Esą visų trijų Baltijos šalių ginkluotųjų pajėgų vadai parašė bendrą laišką, kuris šią savaitę pasieks JAV generolą Philipą Breedlove'ą. Jis yra NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas.
„The Times“ teigimu, NATO vadovybės prašoma suformuoti naują darinį, panašų į Berlyno brigadą, kuri per Šaltąjį karą buvo dislokuota Vokietijoje.
Dienraštis cituoja Estijos ginkluotųjų pajėgų vadą Riho Terrą, kurio teigimu, pastiprinimas yra būtinas, nes taip būtų parodytas Aljanso ryžtingumas krizės Ukrainoje metu. Po vieną batalioną būtų dislokuota kiekvienoje Baltijos šalyje, taip pat – Lenkijoje.
Berlyno brigadą sudarė kariai iš daugelio NATO šalių – tai buvo garantija, kad pavojaus atveju sureaguotų visas Aljansas.
Šių metų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patvirtino sutarimą steigti šešias vadavietes Rytų Europoje ir iš 5 tūkst. karių suformuoti itin greito reagavimo pajėgas.
Vadavietės veiks Bulgarijoje, Rumunijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje, o itin greito reagavimo pajėgas pirmiausia formuoja Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija, Lenkija ir Jungtinė Karalystė.
Šios šalies gynybos sekretorius Michaelas Fallonas vasarį teigė, kad Maskva gali pradėti Baltijos šalių destabilizavimo kampaniją. Vilniuje, Rygoje ir Taline baiminamasi, kad Krymo ir Donbaso scenarijai gali būti pakartoti Baltijos šalyse.
Parengė Gintaras Radauskas
