JAV valstybės sekretorius taip pat teigė besitikintis, kad NATO narės laikysis savo pažadų didinti gynybos biudžetus iki 2 proc. BVP, ir pabrėžė, kad Aljansas tvirtai laikosi savo susitarimų, pasirašytų pernai per viršūnių susitikimą Velse.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas susitikime teigė, kad veiksmai kalba garsiau nei žodžiai, ir dabar yra pats laikas pradėti veikti.
Tuo jis apeliavo į tai, kad Rusija nesilaiko Minske pasirašytų paliaubų dėl situacijos Rytų Ukrainoje, ir paragino Maskvą atitraukti sunkiąją artileriją.
„Mes remiame ekonomines sankcijas, tačiau taip pat laikome atvirus diplomatinio bendravimo kanalus“, – teigė J.Stoltenbergas.
Rusų žurnalisto iš Sankt Peterburgo paklaustas, dėl kokių priežasčių „tūkstančiai NATO kareivių“ yra dislokuoti Baltijos jūros regione, J.Stoltenbergas atsakė, kad NATO išplėtė savo karinę galią rytuose kaip tiesioginį atsakymą į Rusijos karinį elgesį ir agresyvius veiksmus Ukrainoje, kurie yra neteisėti – kaip ir Krymo aneksija.
NATO užduotis yra saugoti savo nares nuo pavojaus, tad Aljansas turi būti užtikrintas, kad gali suteikti apsaugą bet kada, ir apginti narių sienas.
„Tai, ką mes darome, yra gynyba. Turime būti pasirengę įvykdyti savo pagrindinę atsakomybę – jungtinę gynybą“, – teigė J.Stoltenbergas.
Prieš tai jis trumpai pristatė dvi dienas truksiančio susitikimo programą, kurioje bus apžvelgiamos NATO saugumo problemos kylančios iš Pietų ir Rytų. Pasak J.Stoltenbergo, NATO rytinėms ir pietinėms sienoms kyla pavojus dėl pernelyg priartėjusių priešiškų jėgų.
„Reikia palaikyti stiprias mūsų kaimynes. Jei mūsų kaimynės stabilios, patys esame saugesni. Tad dirbsime su savo kaimynėmis, su partnerėmis rytuose ir pietuose, kad padėtume pertvarkyti ir modernizuoti jų gynybą,kad jos galėtų būti labiau atsakingos už savo saugumą“, – pabrėžė J.Stoltenbergas.
NATO generalinio sekretoriaus teigimu, vienas pagrindinių Aljanso tikslų šiuo metu yra bendradarbiavimas su Afganistanu.
„Mes jau esame apsisprendę ilgalaikiam bendradarbiavimui su Afganistanu. Šiame susitikime mes judėsime į priekį su tokios partnerystės gairėmis ir principais“, – tvirtino J.Stoltenbergas.
Tiesa, Turkijos ministras pirmininkas Ahmetas Davutoglu skaitydamas savo pranešimą buvo griežtesnis. Jis priminė, kad pasaulis negali susitaikyti su Krymo aneksija.
O kalbėdamas apie grupuotės „Islamo valstybė“ keliamą grėsmę Turkijos saugumui, A.Davutoglu aiškino, kad terorizmas neturi religijos, tad džihadistus eliminuoti būtina.
