Ministras pažymėjo, kad Rygos susitikimas vyko kitokiomis aplinkybėmis negu ankstesni tokie renginiai.
„Mes matėme pastangas, kad šio susitikimo nebūtų arba jis žlugtų. Mes ne kartą sakėme ir tikiuosi, kad Maskva gerai girdi, kad šis viršūnių susitikimas nėra prieš Rusiją. Aš nematau jokios priežasties, kad Rygos deklaracija kenktų kuriai nors Rytų partnerei ar darytų įtaką ES ir Rusijos santykiams. Iš tikrųjų, Minsko susitarimo įgyvendinimas yra svarbus veiksnys santykiuose su Rusija ir jų perspektyvoje, taip pat ES ir partnerių santykiuose“, – kalbėjo E.Rinkevičius.
Rygos deklaracijoje jis išskyrė tris svarbius dalykus.
Pirma, ES yra pasirengusi bendradarbiauti su Rytų partnerystės šalimis, taip pat ir ateityje, nepaisant geopolitinių sūkurių.
Antra, bendradarbiauti ketinama laikantis individualesnio požiūrio negu dabar, bet išlaikant dabartinę struktūrą.
Trečia, Ukrainai ir Gruzijai parodytas aiškus signalas dėl vizų liberalizavimo procedūros, nurodė E.Rinkevičius.
Anot ministro, atsižvelgus į sudėtingą padėtį, skirtingas partnerių nuomones ir interesus, klampias derybas kai kuriais klausimais, bei mėginant rasti kompromisą, Rygos viršūnių susitikimas vertintinas kaip žingsnis į priekį ES ir jos rytinių kaimynių santykiuose.
„Ryga skelbia politinį signalą ir parodo, kaip reikėtų toliau plėtoti bendradarbiavimą. Akivaizdu, kad šis bendradarbiavimas nebus toks pat kaip anksčiau, kai mes turėjome vieną sistemą ir stengėmės taikyti ją visiems. Šiuo požiūriu aš manau, kad Rygos viršūnių susitikimas žymi posūkį mūsų mąstyme ir mūsų partnerių mąstyme“, – pažymėjo E.Rinkevičius.
Latvijai pirmininkaujant Europos Vadovų Tarybai, ketvirtadienį ir penktadienį vyko Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuriam baigiantis buvo priimta bendra deklaracija, numatanti ES ir Rytų partnerystės šalių santykius artimiausiais metais.
Deklaracijoje taip pat pabrėžiama, kad požiūris į Krymo aneksiją lieka toks pat.
„ES vėl patvirtina savo požiūrį, skelbtą Bendrame pareiškime balandžio 27 dieną ES ir Ukrainos vadovų susitikime, apie neteisėtą Krymo ir Sevastopolio aneksiją. Susikimo dalyviai patvirtina savo požiūrius, atitinkančius JT Generalinės Asamblėjos 68/262 rezoliuciją apie Ukrainos teritorinį vientisumą“, – sakoma deklaracijoje.
„Veiksmai prieš Ukrainą ir įvykiai Gruzijoje 2014 metais parodė, kad pagrindiniai suverenumo ir teritorinio vientisumo principai su tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis negali būti savaime suprantamas dalykas XXI amžiuje Europos žemyne. ES ir toliau remia savo partnerių teritorinį vientisumą, nepriklausomybę ir suverenumą“, – pabrėžiama deklaracijoje, tik šiame tekste tiesiogiai nepaminėta, kad prie veiksmų Ukrainoje ir Gruzijoje prisidėjo būtent Rusija.
