Pačios Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos garsėja ne tik kaip nesvetingos turistams, bet ir potencialiai pavojingos vietiniams gyventojams. Kaip regione, kur tokia karių koncentracija gali vykti tiek pagrobimų, plėšimų ir kitų nusikaltimų?
Stebėjimo misijos paliko regioną
Apleistos sodybos, tušti namai ir stūksantys ūkinių pastatų griuvėsiai – tokie vaizdai pasitinka atvykus prie vadinamosios okupacinės linijos.
Dalis kelių prie okupacinės linijos apskritai yra sunkiai išvažiuojami ir itin prastos būklės. Jais dažniausiai važinėja tik žemės ūkio technika (dalis vietos gyventojų tebedirba savo žemę, esančią prie pat okupacinės linijos) ir Gruzijos pareigūnų visureigiai.
Į Pietų Osetijos pasienį lrytas.lt žurnalistę lydėję Gruzijos Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai teigė, kad šioje teritorijoje nėra Gruzijos karių, čia patruliuoja tik policijos pareigūnai, kurių darbas užtikrinti vietinių gyventojų saugumą. Tiesa, tai padaryti yra sunkiai įgyvendinama misija.
Regione taip pat patruliuoja Europos Sąjungos stebėjimo misijos EUMM (European Union Monitorig Mission) pareigūnai, bet visos kitos tarptautinės stebėjimo misijos iš šio regiono išvyko.
Paprastai kalbant, Gruzijos pareigūnai gali kontroliuoti visą teritoriją iki okupacinės linijos, bet jos negali kirti ar imtis kitų veiksmų už jos.
Grobimai, išpirkos ir plėšikavimas
Okupuotose teritorijose ir šalia jų esančiuose regionuose itin aktuali problema yra žmonių grobimai ir plėšikavimas. Itin sudėtinga situacija Gali regione, kur fiksuojama itin daug grobimo ir plėšimo atvejų. Įtampą kelią ir nuolatiniai žmonių sulaikymai.
Pačių rusų pareigūnų pateikiamais duomenimis, vien pernai sulaikyta maždaug 3 tūkst žmonių, kurie neva vienaip ar kitaip pažeidė sienos kirtimo taisykles.
Gruzinų pareigūnų teigimu, veikiausiai tokie skaičiai atspindi realybę, Abchazijos regione gyventojų judėjimas yra kur kas aktyvesnis nei P.Osetijoje. Kadangi Gruzija netaiko jokių piliečių judėjimo apribojimų, tad ir surinkti tokio pobūdžio statistiką sudėtinga.
Karių sulaikomi ne tik bandantys patekti į okupuotas teritorijas asmenys, bet ir tie, kurie bando iš jų išeiti, ar kraustytis.
Tskhinvalio regione itin opi problema yra nuolatinis vietinių gyventojų suėminėjimas neva už „nelegalų sienos kirtimą“. Pernai fiksuoti 142 tokie atvejai. Tokie sulaikyti vietiniai „nelegalai“ Tshinvalio miesto kalėjime paprastai praleidžia 2-3 paras. Paprastai sulaikytieji laisvę išperka sumokėdami maždaug 30-ties dolerių dydžio baudą. Nuo metų pradžios jau žinoma apie 56 tokius sulaikymo atvejus.
Į incidentus reaguoja „Karštoji linija“
Veikia vadinamas sis „Karštosios linijos mechanizmas“. Tai ES stebėjimo misijos, Gruzijos vidaus reikalų ministerijos, de facto veikiančios Tskhinvalio regiono savivaldos ir FST bendradarbiavimo scenarijus.
Kai asmuo sulaikomas už tokį pažeidimą, kad sienos kirtimas, EUMM aktyvuoja „Karštąją liniją“, jie kreipiasi dėl informacijos į rusų pareigūnus, o ją gavę perduoda gruzinų pareigūnams.
Pietų Osetijoje taip pat vyksta abiejų pusių susitikimai, kuomet sprendžiami aktualūs klausimai dėl žmonių judėjimo ar pan. Achazijoje tokie susitikimai nebevyksta, nes šio regiono savivalda atsisakė palaikyti kontaktus su EUMM.
Minėtuose susitikimuose dalyvaujanti Gruzijos Vidaus reikalų ministerijos atstovė (kuri pageidavo likti anonimiška, bet redakcijai vardas ir pavardė žinomi – aut. past.) pasakojo, kad kartais šių susitikimų dalyviai būna nusiteikę labai emocionaliai, o toną ir atmosferą sunku pavadinti pozityviais.
Vizos neegzistuojančioje valstybėje
Kai kurie okupuotų teritorijų gyventojai turi specialius leidimus, kurie vadinami „Propūsk“. Su šiais leidimais jie gali vykti iš okupuotų teritorijų į centrinės Gruzijos valdžios kontroliuojamas teritorijas.
Toks leidimas paprastai išduodamas metams, išvykti taip pat galima turint artimųjų, giminaičių kvietimą.
Įdomu tai, kad kol šiuo metu svarstoma ar įvesti vizų rėžimą, minėtų leidimų išdavimas yra sustabdytas.
„Mes nereikalaujame jokių dokumentų iš šių žmonių, kurie nori atvykti iš okupuotų teritorijų, nes juos laikome Gruzijos piliečiais“, – keletą kartų akcentavo į Pietų Osetiją lrytas.lt žurnalistę lydėję gruzinų pareigūnai bt pabrėžė, kad de facto okupuotose teritorijose veikianti valdžia vykdo itin griežtą minėtų leidimų kontrolę. Tiesa, apie 3 tūkst. vietinių gyventojų atsisakė gauti šiuos leidimus.
„Šliaužiančios“ sienos
Okupuotų teritorijų sienos žymimos labai įvairiai – tveriamos tvoros, kasami vandens grioviai ar tiesiamas vielos tinklo užtvaros. Šios užtvaros turi vieną ypatybę – kas kelias savaites jos „pašliaužia“ po keliasdešimt metrų.
Slenkančios vielos sienos pirmą kartą regione pradėtos įrenginėti 2012-aisiais, o 2013-aisiais jomis jau buvo nužymėta didelė dalis teritorijos.
Esama tokių vietų, kur okupacijos grimasos atrodo itin absurdiškos. Po to kai vielos siena buvo nutiesta per Didi Krurvaleti kaimelį, ne tik 80-mečio Davido Vanišvili šeimos namai, bet ir miestelio kapinės bei bažnyčia liko kitoje sienos pusėje. Net šeimos šulinys šiuo metu yra kitoje spygliuotos vielos pusėje.
Šiuo metu spygliuotos vielos siena driekiais tiesiai per senolio kiemą, o per jo sodą keletą kartų per dieną patruliuoja rusų kariai.
Bendraudamas per vielos tvorą vyras pats liūdnai juokavo, kad vieną rytą tiesiog nubudo ir suprato, kad jis jau kitos šalies gyventojas.
Tiek kapinės, tiek bažnyčia vietiniai gyventojai buvo lankomi, bet dabar gyventojai negali ten patekti. Tokios strategijos tikslas – ne tik įtvirtinti okupacinės teritorijos ribas, bet ir nutraukti bet kokius kontaktus tarp etninių gruzinų ir osetinų.
Yra tokių atvejų, kad šliaužianti vielos užtvara padalijo net žmonių sklypus, gyvenamieji namai atsidūrė vienoje jos pusėje, o ūkiniai pastatai – kitoje.
Iš viso Pietų Osetijoje okupacinė linija tęsiasi 350 kilometrų, iš kurių 51 kilometras – vielos užtvaros. Po šios dirbtinės sienos atsiradimo tiesiogiai neigiamą poveikį patyrė apie 20 kaimelių, kuriuose gyveno apie 200 šeimų Skaičiuojama, kad vienaip ar kitaip žalos patyrė 800 šeimų.
Ambicingų projektų esama ir Abchazijoje – teritoriją planuojama apjuosti 30-ties kilometrų ilgio siena, kurios aukštis siektų 6 metrus.
Po langais – rusų karinė bazė
Tuo, kaip arti okupacinės ribos dygsta rusų karinės bazės galima įsitikinti apsilankius Achmadži gyvenvietėje. Odissi ir Achmadži gyvenvietės skiria tik upė, o štai tiltas per šią upę (uždarytas 2012-aisias) šiandien yra „niekieno žemė“.
Prieš penkerius metu kitoje upės pusė pastatyta karinė bazė. Joje tarnauja apie 70 rusų karių, kurių šeimos taip pat gyvena karinės bazės teritorijoje. Bazėje yra karinių BMP kovos mašinų, šarvuotų visureigių ir patruliavimui skirtų visureigių. Bazės personalą sudaro daugiausiai FSB darbuotojai ir pasieniečiai.
Gruzinų pareigūnai atviri – šiuo metu tarp abiejų pusių tvyro tyla ir net incidentų nebepasitaiko, bet prieš kelerius metu gana dažni atvejai būdavo karių pabėgimai iš karinių bazių okupuotose teritorijose.
Ši bazė skirta pasieniečiams ir yra kaip P.Osetijos gilumoje stovinčios karinės bazės. Prie okupacinės linijos patruliuojantys kariai reaguoja, jei per daug priartėjama prie vadinamosios sienos – už tai areštas ir maždaug 2 tūkst. rublių bauda.
Žvilgtelėjus į bazę per žiūronus aiškiai matyti, kad prie bazės esantys gyventojų namai tušti. Jų gyventojai savo būstus paliko, nes nenorėjo gyventi okupuotoje teritorijoje. Savo namus atsisakė palikti septynios etninių gruzinų šeimos.
Mirštantys ligoninių nepasiekia
Gruzijos vyriausybė vykdo programą, kuri siūlo nemokamas sveikatos apsaugos paslaugas okupuotų teritorijų gyventojams. Vienintelis trūkumas tas, kad šie žmonės turi vykti gydytis į oficialiosios Gruzijos valdžios kontroliuojamas teritorijas, bet būna tokių atvejų, kai okupuotose teritorijose patruliuojantys rusų kariai išvykti neleidžia.
Yra buvęs ne vienas atvejis, kuomet žmonės mirė laiku nesulaukę kvalifikuotos pagalbos ar laukdami prie patikros posto, tam, kad galėtų patekti pas medikus. Paskutinė mirtis tokiomis aplinkybėmis užfiksuota maždaug prieš mėnesį, tačiau niekas okupuotose teritorijose atsakomybės už tokius atvejus neprisiima.
Svarbiausias tikslas – kaip įmanoma riboti bendravimą, apsunkinti kontaktus tarp šeimos narių ir siekiant padaryti šias teritorijas izoliuotas nuo Gruzijos.
Pietų Osetijoje darbuojasi Raudonojo kryžiaus darbuotojai, kurie atsakingi už greitos medicinos pagalbos suteikimą. Būta atvejų, kuomet Raudonajam kryžiui pavyko transportuoti itin sunkiai sergančius žmones į gydymo įstaigas, esančias už okupacinės linijos.
Vietinių pareigūnų teigimu, neretai patys žmonės bijo ieškoti pagalbos Gruzijos gydymo įstaigose, o iš vietinės valdžios išgirsta pasiūlymus gydytis Rusijos Federacijos ligoninėse.
