Kad policijos pareigūnų ir JAV visuomenės, ypač skurdesnių jos sluoksnių, santykius ištikusi krizė, niekas nė neabejoja. Amerikos miestuose rengiami nauji protestai dėl incidentų, per kuriuos policininkai mirtinai sužaloja sulaikomą asmenį.
Daugiausia nuo pareigūnų rankos pastaraisiais mėnesiais žūsta jaunų juodaodžių – Fergusone, Baltimorėje ir kitur. Skaičiai kaip reikiant didesni nei kitose Vakarų valstybėse.
Ir nors kai kurie protestai labiau priminė vandalų vakarėlį, o laidoti teko ir kelis policininkus, JAV žiniasklaida frazę „Juodaodžių gyvybė yra svarbi“ („Black Lives Matter“) net išrinko aktualiausia visais 2014-aisiais.
Bet policija – tiek vadovybė, tiek paprasti patruliai – nenusileidžia: o kaip kitaip elgtis, jei būtent taip reaguoti į agresyvų elgesį rekomenduojama jau įvadiniuose mokymuose?
Ragina persvarstyti taisyklę
„Kokiu atstumu prie manęs gali prisiartinti asmuo, kad galėčiau teisėtai panaudoti mirtiną jėgą?“ – tokį klausimą per pratybas iškėlė jaunas Solt Leik Sičio miesto Jutos valstijoje policininkas.
Instruktorius Dennisas Tuelleris nežinojo, ką atsakyti, bet nusprendė išsiaiškinti.
Ėjo 1982-ųjų ruduo. D.Tuelleris atliko keletą paprastų eksperimentų ir nustatė, kad ginkluotas užpuolikas galėtų įveikti 21 pėdos (6,4 metro) atstumą, kol pareigūnas išsitrauktų, nusitaikytų ir panaudotų šaunamąjį ginklą savigynos tikslais.
Kitą pavasarį išvadas instruktorius paskelbė žurnale „S.W.A.T.“ ir taip iš esmės pakeitė policininkų mokymą JAV. „21 pėdos taisyklė“ tapo dogma – ji buvo kalama į galvą absoliučiai visų šalies policijos akademijų auklėtiniams.
Su nuostata nesiginčijo ir teismai, o patys pareigūnai „21 pėdos taisyklę“ iki šiol prisimena kaskart, kai reikia paaiškinti, kodėl šauta į vieną ar kitą asmenį, – pavyzdžiui, į benamį medžio raižytoją Siatle ar į šizofrenijos kamuojamą moterį San Fransiske.
Bet dabar, įsibėgėjus didžiausiems nacionaliniams debatams nuo pat 1991-ųjų dėl policijos darbo, kai pareigūnai Los Andžele sumušė juodaodį taksistą Rodney Kingą ir taip įplieskė didžiules riaušes, dalis policininkų „21 pėdos taisyklę“ ragina persvarstyti.
Ne tik pagal šią, bet ir pagal kitas aksiomas Amerikoje daugiausia dėmesio skiriama jėgos naudojimui, o ne būdams išvengti smurto ir galimos tragedijos.
Šiandien kelių JAV didmiesčių policijos departamentuose jau keičiama tvarka, pagal kurią policininkai turi įvertinti, kada įtariamąjį vytis, ar į jį šauti, kada bandyti atšaldyti įtampą, o kada apskritai atsitraukti ir nerizikuoti nei savo, nei kitų gyvybe.
Naujoves vertina skirtingai
„Demokratinėje visuomenėje piliečiai sprendžia, kaip turi dirbti policija. O žmonės teigia nesantys patenkinti tuo, kas vyksta“, – pripažino Ouklando miesto Kalifornijos valstijoje policijos vadovas Seanas Whentas.
Ouklando istorijoje apstu skandalų dėl policininkų naudojamo smurto ar piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Tačiau tam tikros naujovės ir naujas požiūris į mokymą lėmė, kad dabar pareigūnai jėgą naudoja kur kas rečiau, bet nusikaltimų nepadaugėjo.
Kaip ir „21 pėdos taisyklė“, daugelis nuostatų, kurių laikosi JAV policija, buvo palankiai vertinamos tais laikais, kai Amerikos didmiesčiuose siautėjo žiaurios gatvių gaujos. Nusikaltimų Niujorke, Los Andžele, Čikagoje nestigdavo, o dažnai žūdavo ir policininkų.
Šiandien nusikaltimų rekordiškai mažai, o daugelis miestų yra saugesni nei anksčiau – tiek gyventojams, tiek policininkams.
Kaip teigia teisėsaugos reikalus analizuojančio Policijos tyrimų vykdomojo forumo (PTVF) vadovas Chuckas Wexleris, būtų logiška, jei visuomenė šiuo metu labai pasitikėtų policija. Tačiau padėtis iš esmės priešinga.
„Žmonės nebeperka mūsų prekės ženklo, mūsų įvaizdžio. Jei policija būtų produktas, jį reikėtų išimti iš apyvartos ir atnaujinti. Mes praradome Amerikos žmonių pasitikėjimą“, – įsitikinęs Ch.Wexleris.
Jo vadovaujama organizacija mėgina pakeisti situaciją. Praėjusią savaitę PTVF vadovybė Vašingtone susitiko su šimtais policijos vadovų ir paragino juos pradėti naują policininkų mokymo erą.
Esą atėjo laikas iš naujo išanalizuoti tokias nuvalkiotas nuostatas kaip „21 pėdos taisyklė“ ir išmokti nuslopinti įtampą ar išvengti smurtinių susirėmimų.
Aišku, kai kurios policijos profesinės sąjungos šnairuoja į siūlomas naujoves – esą savo darbą dirbantys ir nuolat rizikuojantys policininkai nepelnytai kritikuojami.
„Visos šitos diskusijos tik sustiprina įspūdį, kad smurtinių susirėmimų galima tiesiog išvengti. Kad visada kaltas pareigūnas, – teigė Sent Luiso policijos pareigūnų asociacijos atstovas Jeffas Roorda. – Policininkai ir patys ieško būdų, kaip išvengti konfrontacijos.“
Tačiau Teisingumo departamentas ir kai kurių didžiausių miestų policijos departamentų vadovai sveikina naują iniciatyvą.
Jaučiasi tarsi galiūnai
Paprastai JAV policijos kadetas 58 valandas praleidžia mokydamasis, kaip naudoti šaunamąjį ginklą, o 49 valandas analizuoja gynybinę taktiką. Tačiau vos aštuonios valandos skiriamos deeskalavimo technikai – būdams rasti išeitį iš problemos nepanaudojant jėgos.
„Viskas dabar vyksta taip: atvyksti į iškvietimo vietą, pamatai vyruką su peiliu ir imiesi darbo, – tvirtino Ch.Wexleris, pats ilgą laiką dirbęs policininku Bostone. – O juk daugelyje situacijų pareigūnai galėtų atsitraukti per 21 pėdą ir taip nusipirkti sau laiko, saugumo.“
Originalusis D.Tuellerio straipsnis apie „21 pėdos taisyklę“ iš tiesų nesiūlė nubrėžti linijos tarp pateisinamo šaudymo ir ne.
63 metų vyras dabar teigia tiesiog norėjęs parodyti policininkams, kad jiems gali kilti pavojus. „21 pėdos taisyklė“ virto pateisinimu šaudymui, bet man tai nepriimtina“, – sakė D.Tuelleris.
Dalaso policijos vadovas Davidas Brownas dar vasarį per vieną policininkų konferenciją teigė, kad „kai kurie jaunieji mūsų pareigūnai nori susigrumti su asmenimis, kuriuos reikia areštuoti“.
„Jie neturi suvokimo, kada atsitraukti. Jie jaučiasi tarsi galingi kariai, kurie negali sustoti ir turi būtinai ką nors pasivyti – net nesvarbu, kad nusižengimas juokingas“, – svarstė D.Brownas.
Simboliška, kad praėjus kelioms savaitėms policininkas Pietų Karolinos valstijoje buvo apkaltintas žmogžudyste – jis šovė neginkluotam juodaodžiam vyriškiui tiesiog į nugarą.
Policijos pareigūnas buvo sustabdęs 50-metį W.Scottą dėl to, kad neveikė jo automobilio stabdžių šviesos signalas. Kai vyras kažkodėl ėmė bėgti, policininkas Michaelas Slageris pradėjo jį vytis, nors rankose turėjo W.Scotto vairuotojo pažymėjimą.
Lemia sekundės dalys
„Daugeliu atvejų laikas – mūsų pusėje, – pabrėžė Ouklando policijos vadovas S.Whentas. – Kam vytis žmogų, jei žinome ir jo pavardę, ir gyvenamąją vietą?“
Ouklando policijos departamentas dabar jau draudžia pareigūnams vieniems vytis įtariamuosius į nuošalius kiemus, nes šie asmenys gali būti ginkluoti. Be to, visi miesto policininkai dabar mokomi „priimti išmanius sprendimus“.
Ne vienus metus Ouklande per 12 mėnesių policininkai vidutiniškai nušaudavo aštuonis įtariamuosius. Bet pernai tokių mirtinų incidentų išvis nebuvo, be to, perpus sumažėjo atvejų, kai pareigūnams apskritai prireikė išsitraukti šaunamąjį ginklą.
Tiesa, apsisprendimą šauti ar ne kartais lemia sekundės dalys. Pernai lapkritį Klivlande policininkai manė, kad 12-metis Tamiras Rice’as mosikuoja pistoletu, nors iš tiesų berniuko rankose buvo ginklo imitacija.
Pareigūnas Fergusone į 18-metį Michaelą Browną pernai vasarą šovė pamanęs, kad paauglys tuoj jį griebs, o Siatle patrulis, nušovęs benamį medžio raižytoją, teigė, kad pastarasis atsisakė išmesti iš rankų peilį.
Bet dažnai dar svarbiau tai, kas įvyko anksčiau. Antai Klivlande policininkai automobiliu privažiavo prie pat Tamiro ir taip jį greičiausiai išgąsdino.
Fergusone Darrenas Wilsonas ėmė vytis M.Browną, o Siatlo policijos vadovybė supeikė Ianą Birką, kuris prisiartino prie benamio ir tada pasinaudojo „21 pėdos taisykle“, kad panaudotų ginklą. Policininkas turėjo trauktis iš pareigų.
Pavyzdys – britų pareigūnai
Galbūt nenuostabu, kad kone stebuklingai nurimusio Ouklando pavyzdžiu seka ir kiti JAV miestai. Apie naują mokymo programą dar pernai gruodį paskelbė Niujorko meras Billas de Blasio, permainų žadama ir Siatle.
Dabar jau į pensiją išėjęs Solt Leik Sičio policijos instruktorius D.Tuelleris pritaria naujovėms.
Tiesa, jis mano, jog pareigūnai dažnai neteisingai kaltinami dėl pastarųjų mėnesių mirtinų incidentų bangos. Esą daugelio nelaimių būtų buvę galima išvengti, jei įtariamieji būtų paklusę nurodymams.
„Negalime įlįsti žmonėms į galvą, pakeisti jų elgesio. Bet jei nepaklūstama, pareigūnas privalo turėti daugiau nei vieną išeitį. Mokyti policininkus abejoti gali būti pavojinga“, – pabrėžė D.Tuelleris.
PTVF vadovas Ch.Wexleris nesutinka, kad pasirinkimas tėra tarp policininko ir įtariamojo saugumo.
Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje policininkai turi ne ką rečiau stoti skersai kelio peiliu ginkluotiems įtariamiesiems, bet jie vadovaujasi Nacionaliniu sprendimų modeliu, pagal kurį svarbiausia – kalbėjimasis ir kantrybė.
Rezultatas: per pastaruosius dvejus metus Jungtinėje Karalystėje per ginkluotą užpuolimą nežuvo nė vieno policijos pareigūno.
„Žinoma, bet kokios permainos vyks labai lėtai. Be to, ne visi jas priims. Turime atsiminti, kad prašome policininkų permąstyti elgesio modelius, kurių jie laikosi 20 metų“, – teigė Ch.Wexleris.
