Grupuotės „Anonymous International“ programišiai paviešino tūkstančius žinučių, kurias siuntė ir gavo Timūras Prokopenka – vienas Vidaus reikalų departamento Rusijos Federacijos prezidento administracijoje vadovų.
Prieš pradėdamas dirbti Vladimiro Putino administracijoje, T.Prokopenka vadovavo valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ jaunimo sparnui „Jaunoji gvardija“, kuris buvo įkurtas 2005 metais, kad saugotų Rusiją nuo spalvotųjų revoliucijų.
T.Prokopenka greitai tapo įtakingu veikėju V.Putino aplinkoje. Paviešintos žinutės rodo, kad Vidaus reikalų departamentas spaudžia ir taip prigąsdintą Rusijos žiniasklaidą, organizuoja ir finansuoja valdžią palaikančias demonstracijas bei judėjimus Rusijoje.
O žinutėse, gautose ir siųstose 2014 metų kovą, minima Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen. Jų turinys padeda geriau suprasti Kremliaus ir NF santykius.
Ragino prisivilioti M.Le Pen
Dėl M.Le Pen T.Prokopenka susirašinėjo su Konstantinu Rykovu – įtakingu politiku ir žiniasklaidos prodiuseriu.
Save karštu Rusijos patriotu vadinantis K.Rykovas, Krymo aneksiją ir separatistų judėjimą Rytų Ukrainoje vadinantis „Rusijos pavasariu“, turi 2 mln. eurų vertės vilą Prancūzijos Žydrojoje pakrantėje ir mokesčius moka šioje Vakarų valstybėje.
Pasak vieno Rusijos opozicijos lyderių Aleksejaus Navalno, būtent toks K.Rykovo ryšys su Prancūzija padėjo Maskvai per jį užmegzti ryšius su NF ir M.Le Pen.
Pernai kovo 10-ąją, likus savaitei iki „referendumo“ rusų užimtame Kryme, T.Prokopenka paklausė K.Rykovo, ar jis negalėtų atgabenti M.Le Pen į pusiasalį, kuriame prancūzė stebėtų balsavimą. Esą jos pasirodymas būtų svarbus.
K.Rykovas atsakė kitą dieną – kad M.Le Pen dalyvauja savo rinkimų kampanijos renginiuose, tad greičiausiai į Krymą atvykti negalės. Tačiau atvažiuoti galbūt galėtų vienas jos pavaduotojų NF.
T.Prokopenka, regis, liko patenkintas ir kolegai perdavė, kad su M.Le Pen susisieks kas nors iš Rusijos užsienio reikalų ministerijos. Tada K.Rykovas dar pridėjo, kad juos (rusus – Red.) palaiko ir danai, bet su pastaraisiais jam esą sunku bendrauti nemokant danų kalbos.
Pasiūlė atsidėkoti prancūzams
Toks susirašinėjimas gana tiksliai sutampa su įvykiais 2014-ųjų kovą. M.Le Pen iš tiesų nenuvyko į Krymą, bet čia „referendumą“ stebėjo jos patarėjas tarptautiniais reikalais Aymeric'as Chauprade'as.
Į Krymą jį pakvietė Eurazijos demokratijos ir rinkimų observatorija (EDRO) – Belgijoje veikianti šios šalies ekstremisto Luc'o Michelio įkurta organizacija. Kartu su Kremliui palankiu Europos geopolitinės analizės centru Lenkijoje ODRE buvo atsakinga už stebėtojų iš Vakarų pritraukimą į Krymą.
Tiesa, NF neigė, kad būtent EDRO pakvietė A.Chauprade'ą. Partija nenorėjo garsinti savo santykių su Belgijos kraštutiniais dešiniaisiais prieš svarbius vietos rinkimus.
Savo ruožtu danai, apie kuriuos užsiminė K.Rykovas ir kurie rėmė rusišką „referendumą“ Kryme, greičiausiai buvo kraštutinių dešiniųjų Danijos liaudies partija. Kitą dieną po balsavimo Kryme partijos atstovas Sorenas Espersenas paskelbė, kad Vakarams reikia „gerbti Krymo žmonių, kurie panoro tapti Rusijos dalimi, valią“.
Tą pačią dieną K.Rykovas džiugiai informavo T.Prokopenką, kad M.Le Pen „oficialiai pripažino referendumo Kryme rezultatus“.
„Ji mūsų nenuvylė“, – tokia žinute, prie jos pridėjęs šypsenėlę, atsakė T.Prokopenka, o K.Rykovas tuomet pridūrė: „Mums reikia kaip nors parodyti dėkingumą prancūzams. Tai svarbu“.
Vėlesni įvykiai parodė, kokios formos tas dėkingumas NF buvo.
Oligarcho K.Malofejevo pėdsakai
Žinoma, M.Le Pen jau anksčiau, dar prieš įsibėgėjant T.Prokopenkos ir K.Rykovo korespondencijai, buvo mažiausiai du kartus nuvykusi į Maskvą.
2013 metų birželį ji Rusijoje susitiko su Rusijos Valstybės Dūmos pirmininku Sergejumi Naryškinu ir vicepremjeru Dmitrijumi Rogozinu. O jau pernai vasarį M.Le Pen Maskvoje priėmė pats Rusijos prezidentas V.Putinas.
Šiuo susitikimu pasirūpino du žmonės – NF finansininkas Jeanas-Luc'as Schaffhauseris ir Aleksandras Babakovas, vienas Rusijos karinio-pramoninio komplekso vadovų. A.Navalnas yra skelbęs, kad A.Babakovas Prancūzijoje turi nekilnojamojo turto už 11,5 mln. eurų.
Pranešama, kad J.L.Schaffhauseris supažindino M.Le Pen su A.Babkovu, kuris, padedamas D.Rogozinu, padėjo surengti prancūzės ir V.Putino susitikimą. Niekas tiksliai nežino, apie ką abu lyderiai kalbėjosi, bet vėliau imta kalbėti, kad buvo susitarta dėl milijonų eurų vertės paskolos NF.
Tuo tarpu A.Chauprade'as toliau plėtė bendradarbiavimą su Rusija. O jis jau buvo susipažinęs su daugeliu svarbių veikėjų Kremliuje – antai 2013 metų birželį jis dalyvavo Valstybės Dūmos Šeimos, moterų ir vaikų reikalų komiteto posėdyje.
Netrukus Rusijoje buvo priimtas vadinamasis „Dimos Jakovlevo įstatymas“, kuris uždraudė rusus našlaičius įsivaikinti netradicinės orientacijos poroms ir JAV piliečiams.
Be to, kaip pranešė Prancūzijos tiriamosios žiniasklaidos portalas „Mediapart“, A.Chauprade'as suvedė M.Le Pen tėvą Jeaną-Marie su Rusijos oligarchu Konstantinu Malofejevu, kuris rėmė prorusiškus separatistus Ukrainoje ir pernai vasarą buvo įtrauktas į ES juodąjį sąrašą.
K.Malofejevas nemenkai prisidėjo prie to, kad J.M.Le Penas pernai balandį parūpintų NF 2 mln. eurų paskolą iš Kipre veikiančios ofšorinės bendrovės „Vernonsia Holdings“. Pastaroji siejama su Rusijos investiciniu fondu „VEB Capital“.
Nori statyti pramogų parkus
Taigi, kaip ir buvo galima tikėtis, prancūzų ir rusų radikalų susidomėjimas Krymu peržengė ideologijos ribas.
Pavyzdžiui, A.Chauprade'o ir K.Malofejevo draugas Philippe'as de Villiers – nacionalistinių pažiūrų politikas ir verslininkas, Prancūzijos kariuomenės štabo viršininko Pierre'o de Villiers brolis – su V.Putinu susitiko 2014-ųjų rugpjūtį.
Per susitikimą prancūzas pasisiūlė kartu su K.Malofejevu pastatyti Maskvoje ir Kryme du istorinius pramogų parkus.
Galiausiai A.Chauprade'as padėjo rusams užmegzti ryšius su daug kitų Vakarų radikalų. Pernai gegužę jis dalyvavo slaptame tokių pakraščio politikų susirinkime Vienoje. Pakviesti K.Malofejevo, į Austriją suvažiavo prancūzai, bulgarai, britai.
Prancūzas taip pat buvo praėjusių metų rugsėjį Maskvoje surengto homofobiško Pasaulio šeimų kongreso prezidiumo narys – jis ten sėdėjo šalia K.Malofejevo ir Rusijos geležinkelių vadovo Vladimiro Jakunino.
Tą patį mėnesį paaiškėjo, kad J.L.Schafhauserio pastangos surinkti lėšų NF davė vaisių. Kaip atskleidė „Mediapart“, NF užsitikrino 40 mln. eurų paskolą iš Pirmojo Čekijos ir Rusijos banko.
Nepaisant pavadinimo, bankas priklauso rusams – konkrečiai bendrovėms ir holdingams, kuriuos valdo artimas V.Putinui oligarchas Genadijus Timčenka. Dabar jis jau įtrauktas į Bendrijos sankcijų sąrašus.
G.Timčenka irgi turi ryšių su Prancūzija. 2011 metais jis buvo išrinktas Prancūzijos ir Rusijos prekybos rūmų, svarbaus Kremliaus „minkštosios galios“ įrankio, ekonomikos tarybos pirmininku.
Šiomis pareigomis G.Timčenka anksčiau dalinosi su prancūzų bendrovės „Total“ vadovu Christophe'u de Margerie, bet pastarasis pernai spalį žuvo aviakatastrofoje Maskvoje.
Dažnos kelionės į Donbasą
Daug prancūzų radikalų suartėjimo su Kremliumi labui nuveikusiam J.L.Schaffhauseriui rusai atseikėjo 140 tūkst. eurų – už konsultavimo paslaugas. Šiuo metu prancūzas dirba Europos Parlamente.
Norėdamas dar kartą įrodyti savo ištikimybę Kremliui, J.L.Schaffhauseris pernai dar sudalyvavo stebėjimo misijose „parlamento rinkimuose“ vadinamosiose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose.
Prancūzas šią gegužę vėl vyks į Donecką, kur tariamai stebės, kaip įgyvendinamas antrasis Minsko susitarimas dėl paliaubų.
Apžvalgininkai klausia: ar tokios didelės rusų finansinės injekcijos Nacionaliniam frontui ir yra ta „pagarba“, apie kurią nutekintose žinutėse užsimena K.Rykovas?
Ir primena: Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų ir Kremliaus bendradarbiavimas tėra sudedamoji, nors ir itin svarbi, Rusijos pastangų remti visus antieuropietiškus ir antiamerikietiškus judėjimus Europoje dalis. Maskvos tikslas – suskaidyti ir susilpninti Vakarus.
Parengė Gintaras Radauskas
