G. Landsbergio ataskaita apie Rusiją. Ką turime žinoti?

Gabrieliaus Landsbergio parengta ES ir Rusijos santykių padėties ataskaita Europos Parlamente sulaukė sėkmės.

Lrytas.lt fotomontažas
Lrytas.lt fotomontažas
Daugiau nuotraukų (1)

Evelina Valiuškevičiūtė

Jun 11, 2015, 11:46 PM, atnaujinta Nov 23, 2017, 12:53 AM

Joje kalbama ne tik apie sankcijų griežtinimą, jeigu Rusija ir toliau vykdys agresiją Ukrainoje. Kalbama ir apie politines partijas, kurios tiesiogiai finansuojamos Kremliaus, bei propagandos tinklo suardymą.

„Nieko kontroversiško nėra, tačiau viena iš pridėtinių šios ataskaitos verčių yra ta, kad ji konsoliduoja informaciją, kuri prieš tai buvo pateikiama atskirai“, – sakė Rytų Europos studijų centro analitikas L.Kojala.

Kokie svarbiausi šios ataskaitos teiginiai?

Rusija:

• Mano turinti teisę užtikrinti užsienyje gyvenančių rusų saugumą ir tyčia siekia destabilizuoti savo kaimynines šalis nustatydama neteisėtus prekybos embargus.

• Aktyviai taiko hibridinio karo politiką, tyčia panaikino karinius arba sukarintus veiksmus ir politinę veiklą skiriančias ribas.

• Dėl savo veiksmų Kryme ir Rytų Ukrainoje daugiau nebegali būti laikoma strategine partnere.

• Atvirai elgiasi ir veikia kaip tarptautinės demokratinės bendruomenės varžovė.

• Siekia jėga perbraižyti Europos šalių sienas.

• Turi nutraukti destabilizuojančią karinę ir su saugumu susijusią veiklą prie ES valstybių narių sienų.

• Finansuoja radikalų ir ekstremistų partijas ES valstybėse narėse.

Europos Sąjunga savo ruožtu:

• Turi remti projektus, kuriais būtų siekiama išardyti propagandos tinklą ES ir Rytų partnerystės šalyse.

• Turi skubiai sukurti tvirtą Europos energetikos sąjungą, siekiant smarkiai sumažinti pavienių valstybių narių priklausomybę nuo išorės energijos tiekėjų, ypač Rusijos.

• Atsižvelgiant į agresyvią Rusijos poziciją, būtina ir svarbu sustabdyti bendradarbiavimą su Rusija gynybos srityje. Svarbus ES bendradarbiavimas su NATO.

• Sankcijas nutrauks tuomet, kai Ukrainai bus grąžintas Krymas.

Vakarai neturi pamiršti konflikto

Ataskaitoje pakartota, kad Rusija prieš Ukrainą yra pradėjusi ginkluotą konfliktą, kuriame dalyvauja Rusijos karinės pajėgos ir saugumo tarnybos.

„Tai gali atrodyti gana įprasta dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis tezė, bet jeigu prisiminsime 2008 m. ir konfliktą su Gruzija, kuris buvo traktuotas kaip Rusijos agresija ir plačiai pasmerktas. Nepaisant to, ES labai greitai atnaujino santykius su Rusija ir net pradėjo naujas iniciatyvas, netrukus tuo pasekė ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

Vakarai labai greitai Rusiją priėmė į tarptautinę šeimą ir pamiršo konfliktą. Svarbu pažymėti, kad dabar sugrįžti į normalius santykius bus galima tik tada, kai Rusija įrodys, kad yra to verta“, – sakė analitikas L.Kojala.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad ES nori atkurti bendrosiomis vertybėmis grindžiamus santykius su Rusija, jeigu šios šalies valdžios institucijos laikysis tarptautinių ir teisinių įsipareigojimų.

Bendradarbiavimą galima atnaujinti, jeigu Rusija besąlygiškai atitrauks karines pajėgas ir ginkluotę ir nustos teikti pagalbą sukilėlių grupėms.

„Šiuo teiginiu dar kartą primenama, kad sankcijos ir vienas svarbiausių jų dėmenų – bendradarbiavimas gynybos srityje negali būti toks, koks buvo anksčiau, nes Rusija neįrodo, kad yra partnerė, kuria galima kliautis“, – sakė L.Kojala. 

Nepaisant to, analitikas pabrėžė, kad nors Rusija yra baudžiama sankcijomis ir smerkiama, kita vertus ES ir JAV su Rusija labai artimai bendradarbiauja sprendžiant tokias problemas, kaip Sirija, Iranas, Vidurio Rytai. Tačiau svarbu, kad strateginis vienas kitos suvokimas neperaugtų į „normalų“ santykių režimą.

Žaidžiama žmonių emocijomis

Analitiko teigimu, sankcijų sąvoka Rusijoje labai manipuliuojama, todėl svarbu, kad paprasti žmonės suprastų prieš ką jos nukreiptos. Ataskaitoje tai ir yra pabrėžta – su Rytų Ukrainos destabilizavimu susijusios sankcijos turėtų būti panaikintos po to, kai Rusija visiškai įgyvendins Minsko susitarimų nuostatas.

Jeigu Rusija nenutrauks savo veiksmų, šios sankcijos turėtų būti sugriežtintos ir  taikomos tol, kol Krymas bus grąžintas Ukrainai.

„Svarbu pažymėti, kad valdžios vertikalė, kurią sukūrė Putinas,  kažkada subyrės ir reikės dirbti su tais žmonėmis, kurie pakeis sistemą. Reikia tikėtis, kad tai bus iš visuomenės kylantys žmonės“, – pabrėžė L.Kojala.

Dabartinis režimas Rusijoje silpniausiai palaikomos miesto gyventojų, turinčių didesnes pajamas ir  galinčių kritiškiau vertinti procesus. Analitikas teigė, kad reikia pabrėžti, jog ES sankcijos nėra nutaikytos prieš juos, o prieš agresyvią Rusijos valdžios politiką.

„Rusijoje yra žaidžiama sankcijų sąvoka. Priešiškumas Europos Sąjungai ir Amerikai Rusijoje pasiekė rekordines aukštumas. Tai rodo, kad Rusijos viduje sėkmingai pateikiama, kad sankcijos nukreiptos prieš visą Rusiją“, – teigė analitikas.

Tai leidžia tik sustiprinti Vladimiro Putino retoriką – esą tai, ką daro Vakarai, nėra susiję su Ukraina. „Vakarų tikslas – sunaikinti Rusiją, įveikti jos didingumą ir palaužus šalį pasinaudoti jos ištekliais.

Deja, ši gynybinė retorika turi labai daug palaikančiųjų Rusijoje“, – sakė L.Kojala.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.