Už ką italai vėl dievina buvusį diktatorių?

Balandžio 25-ąją Italija minėjo 70-ąsias išsivadavimo iš fašizmo metines. Tačiau vis daugiau italų fašizmo laikotarpiui jaučia ne panieką, bet abejingumą arba net simpatijas. Kodėl?

Italijoje net ir praėjus 7 dešimtmečiams po išsivadavimo nuo fašizmo atsiranda vis daugiau žmonių, garbinančių dučę, nors anuomet tūkstančiai džiūgavo išvydę sušaudyto ir žemyn galva pakabinto diktatoriaus kūną.<br>Wikipedia nuotr.
Italijoje net ir praėjus 7 dešimtmečiams po išsivadavimo nuo fašizmo atsiranda vis daugiau žmonių, garbinančių dučę, nors anuomet tūkstančiai džiūgavo išvydę sušaudyto ir žemyn galva pakabinto diktatoriaus kūną.<br>Wikipedia nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Daiva Lapėnaitė, specialiai „Lietuvos rytui“, Italija

May 5, 2015, 2:36 PM, atnaujinta Jan 4, 2018, 10:27 PM

Kiekviena tauta turi savą juodąją avį. Italams ilgą laiką ji buvo fašistų lyderis Benito Mussolini. Jis sulaukė nepavydėtinos atomazgos už visas įmanomas nacių kaltes.

Su meiluže Clara Petacci bandantį pabėgti į Šveicariją B.Mussolini sučiupo partizanai, sušaudė ir pakabino už kojų žemyn galva aikštėje Milane. Visi norintys galėjo negyvam dučei (it. „duce“ – vadas, taip save pakrikštijo pats B.Mussolini. – Red.) spirti, spjauti ar kitaip pademonstruoti jausmus.

Kelis dešimtmečius nė viena sveiko proto italė savo naujagimiui nedavė Benito vardo, o „Mussolini“ buvo paniekinamas keiksmažodis. Tačiau praėjusio amžiaus pirmosios pusės įvykiai daugumai XXI amžiaus italų – nė motais.

Pavojinga užmarštis

Išsivadavimo šventės proga gėlių vainiką prie Nežinomo kareivio kapo Romos centre padėjęs šalies prezidentas Sergio Mattarella ragino prisiminti, kad „tai – visų išsivadavimo šventė“. Tačiau italus apklausęs tyrimų institutas „Agora“ paskelbė, kad balandžio 25-oji svarbi tik 36 proc. italų.

58 procentams su naciais kovojusių partizanų vertybės rūpi tiek pat kiek pervirę spagečiai. Tačiau analitikai perspėja, kad B.Mussolini – anaiptol ne praeities reikalas.

Kai jis atėjo į valdžią, Italijoje buvo panaši situacija kaip dabar. Ji buvo ekonominėje pelkėje besikapanojanti, partijų rietenų ir nuolat besikeičiančių vyriausybių stekenama, tvirto lyderio neturinti šalis.

Suvenyrus pakeis muziejus?

Praėjus trims dienoms po raudonai kalendoriuje pažymėtos Išsivadavimo šventės buvo paminėta kita data – 70-osios B.Mussolini mirties metinės. Jokių nacionalinių iškilmių, pompastiškų kalbų ar laisvadienio tądien nebuvo.

Tačiau gimtajame B.Mussolini Predapijaus miestelyje Emilijos-Romanijos regione įvyko iškilmingas minėjimas. Juodais marškiniais (Italijos fašistų skiriamasis ženklas. – Red.) vilkintys ir kitokia fašistine atributika pasipuošę keli šimtai žmonių miesto gatvėmis nužygiavo iki kapinių, kuriose ilsisi diktatoriaus palaikai.

Predapijaus meras Giorgio Frassineti svajojo metinių proga atidaryti fašizmo muziejų.

Pirmasis toks muziejus, ne vienai ausiai skambantis lyg erezija, duris turėtų atverti mažiau nei 7 tūkst. gyventojų turinčio miestelio centre stūksančiame apleistame fašistų partijos būstinės pastate.

„Tai nebūtų kažkoks garbinimas ar aukštinimas, nes nėra nei ko neigti, nei ko švęsti. Reikia tik suprasti. O tam fašizmą būtina pažinoti, žinoti, kaip atsirado ir kaip krito, pasakoti taip, kaip buvo, be baimių ir interpretacijų“, – įsitikinęs dučės gimtinės meras.

Į šį miestelį užsukančius turistus jau stebina ne tik daugybė barų ir restoranų fašizmo tematika, bet ir suvenyrų parduotuvė, kurioje galima įsigyti nuo žiebtuvėlio ar kalendoriuko su dučės atvaizdu iki iš žalvario nulietų B.Mussolini ar Adolfo Hitlerio biustų.

Dučę myli iki šiol

Kodėl milijonus myriop pasmerkusiam, žodžio laisvei antsnukį užmovusiam, šalį į gilias žaizdas palikusį karą įvėlusiam diktatoriui nemenka dalis italų iki šiol jaučia simpatiją? Kodėl A.Hitlerį italai laiko pamišusiu kriminaliniu nusikaltėliu, o jo įkvėpėją B.Mussolini – garbingu vadovu?

1932 m. B.Mussolini įkurtą Latinos miestą, esantį apie 70 km į pietus nuo Romos, amerikiečių savaitraštis „Newsweek“ vadina gyvuoju fašistų nostalgijos paminklu. Čia dučė ne tik laikomas miesto įkūrėju, bet ir yra ekskursijų, supažindinančių su geraisiais fašizmo aspektais, siela.

„Latina, vietinių gyventojų iki šiol vadinama fašistų duotu Litorijos vardu, yra gyvas fašizmo paminklas“, – pritaria miesto turizmo informacijos centro vadovas Riccardo Pece.

„Keli iš gerųjų B.Mussolini darbų buvo nusausintos pelkės, pažabota maliarija ir valstiečiams bei kitiems gyventojams išdalyta žemė. Jis davė žmonėms namus mainais už darbą ir prakaitą. Štai kodėl žmonės čia iki šiol jį myli“, – paaiškina R.Pece.

„Išskyrus karą, B.Mussolini padarė nemažai gero Italijai, daugiau nei bet kuris kitas politikas“, – antrina restorano „Impero“ savininkė 80-metė Iris Silvestri. Jos tėvui priklausiusiame restorane fašistų karininkai buvo nuolatiniai klientai, o retkarčiais užsukdavo ir pats dučė.

„Nesupraskite neteisingai, aš tiesiog esu realistė“, – priduria moteris.

„B.Mussolini padarė klaidų, tačiau jei ne jis, nebūčiau galėjusi eiti net į mokyklą“, – įsitikinusi šiaurinėje Romos dalyje restoraną turinti 70-metė Andreina.

Moteris, šluostydama dulkes nuo lentynoje išrikiuotų vyno butelių su B.Mussolini atvaizdu, vardija: „Jam vadovaujant Italija atsigavo ir tapo stipri. Jis statė namus, stadionus, tiesė geležinkelius, kelius, įvedė pensijas.“

Pelkes pavertė miestais

Latina nėra vienintelis B.Mussolini nusausintose pelkėse iš nieko iškilęs Italijos miestas. Štai greta Latinos fašistų pastatyto Sabaudijos miestelio bažnyčios fasadą iki šiol puošia mozaika, vaizduojanti už Švč.Mergelės Marijos pečių kviečių pėdus berišantį B.Mussolini baltais marškinėliais trumpomis rankovėmis.

O Sardinijos saloje įsteigta Musolinija, pasibaigus karui pervadinta Arborėja, iki šiol garsi itin skaniomis braškėmis.

B.Mussolini ne tik įkūrė keliolika miestų buvusiose pelkėse ar dykvietėse, bet ir atgaivino aibę didmiesčių kvartalų, pastatė sporto kompleksų, didingų pastatų, nutiesė geležinkelių ir gatvių, tarp jų ir kasmet milijonų turistų iš viso pasaulio mindomą Via dei Fori Imperialio gatvę Romos centre.

Saugo istorijos palikimą

Būtent šių imperinių užmojų neslėpęs B.Mussolini ant jo didybę liudijančių statinių paliko iki šiol visiems matomus parašus. „Tai žemė, kurią Mussolini išvadavo iš mirtino sterilumo“, – skelbia užrašas ant Sabaudijos centre stūksančio bokšto.

Milžinišką sporto kompleksą „Foro Italico“ Romoje, kuriame vyko pasauliniai futbolo, teniso, plaukimo, atletikos, paplūdimio tinklinio čempionatai, iki šiol puošia obeliskas su iškaltu užrašu „Mussolini dux“ (išvertus iš lotynų k. – „Vadas Mussolini“).

Prieš porą savaičių Italijos Deputatų Rūmų pirmininkė Laura Boldrini už siūlymą pašalinti užrašą sulaukė palyginimų su istoriją norinčiais ištrinti talibais.

„Panaikinti užrašą? Atvirkščiai, reikėtų sporto kompleksą vėl vadinti taip, kaip jis buvo pavadintas jį atidarius – „Foro Mussolini“, – pasipiktino liberaliu save vadinantis dienraštis „Libero“.

„Istorija negali būti ištrinta, bet gali ir turi būti pamoka, kaip daryti geriau“, – rašė dienraščio apžvalgininkai, sulaukę tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų partijų palaikymo.

Mussolini – vėl valdžioje?

Iki dabartinio premjero Matteo Renzi dučė buvo jauniausias lyderis šalies istorijoje. Jis buvo vertinamas kaip itin išsilavinęs ir puikus oratorius, juo žavėjosi ne tik italai, bet ir visa Europa.

Besiilgintys fašizmo teigia, kad B.Mussolini buvo vienintelis Italijos lyderis, sugebėjęs kaip reikiant kovoti su dviem Italijos ydomis – mafija ir korupcija. Tomis pačiomis, su kuriomis budriai kovoti Išsivadavimo dienos minėjimo kalboje ragino ir dabartinis šalies prezidentas S.Mattarella.

Kad ir kokiais žiauriais nusikaltimais kaltinamas, B.Mussolini, daugelio teigimu, buvo ir iki šiol yra vienintelis Italijos politikas „con le palle“ (lietuvių k. – su vyriškais atributais).

Kas dabar galėtų nusausinti Italiją į bedugnę tempiančią ekonominę, socialinę ir netgi identiteto pelkę? Paskutinė gyva B.Mussolini duktė 92 metų Elena Curti įsitikinusi, kad geriausias jos tėvo įpėdinis – dabar vyriausybei vadovaujantis Matteo Renzi.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.