V. Putinas išsidavė apie Rusijos karių dalyvavimą Ukrainoje

Vakarams seniai nebeliko abejonių dėl Rusijos karių dalyvavimo konflikte Ukrainoje. Visgi pati Maskva tai iki šiol veidmainiškai neigia. Šią savaitę prezidento Vladimiro Putino išleista įstatymo pataisa padarė meškos paslaugą. Maskva ėmė slėpti specialiosiose operacijose žuvusių karių skaičius ir taip tik įrodė savo karinį dalyvavimą Ukrainoje, rašo „The Moscow Times“

Maskva savo įsitraukimą neigia ir slepia, bet vis išsiduoda.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Maskva savo įsitraukimą neigia ir slepia, bet vis išsiduoda.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

May 29, 2015, 4:58 PM, atnaujinta Nov 25, 2017, 7:57 PM

Ketvirtadienį Rusijos prezidentas V.Putinas patvirtino įstatymų pataisas, kuriose nurodoma, kad „informacija, atskleidžianti karinio personalo praradimus vykdant specialiąsias operacijas taikos metu“ yra laikoma valstybės paslaptimi.

Pats V.Putinas nuolatos neigė bet kokį Rusijos karių tiesioginį įsitraukimą ginkluotame konflikte Rytų Ukrainoje. Tokia įstatymo pataisa – tik dar vienas įrodymas, kad Maskva konflikte dalyvavo, o dabar tai maskuoja.

Kariai, kurie nužudomi, sužeidžiami ar dingsta yra laikomi kariniais praradimais. Išleidus naująjį įstatymą šių karių šeimos turės visa tai slėpti.

„Dėl šio dekreto net ir tėvams nusiųstas pranešimas apie kario mirtį yra laikomas slaptu“, – aiškino teisininkas Ivanas Pavlovas.

Oficialus sąrašas informacijos, kuri Rusijoje laikoma valstybės paslaptimi, yra prieinamas viešai. Tiesa, egzistuoja daug nesuderinamumų: tai, ką gynybos ministerija laiko valstybės paslaptimi, vidaus reikalų ministerija gali vadinti vieša informacija.

„Jei pilietis, pavyzdžiui, žurnalistas, gauna informaciją, kuri laikoma slapta, jam gresia kalėjimas. Bėda ta, kad asmuo gali net nežinoti, kad tai buvo valstybės paslaptis“, – aiškino I.Pavlovas.

Tiesa ir pasekmės

Nuo tada, kai Ukrainos rytuose užvirė ginkluotas konfliktas, daugybė žurnalistų mėgino įrodyti, kad kare dalyvauja kariai iš Rusijos.

Praėjusį rugpjūtį laikraštis „Pskovskaja Gubernija“ išleido visą seriją straipsnių apie slaptas laidotuves, kurios rengiamos desantininkams iš vietinio pulko. Teigta, kad visi asmenys žuvo kariaudami Ukrainoje.

Vienas pagrindinių šių straipsnių autorių, Levas Šlosbergas, netrukus buvo stipriai sumuštas trijų jį užpuolusių vyrų.

Vasario mėnesį Maskvos centre nužudytas opozicionierius Borisas Nemcovas prieš mirtį taip pat dirbo rengdamas ataskaitą apie Rusijos karius Ukrainoje.

Įrodyti Rusijos karinį dalyvavimą konflikte bandė ne tik daugybė žurnalistų, bet ir žmogaus teisių aktyvistų grupės. Sankt Peterburge įsikūręs Karių motinų komitetas – organizacija, kuri kovoja užkatių ir jų šeimų teises – išsiuntė apie 30 užklausų prašydami suteikti daugiau informacijos apie žuvusius karius. Tačiau, kaip pasakojo organizacijos atstovas Aleksanderis Peredrukas, atsako sulaukė tik iš vieno karinio dalinio.

Elgiasi kaip tinkama

„Pagrindinė naujo įstatymo pasekmė ta, kad nebebus įmanoma gauti jokios informacijos,- aiškino A.Peredrukas. – Nežinosime jokios statistikos. Visgi tiesa ta, kad ir iki tol jos nežinojome“.

Anksčiau Rusija skelbdavo duomenis apie žuvusiuosius specialiųjų operacijų metu, tačiau duomenys niekada neatrodė patikimi. Pavyzdžiui, po penkias dienas trukusio karo su Gruzija Pietų Osetijoje, valdžia pranešė, kad žuvo 74 Rusijos kariai, nors iš pradžių minėjo didesnius skaičius.

Kaip teigia Aleksanderis Chramčichinas, Politikos ir karo analizės instituto atstovas, nėra jokios tarptautinės normos, kuri nurodytų, kaip reikia klasifikuoti specialiąsias karines operacijas.

„Kiekviena šalis tvarkosi šiais klausimais savo nuožiūra. JAV tokios operacijos yra visiškai klasifikuotos“, – aiškino A.Chramčichinas, kuris pasakojo, kad Jungtinėse Valstijose žuvusių, sužeistų ir dingusių karių skaičius nėra laikomas valstybės paslaptimi.

Kentės niekuo dėti žmonės

Karo žurnalistas Grigorijus Pasko tikino, kad V.Putino patvirtintos pataisos bene skausmingausiai kirs paprastiems žmonėms.

„Pagrindinės dekreto aukos pirmiausiai bus tėvai ir artimieji, taip pat ir patys kariai, kurie dingo ar žuvo“, – sakė G.Pasko.

Buvęs Rusijos karinio laivyno tarnautojas, G.Pasko pats kalėjo už šnipinėjimą, susijusį su jo darbais, kuriais tyrė aplinkosaugos problemas Japonijos jūroje.

G.Pasko teigia, kad Rusija turi visas priemones saugoti savopaslaptis. Rusijos baudžiamajame kodekse nurodyta, kad šnipinėjimas, valstybinių paslapčių atskleidimas ir pagalba užsienio valstybėms, kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui, yra baudžiama 20 metų laisvės atėmimo bausme.

Štai rusė Svetlana Davydova, septynių vaikų motina, sausį buvo sulaikyta dėl „aukščiausio lygio išdavystės“, nes paskambino į Ukrainos ambasadą ir perspėjo, kad į Rytų Ukrainą siunčiami Rusijos kariai. Vis dėlto vėliau moteris buvo paleista.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.