„Paprastiems amerikiečiams reikia gynėjo ir aš noriu būti tuo gynėju“, – praėjusį sekmadienį vaizdo klipe pareiškė buvusi valstybės sekretorė H.Clinton.
Taip ji oficialiai patvirtino kandidatuosianti į JAV prezidentus 2016 metų rinkimuose.
Šie 67 metų H.Clinton žodžiai tuo pat metu pažymėjo ir pradžią, ir pabaigą.
Tai buvo naujos politikės kovos – antrojo H.Clinton bandymo tapti JAV prezidente – pradžia. Bet kartu baigėsi kelerius metus užsitęsęs flirtas su Amerikos rinkėjais.
Juk visiems seniai buvo aišku, kad buvusi valstybės sekretorė kandidatuos į prezidentus, nors ji pati apie tai kalbėjo tik užuolankomis.
Dabar Demokratų partijos atstovė nusiteikusi ryžtingai.
Pasimokiusi iš 2008 m. rinkimų kampanijos klaidų, šįkart H.Clinton tikisi patraukti tas rinkėjų grupes, kurios tąsyk ja nepatikėjo.
Tačiau kad tai padarytų, ji privalės įrodyti rinkėjams, jog turi viską, ko reikia JAV lyderiui. Be to, laukia kritikos kruša iš respublikonų stovyklos.
Žinoma, H.Clinton rankose jau dabar stiprus koziris – jos lytis. Politikė nori pasižymėti istorijoje ir tapti pirmąja JAV prezidente moterimi, tad ji iš anksto deklaruoja: jos pergalė bus visų moterų pergalė.
Tačiau to tikrai nepakaks. Prezidente H.Clinton taps tik atsikračiusi ją persekiojančių problemų: naujausio skandalo dėl elektroninių laiškų, su Clintonų dinastija siejamo slapukavimo, nepopuliaraus prezidento Baracko Obamos šešėlio.
Galiausiai ji turės įtikinti rinkėjus, kad trečioji demokrato prezidento kadencija iš eilės reikš ne sąstingį, o išsiilgtas permainas.
Kampaniją pradėjo kitaip
H.Clinton vardas žinomas visiems amerikiečiams. Jie išvardytų ne vieną politikės titulą: šalies pirmoji ponia ir buvusio prezidento Billo Clintono žmona, Niujorko valstijos atstovė Senate, JAV valstybės sekretorė.
Patirtis didelė, vardas žinomas, tačiau kam tiksliai politikė atstovauja ir už ką ji kovoja, aišku ne visiems.
2008-ųjų rinkimų kampanijos pristatymo vaizdo klipe H.Clinton, sėdėdama ant sofos, pareiškė: „Aš dalyvausiu ir dalyvausiu, kad laimėčiau.“
Tada žmonėms atrodė, kad H.Clinton labiau siekia išplėšti asmeninę pergalę, užsidėti karūną, o ne atstovauti rinkėjams.
Tai lėmė H.Clinton pralaimėjimą lenktynėse dėl Demokratų partijos nominacijos B.Obamai, kuris ir buvo išrinktas JAV prezidentu.
Regis, H.Clinton iš klaidų pasimokė ir šįkart viską pradeda kitaip. Ji pradeda rinkimų kampaniją kol kas neturėdama sau rimtos konkurencijos Demokratų partijoje ir pabrėžia, kad jos kelionė į Baltuosius rūmus nebeasmeninė.
„Aš leidžiuosi į kelionę, kad gaučiau jūsų balsą, nes dabar yra jūsų laikas“, – rinkėjus patikino H.Clinton.
Svarbūs paprasti amerikiečiai
H.Clinton taikinys – paprastas amerikietis. Ji vengia kalbėti apie vidurinę klasę, nes amerikiečiams ji nebereiškia stabilaus gyvenimo – geriau abstraktesnė paprasto amerikiečio (everyday American. – Red.) idėja.
Politikė mėgina pabrėžti, kad tai nėra jos asmeninė kova, tai netgi ne jos komandos ar demokratų kova. Esą tai kova už paprastą amerikietį, kuris stengiasi sukurti geresnį gyvenimą sau ir savo šeimai.
Politologas ir Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas „Lietuvos rytui" teigė, kad H.Clinton orientuojasi į klasikinius demokratų rinkėjus ir atsižvelgia į kintančią visuomenės sudėtį.
„Amerikos demografija yra pasikeitusi ir dabar ji yra labiau naudinga demokratams. H.Clinton tai puikiai žino.
Pažiūrėjus jos kampaniją pristatantį vaizdo klipą tai aiškiai matyti, – svarstė L.Kasčiūnas. – Ji taiko į visus klasikinius demokratų rinkėjus: netradicinės orientacijos žmones, ispanakalbius, darbininkus, imigrantus, juodaodžius, vienišas motinas, asmenis, kuriems reikia socialinės rūpybos.“
Pasak L.Kasčiūno, didelį pranašumą H.Clinton suteikia tai, kad už demokratus dažniausiai balsuoja ispanakalbiai – sparčiausiai didėjanti JAV visuomenės grupė.
„Du trečdaliai ispanakalbių balsuoja už demokratus. Ispanakalbiai yra didžiausia auganti grupė ir respublikonams reikia ieškoti būdų, kaip juos palenkti į savo pusę“, – sakė politologas.
„Būtent todėl tarp respublikonų kandidatų girdėti tokios spalvingos ir neanglosaksiškos pavardės, pavyzdžiui, kaip Marco Rubio, kuris yra ispanakalbis, apie imigracijos reformą galintis kalbėti nuosaikus kandidatas.
Beje, pranašumą turi ir Jebas Bushas – jo žmona ispanakalbė. Norint laimėti rinkimus reikia turėti ką nors bendra su ispanakalbiais.“
Laiminti moteriškumo korta
H.Clinton yra moteris, kuriai priklauso ne vienas JAV politikos „pirmas kartas“. Ji buvo pirma ir vienintelė pirmoji šalies ponia, išrinkta į Senatą, o kartu – pirmoji moteris senatorė iš Niujorko valstijos.
Hillary taip pat buvo vienintelė pirmoji šalies prezidentienė, kuri tapo valstybės sekretore. O dabar ji nori būti ir pirmąja JAV prezidente moterimi.
Moteriškumo aspektą 2008 metais H.Clinton akcentavo mažai, tačiau šįkart šios klaidos nebekartos. Jos kandidatūrą skelbiančiame vaizdo klipe pastebimai daug moterų: jaunų, vyresnio amžiaus, turinčių vaikų, baltaodžių, juodaodžių ir azijiečių.
H.Clinton pabrėžia esanti viena tų „paprastų moterų“ – ji taip pat turėjo derinti šeimą ir karjerą, derinti pareigas darbe bei vaikų auginimą, tad esą puikiai supranta, ką tai reiškia.
Politikė dažnai pabrėžia, kad istorijoje dar nebuvo geresnio laiko gimti moterimi nei dabar. Lygiai tas pat ir dėl jos karjeros – H.Clinton įsitikinusi, kad dabar pats metas įeiti į istoriją ir tapti pirmąja JAV prezidente moterimi.
Jau 2011 metais, atvykusi į Lietuvą ir kalbėdama Demokratijų bendrijos Parlamentiniame forume, H.Clinton atvirai žavėjosi mūsų šalies valdžioje esančiomis moterimis.
„Tik pažvelkite į Lietuvą šiandien – ji ne tik labai sėkmingai vadovavo Demokratijų bendrijai, bet ir mums visiems aukštai pakėlė kartelę.
Moteris prezidentė, moteris Seimo pirmininkė, moteris finansų ministrė ir moteris krašto apsaugos ministrė, – tada kalbėjo H.Clinton. – Dirbkime kasdien kartu, kad susitikę po dešimtmečio galėtume pasidžiaugti pažanga. Gal ir JAV tuo metu prilygs Suomijai ir Lietuvai, turėdamos prezidentę moterį.“
Pabrėžti, bet nepersistengti
Tinkamai panaudojusi moteriškumo kozirį H.Clinton gali išlošti daug balsų. Politikė turi sužadinti rinkėjams azartą ir priversti juos patikėti idėja, kad balsuodami už Hillary jie žengs istorinį žingsnį.
Be to, už demokratus dažniau linkę balsuoti pažeidžiamesnių, didesnės apsaugos norinčių rinkėjų grupės. Tad švelni mama, o dabar ir močiutė Hillary jiems gali atrodyti kaip supratingiausia kandidatė.
„Už demokratus daugiau balsuoja moterys. Ir tai, kad H.Clinton būtų pirmoji moteris prezidentė, tikrai jai padės, – „Lietuvos rytui" teigė L.Kasčiūnas. – Jei kandidatė būtų respublikonė moteris, atsirastų tam tikrų veiksnių: respublikonai mėgsta vanagus, kietesnės linijos šalininkus, tad svarstant dėl moters dalyvavimo galėtų būti įžvelgta silpnybių.
Savo ruožtu demokratai yra minkštesni, jiems svarbu globėjiškumas, tad moteriškumas tikrai turėtų paveikti rinkėjus.“
Nekyla abejonių, kad moteriškąją kortą H.Clinton per savo rinkimų kampaniją ištrauks dažnai. Vis dėlto ji neturėtų persistengti.
Respublikonai jau dabar kalba, kad rinkėjai pavargo nuo tapatybių politikos ir aštuonerių metų „demografiškai simbolinio“ prezidento B.Obamos, kuris tapo pirmuoju juodaodžiu JAV prezidentu.
Gaubia dinastijos šešėliai
Be to, kad H.Clinton yra žinoma politikos veikėja, ji turi dinastijos vardą. Viena vertus, daliai jos vyrą Billą palaikiusių rinkėjų tai gali patikti, kita vertus, amerikiečiai gali priešintis politiniam nepotizmui.
„Koją H.Clinton gali pakišti jos vyro istorija – romanas su Monica Lewinsky – ir dinastijos aspektas, – svarstė L.Kasčiūnas. – Tiesa, apklausos rodo, kad Clintonų, antraip nei Bushų, šeimos atveju visuomenė į dinastiją žiūri palankiau.“
Vis dėlto daug kam Amerikoje Clintonų pavardė susijusi su slaptumu ir skandalais.
Naujausias, „imeilgeitu“ pramintas skandalas kovo pradžioje kilo paaiškėjus, kad buvusi pirmoji JAV ponia, eidama valstybės sekretoriaus pareigas, naudojosi privačia elektroninio pašto dėžute.
H.Clinton tylėjo savaitę ir tik tada pareiškė, kad visus elektroninius laiškus perduodavo savo padėjėjams – esą nieko neslėpė. Tačiau ilgas delsimas pasiaiškinti daug kam sukėlė įtarimų.
Pagal naujausias apklausas, 53 proc. amerikiečių netiki tokiu H.Clinton pasiteisinimu. Nors skandalas dabar aprimo, respublikonai būtinai pasinaudos juo rinkimų kovoje.
Gali kliudyti B.Obama
Įprastai amerikiečiai rinkėjai tos pačios partijos atstovui neleidžia dominuoti prezidento rinkimuose ilgiau nei dvi kadencijas.
Kadangi šį neoficialų limitą demokratas B.Obama jau išnaudojo, H.Clinton teks įrodyti, kad ji tiesiog netęs dabartinio prezidento darbų.
„Respublikonai pabrėš, kad demokratai užsisėdėjo valdžioje, kad reikia švytuoklės, reikia pokyčių. Jie taip pat akcentuos, kad amerikiečiai praranda lyderystę pasaulyje, teigs norintys ją sugrąžinti“, – sakė L.Kasčiūnas.
Po dviejų B.Obamos kadencijų amerikiečiai pokyčių tikrai išsiilgę: beveik šeši iš dešimties apklaustųjų tvirtina, kad idealiu prezidentu laikytų kandidatą, kuris sustabdytų daugelį B.Obamos iniciatyvų.
H.Clinton ir B.Obama labai susiję. Dieną prieš paskelbiant, kad H.Clinton kandidatuos rinkimuose, B.Obama kalbėjo, kad H.Clinton būtų „nuostabi prezidentė“.
O ir pati kandidatė bent dabar atvirai palaiko B.Obamos iniciatyvas, tačiau dar turės nuspręsti, ar tai bus protinga daryti ir toliau.
„Ryšiai su B.Obama gali jai pakenkti. Jis tikrai nėra populiariausias prezidentas ir manau, kad rinkimų kampanijoje H.Clinton šių sąsajų neakcentuos“, – sakė L.Kasčiūnas.
Lietuvai naudinga kandidatė
H.Clinton yra demokratė, tačiau jos pozicija dėl tarptautinių santykių dažnai primena vanagiškąją – respublikoniškąją. Kaip teigia politologai, ši politikės savybė galėtų būti naudinga Lietuvai.
„H.Clinton yra gerokai kovingesnė negu B.Obama. Ji palaikė Irako karą, ji palaikė NATO puolimus prieš Libiją, kurie buvo iš dalies neteisėti, ji pasakė, kad Vladimiras Putinas Ukrainoje elgiasi kaip Adolfas Hitleris Sudetuose.
Tad jeigu draugiškumas Lietuvai yra sutapatinamas su didesniu priešiškumu Rusijai, H.Clinton bus draugiškesnė Lietuvai, nes ji yra labiau nusiteikusi rodyti Amerikos jėgą“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius.
„Prezidente tapusi H.Clinton Lietuvai būtų naudingesnė nei B.Obama, – pritarė L.Kasčiūnas. – Pirmiausia ji daug geriau supranta mūsų regiono saugumo problematiką. Be to, ji yra senosios mokyklos tarptautinių santykių požiūriu atstovė. Ji žino, kas yra Šaltasis karas, ir jo dar nepamiršo.“
Lietuvai esą būtų naudingas ir H.Clinton požiūris į dabar didžiausią grėsmę Europai keliančią Rusiją – nuolaidžiauti Maskvai moteris nelinkusi.
„Būnant valstybės sekretore jai teko įgyvendinti perkrovimo politiką, tačiau ji tai darė be didelės ugnies.
H.Clinton rusų atžvilgiu visada buvo griežta, kategoriška ir principinga.
Net ir šiemet, sausio mėnesį, ji aiškiai pasakė, kad reikia apginkluoti Ukrainą. Tai didelis skirtumas, lyginant su tuo, ką kalba B.Obama.
Manau, kad H.Clinton skirtų daugiau dėmesio mūsų regionui, jai rūpėtų transatlantinės derybos, ji akcentuotų NATO“, – „Lietuvos rytui“ sakė L.Kasčiūnas.
Tiesa, politologas pabrėžia, kad neverta tikėtis, jog mūsų regionas politikei bus reikšmingiausias, nes Amerikos politinį elitą dabar labiausiai domina Azija. Anot jo, tai natūralu ir net nepriklauso nuo prezidento.
Pagrindiniai faktai apie H.Clinton
H.Clinton užaugo Čikagos priemiestyje, vidurinės klasės šeimoje. Jos tėvas Hugh buvo Antrojo pasaulinio karo veteranas ir smulkus verslininkas, mama padėdavo vyrui ir rūpinosi Hillary bei dviem jos broliais. Kitaip nei H.Clinton, jos tėvas buvo užkietėjęs respublikonas.
H.Clinton mokėsi Velslio koledže, o vėliau studijavo teisę Yale’io universitete, kur buvo viena iš 27 moterų savo kurse. Studijuodama Hillary sutiko savo būsimą vyrą Billą, su kuriuo vėliau susilaukė dukters Chelseos.
Ilgą laiką moteris dirbo teisininke, jai teko derinti darbą su motinos pareigomis. 1979–1981 m. ir 1983–1992 m. ji buvo Arkanzaso pirmoji ponia, nes jo vyras Billas buvo išrinktas šios valstijos gubernatoriumi.
Nuo 1993-iųjų, Billui tapus JAV prezidentu, H.Clinton buvo pirmoji visos Amerikos ponia – iki pat 2001 m., kai Niujorko valstijoje buvo išrinkta į Senatą. 2008 m. H.Clinton nesėkmingai mėgino kandidatuoti prezidento rinkimuose. Juos laimėjus politikės varžovui iš Demokratų partijos – B.Obamai – moteris buvo paskirta JAV valstybės sekretore.
Nuo 2009-ųjų, kai tapo JAV valstybės sekretore, H.Clinton per ketverius darbo metus aplankė 112 šalių ir nuskrido beveik milijoną mylių – daugiau nei jos pirmtakai valstybės sekretoriai.
