negana atsakymų, kuriuos pateikia žiniasklaida“, – patvirtino žurnalo „Philosophie“ direktorius Fabrice’as Gerschelis.
Knygų apie islamą apyvarta pirmąjį šių metų ketvirtį buvo tris kartus didesnė nei tuo pačiu metu pernai.
O kovo mėnesį surengtoje didžiausioje Prancūzijos knygų mugėje tarp populiariausių knygų buvo „Krikščionis skaito Koraną“, „Tylusis Koranas, kalbantis Koranas“, „Telaimina Alachas Prancūziją“.
Religinius leidinius parduodančio knygynų tinklo „La Procure“ atstovė Mathilde Mahieux pasakojo, kad žmonės dabar nori geriau suprasti religiją, kuriai atstovauja tokios brutalios grupuotės kaip „Islamo valstybė“. Esą turėdami daugiau žinių prancūzai galės susidaryti kompetentingesnę nuomonę.
Po džihadistų atakų satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ redakcijoje ir košerinių prekių parduotuvėse Paryžiuje daugybei žmonių išties kilo religinių klausimų.
„Į katalikę labai panaši ponia užėjo nusipirkti Korano, nes ji norėjo suprasti, ar islamas yra smurtą skatinanti religija“, – teigė knygyną Vakarų Prancūzijoje, Nante, turintis Yvonas Gilabert’as.
Kiti pirkėjai esą mėgina suprasti, kas skatina taip elgtis islamo ekstremistus, nori įsitikinti, kad ne visi musulmonai yra žmones žudantys ir džihadą vykdantys teroristai.
„Manau, kad mes turime sugebėti įžvelgti, kas slepiasi po fundamentalizmu. Tik taip pamatysime, ką siūlo kitos religijos“, – kalbėjo religiniame knygyne dažnai apsilankantis paryžietis Patrice’as Besnard’as.
Smalsesni ir akademikai. Paryžiaus Sorbonos universitete teisę dėstantis Jeanas Rony teigė, kad pats nusprendė geriau išstudijuoti Koraną.
„Atsižvelgdamas į dabartinę situaciją aš į savo bendrosios kultūros paskaitas įtraukiau monoteistinių religijų temas“, – teigė teisės dėstytojas.
Knygas apie islamą leidžiančios leidyklos vadovas Mansouras Mansouras teigė, kad jo apyvarta išaugo apie 30 proc.
„Taip pat buvo ir po 2001 m. rugsėjo 11-osios atakų, – prisimena M.Mansouras. – Dabar pakilimas išsilaikys ilgiau, nes islamas kelia geopolitinių problemų.“
Daugybė žmonių Prancūzijoje dabar domisi islamu dar ir todėl, kad prie Sirijoje ir Irake siautėjančių „Islamo valstybės“ kovotojų prisideda vis daugiau jaunų musulmonų iš Vakarų.
Tiesa, M.Mansouras teigė atsisakęs keleto knygų, kurios islamą interpretavo per daug tiesiogiai ir radikaliai. Jis esą visada įspėja Koraną perkančius žmones nesuprasti šios itin poetiškos religinės knygos tiesiogiai.
Norintiems susipažinti su islamu M.Mansouras pirmiausia siūlo paskaityti pranašo Mahometo biografiją.
Savo ruožtu katalikiškos leidyklos „Beatitudes“ atstovas Claude’as Brenti sako pastebėjęs, kad keičiasi netgi ir Koraną nagrinėjančių musulmonų mokslininkų požiūris.
„Kai kuriuose musulmonų sluoksniuose anksčiau būdavo priešinamasi kritinei teksto analizei, tačiau dabar matau, kad mąstymas keičiasi“, – tvirtino C.Brenti.
