„Tai – vienas V.Putino Rusijos kertinių žmonių. Jis stovėjo prie V.Putino Rusijos ištakų. Dabartinė Rusija yra J.Primakovo plano, kuris gerokai mutavo, išraiška, – teigė M.Laurinavičius. – J.Primakovas buvo labai svarbi, pamatinė, V.Putino Rusijos dalis. Vienu metu, kai į valdžią atėjo V.Putinas, labai nedaug trūko, kad prezidentu būtų tapęs pats J.Primakovas.“
Analitiko teigimu, kitoks buvo ir J.Primakovo diskursas su Vakarais. Nors Vakarus laikė priešais, saugodamas Rusijos interesus, jis niekada to neparodė.
„Jis niekada nebuvo pats priešiškiausias Vakarams Rusijos politikas, – pasakojo M.Laurinavičius. – Jis mokėjo normaliai bendrauti su Vakarais, tačiau tuo pat metu niekur nebuvo dingusi iš sovietinių laikų paveldėta absoliutaus priešiškumo Vakarams nuostata.
Sovietų Sąjungai Vakarai buvo priešas, ir J.Primakovas, nors ir nebuvo pati priešiškiausia Vakarams figūra, taip pat laikė juos priešais. Vis dėlto jis rinkosi kitas taktines priemones su tuo priešu kovoti.“
J.Primakovas dėl karo Ukrainoje turėjo tvirtą nuomonę, kuri nebuvo tapati V.Putino politikai.
Smerkė karą Ukrainoje
„Nuo pat karo Ukrainoje pradžios, tai yra nuo karo Donbase pradžios, J.Primakovas atvirai siekė, kad karas būtų sustabdytas“, – sakė M.Laurinavičius.
Kai 2014 m. birželį buvo atšauktas leidimas V.Putinui panaudoti karines pajėgas Ukrainoje, J.Primakovas davė interviu Rusijos televizijai ir pasakė, kad karas Rusijai nereikalingas.
„Jis teigė, kad Rusijos kanalai naudodami propagandą – jis pavartojo būtent šį žodį – kursto šį karą, kuris niekam nereikalingas. Rusijai dabar nenaudinga konfrontacija su Vakarais. Jis taip pat pasakė, kad šitas karas dar labiau suartina Jungtines Valstijas su Europa, o Rusijos interesams naudingiau, kad šis ryšys silpnėtų“, – pasakojo M.Laurinavičius.
J.Primakovas netgi karo kontekste galėtų atrodyti kaip taikdarys ar taikos balandis, tačiau priešiškumo Vakarams jis neatsisakė. M.Laurinavičius teigė, kad tai – labai būdingas saugumo pareigūnų bruožas.
Užkietėjęs saugumo darbuotojas
„Apie J.Primakovą dažniausiai kalbama kaip apie akademiką, žurnalistą ar diplomatą, tačiau jis – KGB žmogus iki kaulų smegenų. Tiems žmonėms priešiškumas Vakarams turbūt yra genuose, – sakė M.Laurinavičius. – Todėl jo asmenybę galima vertinti labai įvairiai.“
Šis žmogus niekada viešai nerodė priešiškumo Vakarų valstybėms.
„Jį pažinoję žmonės pasakojo, kad J.Primakovas labai mokėjo bendrauti. Tam įtakos galbūt turėjo jo vaikystė, praleista Gruzijoje, Tbilisyje.
Žmonės pasakodavo apie jo tostus, nuoširdų gruzinišką bendravimą. Tačiau pabrėžiu, jis buvo iki kaulų smegenų KGB žmogus, todėl ir jo nuoširdų bendravimą reikėtų vertinti su didele atsargumo doze“, – teigė M.Laurinavičius.
