Iki metų pabaigos Jungtinėje Karalystėje tokios diagnozės – kad serga vėžiu – sulauks apie 330 tūkst. šios šalies gyventojų.
Tačiau prieš pusę amžiaus ar vos prieš tris dešimtmečius vėžys eiliniam britui pacientui reiškė kone mirties nuosprendį, o dabar situacija pasikeitusi iš esmės.
Medicinos mokslo pažanga, kasmet atrandami nauji vaistai ir gydymo būdai suteikia ligoniams realių vilčių sėkmingai susigrumti su priešu – kūno ląstelių DNR mutacijomis – ir jį nugalėti.
Nors skamba bemaž makabriškai, tiek medikai, tiek patys ligoniai pripažįsta: jei kada ir buvo „geriausia era“ sulaukti blogos žinios apie vėžį, tas laikas būtent dabar.
Riziką įmanoma sumažinti
Jungtinėje Karalystėje net 35 proc. žmonių, kuriems jau yra nustatytas vėžys, gyvena dar ilgus metus. Jie miršta ne nuo onkologinės ligos, o nuo „įprastų“ ligų: insulto, širdies ar kvėpavimo sutrikimų.
Britų visuomenėje jau įsigalėjo svarbus pokytis. Frazę „mirti nuo vėžio“ keičia daug optimistiškesnė – „gyventi su vėžiu“.
Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje yra 2,5 mln. žmonių, sergančiu vėžiu, – beveik tiek pat, kiek Lietuvoje gyvena žmonių.
Tyrimų ir pagalbos organizacijos „Macmillan Cancer Support“ duomenimis, iš dabar Jungtinėje Karalystėje gyvenančių 65 milijonų žmonių beveik kas antras – 47 proc. – tam tikru savo gyvenimo tarpsniu susirgs vienokia ar kitokia vėžio forma.
„Tačiau jau 2020-aisiais net du iš penkių sergančiųjų vėžiu nemirs nuo šios ligos. Ateityje ši gyvenančiųjų su vėžiu proporcija tik didės“, – prognozuoja „Macmillan Cancer Support“ vadovas Ciaranas Devane’as.
Kai kurios ligos priežastys nekontroliuojamos – amžius, šeimos genetinis kodas, tačiau kitus rizikos veiksnius galima apriboti.
„Macmillan Cancer Research“ tyrėjai apskaičiavo, kad kas ketvirtas vėžiu sergantis asmuo būtų galėjęs išvengti ligos, jei nebūtų rūkęs, gėręs, būtų reguliavęs svorį, aktyviau judėjęs arba sportavęs.
Nestinga nepagrįsto entuziazmo
Vien Jungtinėje Karalystėje 20 proc. žmonių, mirštančių nuo vėžio, klinikiniu požiūriu yra nutukę. Tokia pat ir vėžininkų rūkalių proporcija.
Deja, tukimo epidemija šalyje plinta taip greitai, kad mokslininkai neabejoja: jau po dešimtmečio būtent antsvoris bus svarbiausia susirgimo vėžiu priežastis.
Įrodyta, kad antsvoris ypač padidina riziką susirgti stemplės, storosios žarnos, kiaušidžių, inkstų, kasos, kraujo ar krūties vėžiu.
Londono universiteto koledžo tyrėjai išanalizavo daugiau kaip 90 tūkst. bričių ligos istorijas ir nustatė, kad moteriai, kuriai kas dešimtmetį reikia vienu dydžiu didesnės suknelės, šansai susirgti krūties vėžiu padidėja 33 proc.
Rizika išauga net 77 proc., kai priaugama tiek svorio, kad reikia dviem dydžiais didesnių drabužių.
Vis dėlto britų medicininė statistika rodo, kad vėžys smogia ne tiktai rūkaliams ar nutukėliams, bet ir gyvenantiems labai sveikai ir aktyviai. Galima sumažinti rizikos veiksnius, bet garantijų kol kas niekas negali duoti.
Būtent dėl to Jungtinėje Karalystėje, kaip ir visame pasaulyje, su viltimi žvelgiama į mokslininkus ir medikus.
Susidomėjimas onkologinių ligų gydymo pažanga britų visuomenėje toks didelis, kad žiniasklaidoje mirgėte mirga straipsniai apie „ryškius proveržius“, „naujus revoliucinius metodus“ ar net „stebuklingus ginklus“ kovojant su vėžiu.
Deja, dažnai šios sensacingos žinios yra paremtos perdėtu entuziazmu ar noru trokštamą rezultatą pateikti kaip jau įvykusį.
Nauji efektyvūs vaistai
Tačiau šią savaitę britų mokslininkai ir žiniasklaida kone unisonu prabilo apie neperdėtą, tikrą, autentišką „naują erą“ kovojant su vėžiu.
O onkologijos korifėjai Jungtinėje Karalystėje sulaukė kolegų JAV, žemyninėje Europoje ir Japonijoje palaikymo. Pastarieji irgi jau kalba apie milžinišką mūsų kartos žingsnį į priekį.
Šis žingsnis – antinavikinė imunoterapija.
Paprasčiau tariant, tai gydymas, kuris „išmoko“ ligonio imuninę sistemą atakuoti ir naikinti piktybines ląsteles.
Ligonio kūne naujausi vaistai „atlaisvina stabdžius“ – tuomet pati žmogaus organizmo imuninė sistema skatinama užpulti naviką. Skirtingai nei chemoterapija, šis būdas fiziologiškiausias ir turi mažiausią šalutinį poveikį.
Čikagoje vykusiame Amerikos klinikinės onkologijos draugijos metiniame forume Londono valstybinės karališkosios Marsdeno onkologijos ligoninės specialistai pristatė savo tyrimo rezultatus.
Prieš dvejus metus jie pasiūlė 950 britų pacientų, sergančių toli pažengusia odos vėžio – melanomos forma, dalyvauti eksperimente. Daugeliui šių ligonių buvo diagnozuota priešmirtinė ligos stadija.
Vienai savanorių grupei per lašelinę kas dvi savaites buvo leidžiami du imunoterapijos vaistai – „Nivolumab“ ir „Ipilimumab“. Antroji ir trečioji grupės gaudavo tik po vieną iš šių vaistų.
Rezultatai buvo teigiami visose grupėse. Tarp gavusiųjų tik vieną imunoterapijos preparatą efektyvumas siekė apie 15 proc., o net 60 proc. savanorių, kuriems buvo lašinami abeji vaistai, pranešė apie ryškų pagerėjimą – arba navikas sumažėjo, arba buvo sustabdytas jo plitimas.
Būtent dvejų vaistų derinys piktybinėms vėžio ląstelėms smogė smarkiausiai.
Kalbant bokso terminais, tai dviguba smūgių serija priešui dviem kryptimis.
Viliasi ilgalaikio poveikio
„Šis gydymas pakeis kovą su vėžiu. Nors mūsų eksperimentui tik dveji metai, tikiu, kad daugelis pacientų sulauks senatvės.
Žinau, kad turime būti labai atsargūs, kai kalbame apie „vaistus, išgydančius nuo vėžio“, bet dabar turime pacientų, kurių iš esmės nebekamuoja melanoma. Jų gyvenimas grįžo į normalias vėžes“, – neslėpė džiaugsmo eksperimentui vadovavęs Jamesas Larkinas.
Jam pritarė žinomas onkologas, vienas medicininių tyrimų organizacijos „Cancer Research UK“ vadovų profesorius Peteris Johnsonas.
Jo nuomone, visiškai įmanoma, kad imunoterapijos efektyvumas nuolat viršys 50 proc., – nuo šių vaistų pradės sveikti daugiau kaip pusė pacientų.
„Dabar turime įrodymų, kad esame ant naujos eros slenksčio. Tiesa, šis gydymo metodas neapima visų vėžio formų, bet jis efektyvus įveikiant tuos navikus, su kuriais turėjome ypač daug bėdų: odos, plaučių, inkstų ir šlapimo pūslės.
Tikimės, kad daugeliu atvejų teigiamas poveikis bus ilgalaikis. Galbūt kai kurie žmonės net pasveiks“, – vylėsi profesorius P.Johnsonas.
Prieš 9 metus 61-erių buvusiai koledžo dėstytojai Victoriai Brown buvo diagnozuotas odos vėžys. Įprastinės chemoterapijos ciklas jį laikinai sustabdė.
Bet 2013-aisiais liga atsinaujino ir išplito – pasiekė krūtis bei plaučius. Kardife gyvenančiai moteriai buvo pasakyta, kad jai gyventi liko vos du ar trys mėnesiai. Neturėdama ko prarasti, V.Brown tų metų rugpjūtį sutiko dalyvauti Karališkosios Marsdeno onkologijos ligoninės vykdomame eksperimente.
Vos po kelių savaičių imunoterapijos naudojant abu preparatus navikai visai dingo. Ir nors po metų, 2014-ųjų rugpjūtį, vėžys vėl atsinaujino, ligą ir vėl nuginė naujas imunoterapijos ciklas.
„Man šie vaistai – tarsi koks stebuklas. Galėjau džiaugtis dvejais papildomais gyvenimo metais. Tikiuosi, kad gyvensiu dar ilgiau“, – sakė eksperimento dalyvė.
Specialistų yra ir Vilniuje
Be britų tyrimo, Čikagoje buvo pristatytos ir kito bendro amerikiečių bei europiečių eksperimento, kuriam vadovavo Sevilijos universiteto ligoninės onkologas Luisas Pazas-Aresas, išvados.
Beveik 600 pacientų, sergančių toli pažengusiu plaučių vėžiu, buvo padalinti į dvi grupes.
Pirmieji gavo jau minėtą imunoterapinį preparatą „Nivolumab“, o kiti – standartinius chemoterapijos vaistus „Docetaxel“.
Imunoterapinis preparatas – sintetinis antikūnas – buvo gerokai efektyvesnis. Jis sumažino mirties riziką 27 proc. labiau nei chemoterapijos vaistai ir pailgino pacientų gyvenimą nuo 9 mėnesių iki daugiau nei metų, kai kurių – net 19 mėnesių.
Šio tyrimo rezultatai tokie akivaizdūs, kad eksperimentas buvo nutrauktas dėl etinių sumetimų: abiem pacientų grupėms buvo tučtuojau pasiūlyta „Nivolumab“.
JAV, Japonijoje ir Europoje vėžiui gydyti taikoma imunoterapija nėra visiška naujovė – šį gydymo būdą amerikiečių ir japonų onkologai taiko jau bemaž tris dešimtmečius.
Beje, jau daugiau nei penkerius metus Vilniaus universiteto Onkologijos institute darbuojasi būrys onkoimunologijos specialistų, priklausančių tarptautiniam imunoterapijos ekspertų konsorciumui ICCTI ir efektyviai bendradarbiaujančių su kolegomis JAV ir Europoje.
Šaukštas deguto – kaina
„Cancer Research UK“ specialistai įsitikinę, kad iki 2025-ųjų gydant vėžį įvyks esminis lūžis.
Pasenusį, skausmingą ir ne itin efektyvų chemoterapijos metodą pakeis „išmanieji“ imunoterapijos preparatai. O tarptautiniai farmacijos gigantai jau užuodžia milžinišką pelną, kurį jiems sukraus šie vaistai.
„Imuninė manipuliacija bus svarbesnė kovos su navikais terapija nei chemoterapija. Tai bus pagrindinis gydymo būdas“, – įsitikinęs vaistų giganto „Merck“ vadovas Rogeris Perlmutteris.
Kartu su kitu farmakologijos banginiu „Pfizer“ ši bendrovė jau kitais metais sieks licencijos savo bendram preparatui „Avelumab“.
Būtent itin didelė šių naujų preparatų kaina ir gali tapti nelemtu deguto šaukštu medaus statinėje.
O tiek Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos apsaugos tarnyba (NHS), tiek JAV prezidento Baracko Obamos kūdikis – Amerikos nacionalinė sveikatos draudimo sistema „Medicare“, tiek daugelio kitų turtingų valstybių sveikatos tarnybos sunkiai įkąs farmacijos milžinų įkainius.
Pavyzdžiui, atliekant tyrimą Londono karališkojoje Marsdeno onkologijos ligoninėje imunoterapijos kursas vienam pacientui kainavo apie 100 tūkst. svarų sterlingų (apie 140 tūkst. eurų).
Ar pažabos godumą?
Ir visai nesvarbu, kad Jungtinės Karalystės nacionalinis sveikatos ir rūpybos kokybės institutas (NICE) yra nustatęs aiškią formulę – valstybinėje sveikatos apsaugos sistemoje nė vieni vaistai negali kainuoti daugiau negu 30 tūkst. svarų sterlingų per metus.
Mat kol kas jau minėti preparatai, taip pat bendrovės „Bristol-Myers Squibb“ preparatas „Opdivo“ kainuoja mažiausiai triskart daugiau.
Vaistų gamintojos tvirtina, kad tokiu būdu jos privalo susigrąžinti dešimtis milijonų svarų sterlingų, kuriuos per daugelį metų išleido kurdamos ar bandydamos sukurti naujus preparatus.
Tačiau tiek onkologijos specialistai, tiek valstybinės tarnybos įtaria, kad itin dideles kainas gamintojai užsikelia žinodami, jog sergančiųjų giminaičiai sutiks mokėti bet kokią kainą, kad tik išsaugotų savo artimųjų gyvybę.
„Labai gaila, kad paskutinis žingsnelis inovacijų cikle – patiekti vaistus pacientams – visiškai supuvęs“, – forume Čikagoje pesimistiškai konstatavo garsaus onkologijos centro „Memorial Sloan Kettering“ Niujorke vadovas Peteris Bachas.
Jis nepatingėjo atlikti tyrimo, kurio metu buvo nustatyta, kaip per pastaruosius 18 metų – nuo 1995-ųjų iki 2013-ųjų – kilo 58 naujų ir apynaujų vaistų nuo vėžio kainos.
Atmetus bazinę infliaciją, kainų augimas kasmet siekė 10 procentų. Tad preparatas, kuris prieš 18 metų kainavo apie 10 tūkst. JAV dolerių, dabar jau kainuoja penkiskart daugiau.
Jei revoliucinius imunoterapijos vaistus reikėtų dabar masiškai pirkti tomis kainomis, kokių prašo gamintojai, NHS per kelerius metus bankrutuotų.
Tiesa, tikimasi, ir ne be pagrindo, kad į pelningą rinką atskubės daugybė konkurentų. Tuomet kainos smigs žemyn.
Be to, kasmet beveik 20 mlrd. svarų sterlingų vaistams pirkti išleidžiančios NHS ir NICE, regis, jau išmoko žaidimo su itin godžiomis farmacijos korporacijomis taisykles.
Antai praėjusiais metais farmacijos bendrovei „AstraZeneca“ buvo pranešta, kad keli jos gaminami preparatai nuo vėžio nebebus perkami, nes jų kaina per didelė.
Korporacijai teko nuryti karčią piliulę, sumažinti kainą ir grįžti į tos pačios NHS glėbį.
Vėžys egzistuoja visą žmonijos istoriją
Vėžinės ligos – didelė grupė ligų, kurioms būdingas nekontroliuojamas ląstelių dauginimasis išstumiant ir naikinant aplinkinius audinius bei plitimas per kraują ar limfą į kitas organizmo vietas suformuojant metastazes.
Vėžys gali pažeisti bet kurį organą ir audinį. Kiekvienas piktybinis auglys yra skirtingas, jam būdingas nevienodas augimo greitis, polinkis plisti. Skirtumai yra svarbiausia kliūtis ieškant efektyvaus gydymo.
Tokios ligos egzistuoja visą žmonijos istoriją. Seniausias rašytinis šaltinis apie vėžį yra maždaug 1600 m. prieš Kr. parašytas papirusas, kuriame minimas krūties vėžys.
Hipokratas aprašė keletą vėžio formų ir pačią ligą pavadino graikišku žodžiu „karkinos“, kurio reikšmė – krabas arba vėžys. Šis pavadinimas kilęs dėl kieto piktybinio naviko, kuriame išsišakojusios venos primena vėžio kojas, išvaizdos.
XX amžiuje progresuojant ląstelės biologijos ir genetikos mokslams išplėtotos vėžio atsiradimo teorijos. Nustatyta, kad vėžį gali sukelti ar riziką susirgti padidinti kai kurie virusai. Atsirado radioterapija, o amžiaus antrojoje pusėje išrasti pirmieji chemoterapijos vaistai.
Lietuvoje vėžiu serga daugiau nei 100 tūkst. gyventojų, iš jų kasmet miršta daugiau nei 8 tūkst. Kasmet šalyje užregistruojama apie 17 tūkst. naujų vėžio atvejų.
