D.Winslow rančoje, esančioje kalnuose prie San Diego, gyvena jau 25 metus. Nuo to laiko, kai rašymo tikslais pradėjo užsiimti privačia detektyvine veikla ir iš Niujorko persikėlė į Kaliforniją.
Jau ketvirtį amžiaus amerikietį labai domina Meksika. Ne politika, o kultūra ir ekonomika, per sieną susiurbianti šimtus milijonų dolerių, uždirbamų iš narkotikų. Pastarieji, žinoma, iš tos pačios Meksikos iškeliauja į JAV.
Sudomino kvaišalų prekeiviai
Kaip teigia D.Winslow, už narkotikus gauti pinigai matomi visur. Bet ryškiausiai – San Diego centre įsikūrusiame rajone, kur stūkso trys prabangūs 13 aukštų stikliniai bokštai. Čia esantys privatūs būstai anksčiau priklausė narkotikų prekeivių karteliui „Baja“.
Viršutiniuose butuose prie langų stovintys narkotikų prekeiviai pro žiūronus nuolat stebėdavo jų papirktus pasienio pareigūnus – tiek Meksikos, tiek JAV.
Apie visa tai rašoma ir romane „Kartelis“ – naujausioje, ką tik pasirodžiusioje D.Winslow knygoje. Tik nedaugeliui skaitytojų topteli mintis, kad daugelis joje aprašytų epizodų nėra išgalvoti.
Dar dešimtojo dešimtmečio pradžioje D.Winslow parašė savo pirmąsias istorijas – jo paties patirtų nuotykių perdirbtas versijas.
O netrukus jis pradėjo gilintis į narkotikų kontrabandą, domėtis kvaišalų prekeivių karteliais, jų vadeivomis, kilme, kultūra, kalba, verslo modeliu, narkotikų platinimo keliais, korupcija.
Visa tai – Meksika. Amerikoje D.Winslow domino buvusio prezidento Richardo Nixono paskelbtas „Karas su narkotikais“ („War on Drugs“), Kovos su narkotikais agentūros (DEA) veikla, tyrėjai, perbėgėliai, išdavikai, sprendimus priimantys politikai Vašingtone.
Tiesa, pirmiausia D.Winslow bandė aprašyti savo jausmus dėl tuščio, rezultatų neduodančio darbo. Jis siekė pavaizduoti karą, kuris tęsiasi 40 metų ir yra nusinešęs jau daugiau nei 80 tūkst. žmonių gyvybę, ribų tarp gėrio ir blogio nykimą, sistemą, kuri išlaiko pati save.
Knygą rengė daugybę metų
Kas iš tikrųjų kaltas dėl tragiškos padėties? Meksikiečiai, kurie užtvindo JAV narkotikais?
O gal amerikiečiai, vartojantys kvaišalus po darbo, vakarėliuose, nuošaliuose skurdžiuose gyvenamuosiuose kvartaluose ar aikštėje prieš geležinkelį?
Kad apie visa tai galėtų parašyti romaną, D.Winslow dirbo taip, kaip išmoko jau seniai – dar darbuodamasis privačiu detektyvu Niujorko raudonųjų žibintų kvartale aplink Taimso aikštę.
D.Winslow lankėsi San Diego naktiniuose baruose, kur sutikdavo Lotynų Amerikos šalių gaujas, palaikančias ryšius su Meksikos narkotikų prekeivių karteliais.
Jis važiavo per sieną – iš pradžių į Tichuaną, kur klestėjo smulkūs narkotikų perpardavinėtojai, o netrukus išdrįso nukakti iki Chuareso ar Nuevo Laredo.
D.Winslow susipažino su žmonėmis, kurie dirbo narkotikų prekeivių karteliams, taip pat jų priešininkais – DEA agentais. Taip pat buvusiais Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) darbuotojais, sienos apsaugos patruliais, Meksikos specialiųjų pajėgų kariais.
Medžiagai surinkti jam prireikė šešerių metų. Galiausiai 2005-aisiais išėjo knyga „Šuns galia“ („The Power of the Dog“), tapusi pasauliniu bestseleriu.
Bet kai pasirodė šis dokumentinis D.Winslow romanas, nukeliantis į aštuntojo, devintojo ir dešimtojo dešimtmečių įvykius, karas su narkotikais jau buvo pasikeitęs.
Narkotikų prekeivių karteliai sustiprėjo – tapo įtakingesni ir pradėjo telkti privačias armijas, kurias dažnai sudarė buvę specialiųjų kovos su narkotikais dalinių kariai.
Tad 2010 metais D.Winslow sugrįžo prie senųjų savo informatorių – DEA ir sienos apsaugos darbuotojų. Daugelis jų buvo išėję į pensiją ir galėjo kalbėti laisviau.
Pasakoja apie El Chapo
Naujasis D.Winslow romanas „Kartelis“, kuris yra „Šuns galios“ tęsinys, aprėpia pastaruosius 15 metų. Ir čia minimas kartelis „Sinaloa“ iš tikrųjų egzistuoja – jis 2010 metais buvo pavadintas įtakingiausia pasaulio narkotikų prekeivių organizacija.
„Sinaloa“ galva – Joaquinas Guzmanas Loera, vadinamas El Chapo (Neūžauga).
Jis iki šiol neišsiaiškintomis aplinkybėmis 2001-aisiais paspruko į laisvę iš itin griežtai saugomo kalėjimo Meksikoje.
„Šis pabėgimas viską pakeitė ir galiausiai sukėlė dabartinį narkotikų karą. Išsiveržęs į laisvę El Chapo nusprendė atkurti kartelį „Sinaloa“, kuris buvo praradęs lyderio pozicijas. O tada prasidėjo velniava“, – sako D.Winslow.
Beje, dar 2009-aisiais žurnalas „Forbes“ įtakingiausių pasaulio žmonių sąraše Neūžaugai skyrė 41-ąją vietą – iškart po Dalai Lamos. Bet jis aplenkė tuometį Prancūzijos prezidentą Nicolas Sarkozy ir bendrovės „Apple“ vadovą Steve’ą Jobsą.
„Kartelis“ pasakoja ir apie tai, kodėl El Chapo nesučiumpamas, kodėl jis Meksikos Sinaloa valstijos kalnuose galėjo švęsti didžiules vestuves ir kodėl pareigūnai jo nesugavo.
Romanas taip pat aptaria įvairiausias ir sumaniausias korupcijos formas pačiuose aukščiausiuose policijos ir vyriausybės sluoksniuose.
Galiausiai D.Winslow rašo apie policininkus, kurie arba neteisėtai praturtėja, arba dėl beprasmiško darbo nugrimzta į depresiją. Protingesni pareigūnai esą žino, kad dalyvauja kare, kurio ne tik negali, bet ir neturi teisės laimėti.
„Mes negalime sau to leisti. Jei laimėtume karą su narkotikų prekeiviais, abi šalys – ir JAV, ir Meksika – nugrimztų į ekonominę depresiją“, – sako D.Winslow.
Esminis produktas – logistika
Skirtingais ir, žinoma, neoficialiais duomenimis, iš narkotikų uždirbami pinigai sudaro 10–12 proc. Meksikos bendrojo vidaus produkto. Kasmet iš Meksikos į JAV atkeliauja 150–200 tonų kokaino, o gatvėse narkotikų parduodama net už 20 milijardų dolerių. Didžioji dalis pinigų lieka Amerikoje, kur juos susiurbia nekilnojamojo turto rinka.
„Kuri JAV valstija pirmoji atsigavo po 2008 metų nekilnojamojo turto krizės? Žinoma, kad Teksasas, kuris turi ilgą sieną su Meksika“, – tvirtina D.Winslow.
Bet ir rašytojo rančos prie San Diego apylinkėse yra 30–40 įspūdingų narkotikų prekeivių vilų. Už dešimties kilometrų stūkso vieno kartelio marihuanos ferma, rytuose už kalnų prasideda kontrabandiniai maršrutai, nusidriekiantys per Kalifornijos valstijos dykumą.
Netoliese – ir prabangūs apartamentai, kuriuose, kaip teigiama, gyveno pats El Chapo.
„Viskas vyksta čia, tiesiog mūsų pašonėje“, – teigia D.Winslow.
Ten, apačioje, prie Ramiojo vandenyno, autostrada „Interstate 5“ kasdien rieda kokaino prikimšti sunkvežimiai. Juos būtų galima patikrinti, bet, kaip sako D.Winslow, būtų paralyžiuotas prekių judėjimas tarp abiejų šalių.
Pagrindinis produktas, kurį siūlo karteliai, esą yra visai ne narkotikai – tokią mintį perša romanas „Kartelis“. Juk narkotikų esama visur. Produktas, kurį siūlo karteliai, vadinasi logistika: saugūs tiekimo maršrutai, teritorija ir politinė įtaka.
Teritoriją narkomafijos vadeivos vadina „plaza“ – skirtingi karteliai kontroliuoja skirtingas „plaza“. Kartelis, norintis pasinaudoti kito kartelio „plaza“, moka muitą, vadinamą „piso“. Tai – kova dėl teritorijos.
Išdavė dėl sūnaus
Po dviejų savaičių, kai D.Winslow baigė romaną „Kartelis“ – tai buvo 2014 metų vasarį – DEA padalinys ir Meksikos jūrų laivyno specialusis dalinys suėmė El Chapo. Jis – iki šiol didžiausias karo su narkotikais trofėjus.
Dėl El Chapo suėmimo po narkotikų pasaulio tinklaraščius ir tinklus klaidžioja daugybė gandų ir visokiausio plauko teorijų. Bet D.Winslow mano, kad vadeivą veikiausiai išdavė saviškiai.
Antrojo po Neūžaugos kartelyje „Sinaloa“ numerio – El Mayo Zambados – sūnus 2013-aisiais buvo sučiuptas prie Meksikos sienos su JAV, ties Arizonos valstija, su tiek daug kokaino, kad jį daugeliui metų būtų galima uždaryti į kalėjimą.
O El Mayo Zambada turėjo tik vieną būdą išgelbėti sūnų: jis žinojo, kaip priartėti prie El Chapo, ir greičiausiai išdavė bosą.
El Mayo Zambados sūnaus, kuris „Facebook“ nuolat skelbdavo savo gangsteriško gyvenimo epizodus, teismas buvo nuolat atidėliojamas. Lyg tyčia jis neseniai dingo iš kalėjimo San Diege.
Prisijungia buvę kariškiai
Šių vaikų – jau antrosios ar net trečiosios prekeivių kartos, vadinamos „Narco Juniors“, – gyvenimo būdas kelia pavojų tėvų verslui. Jų tėvai užaugo dar vargingomis kaimo sąlygomis.
Iš narkotikų verslo pradėjus plaukti pinigams, nusikaltėliai ėmė rengtis kaip turtingi Šiaurės Meksikos kaubojai.
Vadinamasis Norteno stilius iki šiol leidžia atpažinti daugelį vyresnių narkotikų prekeivių: išdailinti kaubojiški ilgaauliai batai, daug papuošalų, milžiniškos diržų sagtys, šilkiniai marškiniai, kaubojiška skrybėlė. Jie – tradicinio rengimosi stiliaus atstovai.
Bet jų sūnūs dažniausiai yra Amerikos piliečiai, nes jų motinos, dažnai buvusios grožio karalienės arba kitų kartelių vadovų dukterys, gimdyti vykdavo į San Diegą, El Pasą ar Los Andželą.
Senųjų prekeivių sūnūs paprastai yra įgiję išsilavinimą Amerikos koledžuose, o jų drabužiai ir aprangos stilius niekuo nesiskyrė nuo kitų studentų.
Be to, narkotikų prekeivių gaujos pastaraisiais metais keičiasi ir dar vienu požiūriu – jų gretas gausina elitiniai kariai, nuvilioti iš Meksikos pajėgų.
Tad DEA agentai, CŽV ir pasienio kontrolės patruliai – turi kovoti nebe su nusikaltėlių gaujomis, o šiuolaikiškai apginkluotais elitiniais daliniais.
D.Winslow knygos turinys tik oficialiai išgalvotas. Bet po pakeistais veikėjų vardais ir kiek paslėptu siužetu slypi niūri JAV ir Meksikos pasienio kasdienybė.
Skaitytojus šis romanas jau sužavėjo. Knyga puikiai perkama, o ir kritikai, ir paprasti amerikiečiai žarsto liaupses rašytojo talentui. („Der Spiegel“, LR)
