Abi jos – didžiulės korumpuotų politikų ir kapitalistinės sistemos priešininkės, siūlančios grįžti prie Evangelijos, tapti vargšais ir kovoti su skurdu. T.Forcades trečiadienį pareiškė, jog kels savo kandidatūrą ateinančiuose rinkimuose į Katalonijos Parlamentą. Tad galbūt kita Katalonijos vyriausybės – Generaliteto pirmininkė bus vienuolė?
Tikra televizijos žvaigždė
„Mes turime sugriauti šią sistemą. Jeigu ir toliau eisime tokiu klaidingu keliu, greitai net ir Dievas į mus nebežiūrės“, – mėgsta kalbėti iš Argentinos, kaip ir popiežius Pranciškus, kilusi sesuo L. Caram.
Įvairiausiose Ispanijos ir Katalonijos televizijos programose ji jau yra dažna viešnia. Manresos dominikonių seserų ordinui priklausanti L. Caram – žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose populiariausia visų laikų vienuolė.
Ji veda savo kulinarinę laidą, dalyvauja įvairiose televizijos pokalbių laidose, kuriose negailestingai plaka šalies politikus ir ypač – valdančiuosius. L. Caram turi 185 tūkst. sekėjų socialiniame tinkle „Twitter“.
Be to, ji netrukus ruošiasi dalyvauti realybės šou, kur žiūrovai ją galės matyti užsidariusią dėžėje, o iš dėžės ištrūkus jai kuriam laikui teks pasinerti į vienuolei taip tolimą ir svetimą prabangų gyvenimą.
Už tokią aktyvią veiklą žiniasklaidoje seseriai L. Caram prieš kelias savaites teko važiuoti pasiaiškinti į Vatikaną. Ten ji iki šiol nebuvo lankiusis, nes, anot L. Caram, „pamačiusi Vatikano prabangą tikriausiai būčiau praradusi tikėjimą“.
Tačiau šį sykį vienuolė pasirinkimo neturėjo – Vatikano vyskupai patys išsikvietė L.Caram ir įspėjo, jog vienuolės tiesiog negali virsti televizijos žvaigždėmis.
Neapykanta ir meilė
Pati L. Caram mėgsta pabrėžti, kad televizijoje ji siekia ne asmeninio sužibėjimo, o nori pasinaudoti proga socialinei kritikai pareikšti. Ji niekad nepraleidžia galimybės įgelti politikams ir žmones paraginti sukilti prieš neteisybę.
„Politika yra pernelyg svarbi, kad paliktume ją politikų rankose“, – kartoja L. Caram. Vienuolė tiki Evangelija ir kritikuoja Katalikų bažnyčios instituciją, „nutolusią nuo savo šaknų“.
„Mes turime grįžti prie tikrosios Evangelijos, atsisakyti prabangos ir kovoti su skurdu“, – sakė už saikingą gyvenimą pasisakanti vienuolė, kalbanti panašiai kaip ir popiežius Pranciškus.
Katalonijoje dienraščio „Periodico“ skaitytojų vienuolė šiais metais buvo išrinkta Metų katalone už jos pagalbą prie skurdo ribos atsidūrusioms šeimoms.
Manresos mieste ji vadovauja fondui „Rosa Oriol“, kuris ieško maisto ir pastogės vargstančioms miesto šeimoms. Manresos gyventojai, puikiai pažįstantys šią vienuolę, žino, jog ji dėl vargšų beldžiasi į visas įmanomas duris.
Sesuo L. Caram nevengia polemikos.
Ji yra aistringa „Barcelona“ futbolo klubo sirgalė. Vienoje Ispanijos televizijos laidoje vienuolė yra pasakiusi, jog „nebūti „Barcelona“ futbolo klubo sirgaliumi yra nuodėmė“.
Toks jos pasakymas išprovokavo daug klausimų kitose televizijos laidose, bet ten savo žodžių vienuolė ne tik neneigė – dar ir prasitarė: „Dievas yra argentinietis ir jo vardas yra Leo Messi.“ Kai „Barcelona“ futbolo klubas laimėjo Ispanijos čempionatą, ji savo „Twitter“ sekėjams parašė žinutę: „Pakelkime taures ir eikime padėkoti Dievo Mergelei.“
Sesuo L. Caram nepabūgo ir viešai prisipažinti, jog yra įsimylėjusi dabartinį Generaliteto pirmininką, dešiniųjų nacionalistinių lyderį Arturą Masą i Gavarro. Nors L. Caram skelbiasi esanti vargšų pusėje, ji, priešingai nei T. Forcades, linksta į dešinę.
Vienuolės abitas Parlamente
Monserato benediktinių vienuolynui priklausanti katalonė T. Forcades suka priešinga kryptimi – į kairę.
Ji nėra tokia šmaikšti ir televizijos studijose nesijaučia kaip žuvis vandenyje.
Tačiau jos vadovaujamas socialinis kairiųjų judėjimas „Proces Constituyent“ („Kuriamasis procesas“) veržte veržiasi į Katalonijos politinę areną.
Neseniai T. Forcades paskelbė ketinanti kelti savo kandidatūrą į Generaliteto pirmininko postą rugsėjo 27 dieną vyksiančiuose plebiscitiniuose rinkimuose į Katalonijos Parlamentą.
T. Forcades – praėjusį sekmadienį rinkimus į savivaldybę Barselonoje laimėjusios visuomenės veikėjos, vargšų gynėjos ir naujosios Barselonos merės Ados Colau draugė. Vienuolės vadovaujamas judėjimas rinkimuose į Barselonos savivaldybę rėmė A. Colau kandidatūrą.
„Forcades ruošiasi būti Katalonijos Colau“ – tokios antraštės šią savaitę mirgėjo Ispanijos spaudoje.
Sprendžiant iš to, kas dabar valdys Barseloną, Katalonijos netolimoje ateityje gali laukti smarkus poslinkis į kairę. Bet T. Forcades perimti valstybės vairą kliudo tai, jog, norint patekti į Katalonijos Parlamentą ar vyriausybę, jai teks atsisakyti vienuolės abito.
„Tik Dievas žino, ar aš atsidursiu Parlamente“, – neseniai sakė T. Forcades. Vienuolė tvirtina, jog ji neiškeis abito į politiką.
„Paprašiau Šventojo Sosto, kad leistų man padaryti metų ar dvejų pertrauką vienuoliškame gyvenime. Dabar viskas – jų ir Dievo rankose“, – teigė T. Forcades.
Pacifistai ir antikapitalistai
Puiki oratorė, daugiatūkstantinių mitingų siela T. Forcades vadovauja kairiųjų judėjimui, kurio skelbiamas tikslas – sukurti liaudžiai artimą valstybės modelį, sumažinant socialinę neteisybę ir skatinant bendradarbiavimą, o ne kapitalistinio pobūdžio išnaudojimą.
T. Forcades yra bankų nacionalizavimo šalininkė. „Nesu visiška privačios nuosavybės priešininkė, tačiau tai neturėtų būti absoliuti teisė. Norėčiau visur matyti mažus kooperatyvus“, – taip mėgsta kalbėti politikuojanti vienuolė.
T. Forcades politinis tikslas – sustabdyti finansinę spekuliaciją, sukurti etišką banką, nemokėti neva nelegalios valstybinės skolos.
Taip pat pradėti ekologinį ekonomikos struktūros pertvarkymą – nacionalizuoti energetikos kompanijas ir siekti visuotinio sveiko maisto prieinamumo.
Vienuolė, būsimoji kandidatė į Katalonijos vadovo postą yra pacifistė – ji Katalonijos ateitį mato be kariuomenės ir už NATO ribų. T. Forcades taip pat pasisako prieš ksenofobiją.
Benediktinė išgarsėjo kaip arši farmacijos kompanijų kritikė. Ji viešai ir nenuilsdama kalba apie piktybinius farmacijos bendrovių interesus, apie skiepų pavojų.
T. Forcades netgi aktyviai dalyvavo kampanijoje prieš skiepus nuo paukščių gripo ir yra užsitraukusi tarptautinių farmacijos korporacijų neapykantą.
Neretai klaidingai sakoma, kad politikai neturėtų politikuoti. Netiesa – juk toks jų darbas. Tačiau visai kas kita, kai tuo užsiima žmonės, kurių gyvenimas, regis, nesusijęs su politine veikla. Pavyzdžiui, dvi vienuolės Ispanijoje drąsiai veržiasi į politiką.
