Kremlius Rusijos žiniasklaidą vėl maitins milijardais rublių

Rusijos valdžia šiemet ruošiasi savo žiniasklaidą paremti 643 milijonais eurų. Šiai sumai negali prilygti ES pastangos atsikirsti Rusijos propagandai apie karą Ukrainoje, rašo „EU Observer“.

ES šalis ir JAV jau kurį laiką nerimą kelia Rusijos dezinformacinė kampanija dėl konflikto Ukrainoje, kuriai šalis skiria milžiniškas sumas.<br>„Reuters“/ „Scanpix“ nuotr.
ES šalis ir JAV jau kurį laiką nerimą kelia Rusijos dezinformacinė kampanija dėl konflikto Ukrainoje, kuriai šalis skiria milžiniškas sumas.<br>„Reuters“/ „Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Apr 29, 2015, 10:26 PM, atnaujinta Jan 5, 2018, 10:06 AM

Prezidentas Vladimiras Putinas šią sumą atskleidė Visos Rusijos liaudies fronto susitikime antradienį.

„Lėšos, kurios praėjusiais metais buvo naudojamos žiniasklaidos paramai, visoje šalyje siekė 36 mlrd. rublių (643 mln. eurų), o tai yra didelė suma. Kiek žinau, panaši suma bus skiriama ir šiemet“, – naujienų agentūrai TASS sakė prezidentas.

V.Putinas taip pat pridėjo, kad informacija apie šių lėšų panaudojimą turėtų būti aiški ir skaidri.

ES šalis ir JAV jau kurį laiką nerimą kelia Rusijos dezinformacinė kampanija dėl konflikto Ukrainoje, kuriai šalis sutelkė milžiniškus pajėgumus.

Pagrindinis tarptautinis šalies transliuotojas RT, kurio laidų vedėjas Dmitrijos Kiseliovas yra ES juodajame sąraše, turi daugiau nei 2 tūkst. darbuotojų 16 šalių, o laidas veda anglų, prancūzų, vokiečių ir ispanų kalbomis.

Į tai atsakydamos ES institucijos įvairiais būdais siekia daug mažesnes sumas panaudoti kovai su dezinformacija.

Bendrijos lyderiai ES užsienio ryšių tarnybos pareikalavo sukurti naują už komunikaciją atsakingą darbo grupę ir iki birželio mėnesį įvyksiančio viršūnių susitikimo paruošti veiksmų planą.

Pirmadienį taip pat parengtas sąrašas, kuriame nurodyta visa Rusijos žiniasklaidos paviešinta klaidinga informacija.

Pirmadienį Briuselyje Estijos organizuotame seminare komunikacijų specialistai iš trijų didžiausių ES institucijų pasižadėjo daugiau dirbti su socialiniais tinklais ir vartoti mažiau specialaus žargono posovietinėse šalyse.

„Tai nėra tiesiog pasipriešinimas kontrapropagandai. Tai turėtų būti gerų istorijų pasakojimas apie tai, ką mums pavyko nuveikti kaimyninėse šalyse“, – sakė vienas seminare dalyvavęs pareigūnas.

10 ES šalių, tarp kurių – Baltijos valstybės, Šiaurės šalys, Vokietija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė, taip pat prašė ES finansuoti nepriklausomą televiziją, transliuojančią rusų kalba.

Tačiau Europos Komisija artimiausiu metu ketina išleisti tik 10 mln. eurų Rytų partnerystės programai viešinti.

ES užsienio tarnyba taip pat neturi jokių papildomų lėšų, skirtų komunikacijos komandai, kurią sudarytų 2–5 žmonės. Šių darbuotojų atlyginimus finansuos jų gimtosios šalys.

Armėnijos naujienų portalo „Mediamax“ redaktorius Davitas Alaverdianas teigė, jog ES turėtų keisti savo taisykles, pagal kurias teikiama parama projektams.

„Pinigai nepasiekia žmonių, kurie turi geriausių minčių, kaip padaryti ES populiaresnę, bet nueina tiems, kurie įdarbina daugiausia paraiškas pildančių specialistų“, – sakė propagandos specialistas ir Jerevano universiteto dėstytojas.

S.Alaverdianas taip pat pabrėžė, kad Armėnijos televizija ir keturi Rusijos televizijos kanalai, transliuojami šalies teritorijoje, siūlo tik Rusijos poziciją dėl situacijos Ukrainoje.

Tačiau rusiška žinutė nedaro tokios didelės įtakos ir dažniausiai nėra sutinkama gerai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.