Netradicinė orientacija britus vis dar įstumia į keblią padėtį

Praėjusią savaitę Lietuvoje kilęs skandalas dėl transseksualės Agness Landau, kuri norėjo persirengti sporto klube su moterimis, – retas, bet, matyt, ne paskutinis panašus atvejis. Kokių bėdų, nesusipratimų ir sprendimų tikėtis, galėtų papasakoti britai.

Transseksualams iki šiol nėra lengva ir Jungtinėje Karalystėje, nors šioje šalyje jau daugiau nei dešimtmetį galioja jų teises ginantis įstatymas, kuriuo remiantis pamažu viešosiose vietose įrenginėjami tualetai, skirti ir translyčiams.
Transseksualams iki šiol nėra lengva ir Jungtinėje Karalystėje, nors šioje šalyje jau daugiau nei dešimtmetį galioja jų teises ginantis įstatymas, kuriuo remiantis pamažu viešosiose vietose įrenginėjami tualetai, skirti ir translyčiams.
Daugiau nuotraukų (1)

Vytas Rudavičius („Lietuvos rytas“

Apr 26, 2015, 9:34 AM, atnaujinta Jan 5, 2018, 9:21 PM

LGBT – Lietuvoje vis daugiau žmonių sužino, ką reiškia tos raidės, neretai gretinamos su vaivorykštės spalvų vėliava. Lesbietės, gėjai, biseksualai ir translyčiai – tokia yra tiksli ir stebėtinai universali LGBT šifruotė tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis.

Nepaisant gausių nepakantumo apraiškų – ypač virtualiojoje erdvėje, lesbietės, gėjai ir galbūt biseksualai Lietuvoje stebina ar juo labiau piktina vis mažesnę dalį žmonių, bet transseksualumas, ko gero, kelia didžiausią sumišimo, kai kam ir pasipiktinimo, pasišlykštėjimo reakciją.

Lietuvoje su transseksualumu neabejotinai siejama 21 metų Agness Landau – garsenybė, kurios pase įrašyta vyriška lytis ir prigimtinis vardas – Raulis Mammadlis.

Gimė vyru, tapo moterimi, ja ir jaučiasi. Ir niekas gal ir netrukdytų, tačiau neišvengiamai pasitaiko keblių situacijų, kai reikia eiti į viešąjį tualetą arba persirengimo kambarį. Kurį pasirinkti? O jei kas uždraus, užgaulios, kils nemalonių incidentų?

Transseksualai yra lygiai tokie pat žmonės kaip ir visi – savaime jie nepažeidžia jokių įstatymų, jų negalima žeminti dėl lyties, tačiau būtent šie žmonės su patyčiomis susiduria neproporcingai dažnai.

Ir ne tik konservatyvioje Lietuvoje, bet ir, lyginant su mūsų šalimi, liberalesnėje Jungtinėje Karalystėje, kur jau yra įrengta ir tualetų transseksualams, tačiau užgauliojimų bei nesusipratimų netrūksta.

Patyčios pastūmėjo į mirtį

Šiaurės Anglijos Kambrijos grafystės Karlailo miesto teisme šią savaitę buvo svarstomos 36 metų transseksualios moters Mikki Nicholson savižudybės aplinkybės.

Teismo procesui vadovaujantis koroneris Davidas Robertsas patvirtino, kad gimusi vyru, bet save ilgus metus identifikavusi kaip moterį M.Nicholson pernai lapkritį puolė po traukiniu, nes nebepajėgė kęsti nuolatinių patyčių.

Nedideliame mieste gyvenusi M.Nicholson išgarsėjo ne tik savo regione, bet ir visoje Jungtinėje Karalystėje, kai 2010-aisiais laimėjo itin populiaraus stalo žaidimo „Scrabble“ nacionalinį čempionatą. Transseksualė tais pat metais tapo šio aštraus analitinio proto ir greitos nuovokos reikalingo žaidimo Europos čempione, o pasauliniame reitinge užėmė 4-ąją poziciją.

Tačiau vietinės Karlailo įžymybės statusas M.Nicholson suteikė daugiau skausmo nei džiaugsmo. Sensacijų besivaikantys nacionaliniai britų dienraščiai ją pašiepė kaip „persirengėlę“ ar „vyrą su suknele“.

Karlailo gatvėse jai nuolat buvo mėtomos užgaulios frazės.

Aukšto intelekto moterį nuolat besikartojančios patyčios įstūmė į sunkią depresiją.

Iš šios ligos išsikapstyti jai jau nebesugebėjo padėti nei artimieji, nei psichiatrijos specialistai.

Kenčia ir fizinį smurtą

Tragiška M.Nicholson istorija gana gerai iliustruoja Jungtinės Karalystės teisėsaugininkams ir LGBT bendruomenei itin nerimą keliančią tendenciją: pastaraisiais metais verbalinė ir fizinė prievarta prieš transseksualus auga itin sparčiai.

Vien tik oficialiais Londono Skotland Jardo policijos duomenimis, pernai šalies sostinėje užregistruota net 44 proc. daugiau transfobijos incidentų nei 2013-aisiais (atitinkamai 95 ir 66 nusižengimai).

Daugiau negu pusė incidentų – žodinės patyčios. Bet Skotland Jardo transfobijos nusikaltimų suvestinėje praėjusiais metais užfiksuota ir kur kas žiauresnių prievartos aktų: 7 sunkūs kūno sužalojimai, 7 užpuolimai, pasibaigę vidutiniu kūno sužalojimu, ir 17 fizinių užpuolimų.

Jei toks baugus vaizdas yra liberalumu garsėjančiame Londone, akivaizdu, kad ir provincijoje situacija ne geresnė.

Mančesteryje, Liverpulyje, Safolko, Kento, Jorkšyro, Linkolnšyro grafystėse, Velse ir Šiaurės Airijoje transseksualai pernai patyrė visą atgrasų rinkinį nusikaltimų: juos apmėtydavo plytomis, badydavo peiliais, atiminėjo telefonus, apspjaudydavo, jau nekalbant apie užgauliojimus.

Nedrįsta skųstis pareigūnams

Maža to, Anglijos ir Velso policijos vadovus vienijanti organizacija ACPO pripažįsta – realus transfobijos nusikaltimų skaičius yra daug didesnis už įrašytą į oficialią statistiką.

„Homofobijos ir transfobijos nusikaltimai tradiciškai patenka į „nepraneštųjų nusikaltimų“ grupę. Bet mes daug darome, kad LGBT bendruomenė imtų mumis pasitikėti ir praneštų apie incidentus.

Dauguma policijos pajėgų šalyje turi policijos pareigūnus, tiesiogiai atsakingus už ryšius su LGBT bendruomene, su nukentėjusiaisiais ir liudininkais“, – tvirtino detektyvė Jane Sawyers, kuri kartu yra ir oficiali britų policijos vadovybės atstovė LGBT problemoms.

Nevyriausybinės britų LGBT organizacijos „Galop“ duomenimis, tik kas penktas prievartą ar patyčias patyręs transseksualas drįsta kreiptis į teisėsaugą.

„Trečdalis visų translyčių asmenų Jungtinėje Karalystėje kasmet patiria patyčias. Tai – antras rodiklis tarp visų ES valstybių. Iki 80 procentų transfobijos atvejų taip ir lieka nutylimi.

Tad policijos registruotų transfobijos nusikaltimų didėjimas ir džiugina, ir baugina. Gerai, jog aukos išdrįsta kreiptis į policiją. Baisu, kad tokių incidentų yra tiek daug“, – teigė Serge’as Nicholsonas iš „Galop“.

Įstatymas daug ką pakeitė

Prieš 11 metų Jungtinės Karalystės Parlamentas priėmė ledus pralaužusį Lyties pripažinimo įstatymą, kuris draudžia bet kokį transseksualių asmenų diskriminavimą ir garantuoja jiems visas pilietines teises, tarp jų ir teisę keisti savo dokumentus ar gauti valstybinę medicinos pagalbą keičiant vyriškąją tapatybę į moteriškąją ar atvirkščiai.

Tikslių duomenų nėra, bet kelios britų LGBT organizacijos sutaria, kad iki įstatymo įsigaliojimo Jungtinėje Karalystėje buvo nuo 3 iki 5 tūkst. transseksualų.

Suteikus teisinę apsaugą, šios bendruomenės skaičius dabar išaugo daugiau negu dvigubai. Ilgus metus savo tapatybę slėpę ir tramdę asmenys išdrįso „išlįsti iš spintos“ – taip populiariai vadinamas prisipažinimas dėl netradicinės orientacijos.

Šalies institucijos – nuo biurokratinių įstaigų iki ligoninių ar universitetų – dabar privalo translyčių bendruomenei suteikti lygias teises net ir tokiuose iš pirmo žvilgsnio mažmožiuose kaip oficialių anketų pildymas ar viešieji tualetai.

Daugelyje valstybinių popierinių ar interneto dokumentų asmuo dabar gali pasirinkti neutralią lytį ar jos visai nenurodyti. Šalies universitetuose galima pamatyti tualetų duris su 4 skirtingais simboliais: vyrams, moterims, neįgaliesiems ir transseksualams. Prieš 10 metų toks žymėjimas kėlė nuostabą, o dabar prie to visi pripratę.

Keisti lytį patarė dvasininkas

Kad 2004-ųjų įstatymas taptų realybe, daugiau nei 4 dešimtmečius savo gyvenimo paaukojo britas Markas Reesas. Dabar jau 74-metis buvęs politikas, rašytojas ir Anglikonų bažnyčios aktyvistas gimė kaip Brenda Rees.

Nuo pat ankstyvos paauglystės Brenda jautėsi esanti vaikinas, įkalintas merginos kūne. Tėvai ją siuntė gydytis į psichiatrijos ligonines – ten teko praleisti mėnesių mėnesius. Tik tapusi profesionalia Karališkojo jūrų laivyno jūreive ir būdama 23-erių Brenda sutiko asmenį – karo kapelioną, kuris jai ir patarė drąsiai ieškoti tikrosios savo tapatybės.

1971-aisiais Brenda tapo Marku. Tiesa – tik savo ir aplinkinių, o ne įstatymo akyse. Todėl jau kitais metais ji pradėjo politinę ir teisinę kampaniją.

„Nenorėjau ko nors ypatingo – vien teisės pakeisti savo vardą ir lytį gimimo liudijime bei kituose dokumentuose. Parlamente mano siekius palaikė keli pažangūs politikai iš įvairių partijų. Bet jų tuomet buvo absoliuti mažuma.

Žingsnis po žingsnio mano byla nukeliavo į Lordų Rūmus. O 1986 m. atsidūriau Strasbūre, Europos žmogaus teisių teisme.

Nors aš tada ir pralaimėjau, kampanija už transseksualų pilietines teises įgijo visai kitokį pagreitį“, – prisimena britų translyčių bendruomenės kūrėjas M.Reesas, kurio autobiografinė knyga „Brangus sere ar madam“ sulaukė daugelio leidimų.

Lyg naujas gyvenimas

Vis dėlto prisipažinti sau ir pasauliui, kad jauti vidinę būtinybę pakeisti lytį nėra lengva net ir dabar, kai Jungtinėje Karalystėje egzistuoja gerai sureguliuotas teisinės ir medicininės pagalbos mechanizmas.

Daugeliui drąsą kaupti tenka ilgus dešimtmečius. Pernai rugpjūtį britų sporto pasaulį ir visą šalies visuomenę nustebino 61 metų Frankas Maloney.

Šis gerai žinomas bene labiausiai „mačistinės“ sporto atšakos – profesionalaus sunkiasvorių bokso „superagentas“ pareiškė vykdantis 18 mėnesių lyties keitimo programą – iš Franko taps Kelly Maloney.

Trijų suaugusių dukterų tėvas prisipažino šį sprendimą brandinęs ne vieną dešimtmetį.

„Dabar man nukrito akmuo nuo širdies. Man gera gyventi. Dukterys irgi mane remia.

Plastinių operacijų ciklas bus paskutinė detalė visoje dėlionėje. Tuomet galėsiu pradėti visavertį naują gyvenimą. Daugelis mano draugų jau išeina į pensiją, o aš tiktai pradėsiu gyventi“, – sakė K.Maloney, pažadėjusi kaip „superagentė“ grįžti į bokso pasaulį ir taip įrodyti, kad moterys gali klestėti ir šioje sporto šakoje.

Įgyvendinti svajonę – brangu

Milijonierė K.Maloney po chirurgo peiliu gulėsi privačiose Jungtinės Karalystės ir Belgijos klinikose. Mat britų įstatymai reikalauja, kad valstybinės sveikatos apsaugos sistemos (NHS) ligoninės lyties keitimo operaciją asmeniui atliktų tik tuomet, kai jis ar ji bent 2 metus jau pragyveno kaip transseksualas.

Vidutinė tokių operacijų valstybiniame sektoriuje kaina siekia 10 tūkst. svarų sterlingų (apie 14 tūkst. eurų). Pernai tokių operacijų NHS chirurgai atliko 172.

Chirurginės operacijos atliekamos tiktai pilnamečiams, tačiau Jungtinėje Karalystėje veikia specialus valstybės išlaikomas medicinos centras „Tavistock and Portman Trust“, kuris rūpinasi vaikais ir nepilnamečiais, turinčiais rimtų vidinių konfliktų dėl savo lyties.

Pernai į šį centrą šeimos gydytojai nusiuntė 77 vaikus ir jų tėvus. Vaikams iki 13 metų neduodama absoliučiai jokių vaistų, tik suteikiama kvalifikuota psichologinė parama. Paaugliams iki 16 metų jau galima skirti vadinamuosius „augimo stabdžius“, o nuo 16-os – ir hormoninius vaistus, skatinančius vystytis vyriškus ar moteriškus bruožus.

NHS specialistai siūlo kruopščiai apsvarstyti visas aplinkybes prieš žengiant negrįžtamą žingsnį: chirurginę operaciją.

Paskubėjo pjauti penį

Šią savaitę britų žiniasklaidoje atvirai prabilęs 31 metų Derbio grafystės gyventojas Matthew Attonley – bene geriausias gyvas perspėjimas skubėti linkusiems jaunuoliams ir jaunuolėms, kenčiantiems nuo lytinės disforijos, t.y. negebėjimo identifikuotis su prigimtine lytimi.

Nuo pat paauglystės Matthew jautėsi esanti mergina, įgrūsta į vaikino kūną.

Būdamas 21-erių jis per NHS sistemą gavo visą lyties keitimo procedūrą ir virto Chelsea.

Atlikusi operacijas ir susitvarkiusi visus dokumentus Chelsea laimingai gyveno bemaž dešimtmetį. Tačiau pernai vasarą Chelsea vėl nusprendė tapti Matthew. Vyriškas kūnas jam dabar atrodo priimtinesnis, nors širdyje jis tebesijaučia moterimi.

„Taip desperatiškai norėjau iš vyro tapti moterimi, kad visas mano dėmesys buvo skirtas vienam tikslui – chirurginėms operacijoms. Tačiau kad ir kiek kosmetikos naudočiau, kad ir kaip rengčiausi, vis tiek mačiau, jog žmonės manęs nepriima kaip moters.

Sekino nuolatinis galvojimas, kaip vaikščioti arba kalbėti moteriškai. Kovojau mūšyje, kurio aš negalėjau laimėti“, – prisipažino M.Attonley, dabar besiruošiantis krūtų mažinimo ir penio rekonstrukcijos operacijoms. Abi jos bus iš mokesčių mokėtojų kišenės.

Jauniems žmonėms, norintiems chirurgo skalpeliu išspręsti savo identiteto problemas, M.Attonley pataria tikrąja prasme „devynis kartus pamatuoti, o dešimtą – pjauti.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.