Nuo 1953 metų nuo išorinio pasaulio atskirtoje šalyje 24,9 mln. žmonių gyvena interneto vakuume, kurį Vakarų tinklaraštininkai, žvalgybos agentūros ir naujienų portalai kompensuoja su kaupu.
Bet kokias žinias, atsklidusias iš uždariausia pasaulio valstybe vadinamos Šiaurės Korėjos, yra be galo sudėtinga patikrinti.
Patikimi šaltiniai, tokie kaip 2014 m. pristatyta Jungtinių Tautų žmogaus teisių pažeidimų darbo stovyklose ataskaita, populiarumu gali sunkiai varžytis su sensacingais pabėgėlių, politiškai angažuotų „ekspertų“ pareiškimais ir propaganda, kuri nesustodama plaukia iš pačios Šiaurės Korėjos naujienų agentūros KCNA.
Sklinda tik gandai
Buvusio šalies lyderio Kim Jong-ilo įpročiai užkūrė visą gandų industriją. Vakarai sekė kiekvieną detalę apie konjaką pamėgusį diktatorių, o dabar jo įpėdinis Kim Jong-unas šio verslo malūną suka dar aktyviau.
Per pastaruosius trejus metus spėjome sužinoti, kad jauniausias Kimų dinastijos atstovas dėl čiaudulio myriop pasiuntė Pchenjano eismo kontrolierę, buvo išrinktas seksualiausiu 2012-ųjų vyru, nunuodijo tetą, nužudė savo merginą popmuzikos atlikėją Hyon Song-wol ir užsakė išpuolį prieš „Sony“ kompanijos serverius dėl jį pašiepusio filmo „Interviu“.
Ar bent vienas iš šių faktų teisingas? Deja, ne. Tada, kai 2014 metais jo niekas nematė visą mėnesį, buvo kalbėta, kad jį išvertė iš posto, nužudė generolai arba užpuolė podagra.
Dar vienas rimtai aptarinėtas variantas buvo tai, kad nuo per didelio sūrio pomėgio Kim Jong-unas taip išstorėjo, kad nebeišlaikė ir lūžo jo kulkšnis.
Pernelyg patiklūs Vakarai
Spaudos patiklumas ir sparta reiškia ir tai, kad pagražintos istorijos greitai išplinta po visą pasaulį, o vėliau atsiradęs jų paneigimas niekam nebūna įdomus.
Kai Kim Jong-unas surengė savo dėdės Jang Song-thaeko egzekuciją už nepaklusnumą, patys didžiausi pasaulio naujienų portalai atraportavo, kad prasikaltėlis buvo išrengtas nuogai ir atiduotas 120 alkanų šunų teismui.
Tačiau po to, kai istorija išplito po visą pasaulį, buvo rastas jos šaltinis – satyrinis Kinijoje gyvenančio tinklaraštininko straipsnis.
O visai neseniai Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos agentūra pranešė, kad diktatorius nuo žemės paviršiaus tiesiogine prasme nušlavė generolą Hyon Yong-cholą su priešlėktuviniu pabūklu. Vėliau agentūra patikslino savo teiginį – generolas buvo „pašalintas“ už snūduriavimą oficialių renginių metu, tačiau vis dar gali būti gyvas.
Žinią, kad archeologai Pchenjane aptiko vienaragio urvą, Vakarų žiniasklaida džiaugsmingai išplatino net su pačios būtybės montažu.
Vėliau pasipylė kiti mitai. Esą Pchenjano universiteto studentams būtina kirptis taip, kaip daro jų brangus lyderis, olimpiniai čempionai, grįžę be medalių, yra uždaromi į gulagus, o referendumą dėl Škotijos nepriklausomybės valdžios grietinėlė palaikė vien dėl škotiško viskio.
Tiesa niekam neįdomi?
Tačiau istorijoms, kurios paneigia šias paskalas, dažniausiai neskiriama tokio pat dėmesio.
Faktas, kad „YouTube“ platinamas dokumentinis filmas apie nužudytą eismo kontrolierę yra netikras, slepiasi komentarų jūroje. Kim Jong-uno merginos pasirodymas praėjus metams nuo tariamos jos žiaurios mirties taip pat nepasiekė tų milijonų, kurie buvo įsitikinę, kad ji mirė.
Iš Šiaurės Korėjos darbo stovyklos pabėgęs Shin Dong-hyukas neseniai prisipažino, kad kai kurios jo bestseleriu tapusių atsiminimų istorijos yra išgalvotos. Tačiau ir tai nesumažino visų pasitikėjimo žmogaus teisių gynėju tapusiu pabėgėliu.
Tyliai sutikta ir Pietų Korėjos dienraščio paskelbta istorija, paneigianti plačiai pasklidusią CNN naujieną apie nunuodytą tetą.
Politinis įrankis
Tiesa apie Šiaurės Korėją nukenčia ir tada, kai kalbama apie politiką. Gruodį nepriklausomi analitikai paskelbė, kad dėl „Sony Pictures“ įvykdytos programišių atakos yra kalti ne korėjiečiai, o nepatenkinti kompanijos darbuotojai.
Tačiau iki tol Federalinis tyrimų biuras jau buvo spėjęs apkaltinti dėl to Šiaurės Korėją.
Senatorius Johnas McCainas išpuolį pavadino „karo veiksmu“, o Vašingtonas surengė kibernetinę ataką prieš Azijos valstybę.
Tiesa, vėliau JAV pripažino ją buvus nesėkmingą – kokia ir tegali būti kibernetinė ataka prieš šalį, kuri su pasauliniu internetu neturi beveik jokio ryšio.
Šių metų pradžioje JAV pristatė ir naujas sankcijas Šiaurės Korėjai, paskelbusi šalį terorizmą remiančiu režimu.
