Apie šią mirtį sostinė Varšuva greičiausiai nė nebūtų išgirdusi, jei ne niekingas homofobų elgesys.
Aklą neapykantą seksualinėms mažumoms jaučiantys asmenys „Facebook“ sukūrė paskyrą „Gerai, kad nudvėsė“. Per kelias valandas ją kaip mėgstamą pažymėjo 3,5 tūkst. žmonių – jie atvirai džiaugėsi paauglio mirtimi.
Tokia vieša neapykanta papiktino ne tik oficialias gėjų ir lesbiečių organizacijas, bet ir daugybę su homoseksualumu nieko bendra neturinčių lenkų.
Įvairios visuomeninės organizacijos prie Švietimo ministerijos surengė demonstraciją reikalaudamos daugiau dėmesio skirti tolerancijos ugdymui.
Švietimo ministrė Joanna Kluzik-Rostkowska pasmerkė visas diskriminacijos formas mokyklose. Esą visoms švietimo įstaigoms seniai išsiųstos nuorodos, kaip kovoti su homofobija, ir tik nuo pačių pedagogų priklauso, ar jie jas tinkamai įgyvendina.
Bežunio gimnazijoje tyrimą dabar atlieka tiek Švietimo ministerija, tiek Generalinė prokuratūra. Anoniminė mokinių apklausa paliudijo, kad agresiją yra pajutę dauguma moksleivių.
Be to, mokiniai daug žodinės agresijos ir žeminimo įžiūri būtent pedagogų, kurie kovai su homofobija skiria per mažai dėmesio, veiksmuose.
Gimnazijos direktorius tardytojams pareiškė nieko nežinojęs apie Dominiko problemas, tačiau vaikino bendraklasiai patvirtino, kad berniukas ir auklėtojai, ir kitiems mokytojams skundėsi dėl patyčių.
Dominiko motina patvirtino, kad sūnus kentėjo nuo kitų moksleivių, ypač besimokančių vyresnėse klasėse.
Pastarieji berniuką vien todėl, kad jis mėgo mūvėti aptemptas kelnes, dažė plaukus, nuolat keitė šukuoseną ir mėgo merginų draugiją, vadino „pediku“. Dominiką kiti vaikinai ne tik pravardžiuodavo, bet ir apstumdydavo, apmėtydavo sniego gniūžtėmis ir net akmenimis.
Psichologiškai berniuką esą gniuždė ir viena mokytoja – viešai jį žemino, rašė blogesnius pažymius.
Vienas garsiausių Lenkijos gėjų – Slupsko miesto meras Robertas Biedronis nugriaudėjus skandalui pareiškė, kad būdamas paauglys išgyveno panašias patyčias ir vos susilaikė nuo savižudybės.
R.Biedronis pabrėžė manantis, kad kova su homofobija mokyklose yra paviršutiniška, – daugybė paauglių yra žeminami, prie jų priekabiaujama.
Panašios nuomonės ir paauglių problemas tiriantis Varšuvos universiteto dėstytojas Michalas Pozdalis.
Šis psichoterapeutas ir seksologas tvirtina, jog homofobija mokyklose netgi yra legali, o tokių savižudybių bus dar ne viena.
M.Pozdalis paviešino tyrimus, kurie liudija, kad homoseksualių paauglių, galvojančių apie savižudybę, yra penkis kartus daugiau nei heteroseksualių bendraamžių. Apie savižudybę mąsto net 63 proc. homoseksualių paauglių ir tik 12 proc. jaunų heteroseksualų.
Be to, šeimose ir mokyklose vaikams yra kartojama, kad tikri vyrai neverkia, kad berniukai nežaidžia su lėlėmis, kad tam tikros spalvos drabužiai ar šukuosenos tinka vien mergaitėms.
Todėl moksleivis, laužantis šias nerašytas tradicines taisykles, gali sulaukti nešvankių užuominų, patyčių.
Medikas teigia, kad ypač neigiamai į homoseksualus žvelgiama provincijoje, kur vis dar labai įtakinga Bažnyčia.
Kunigų kartojimas, kad Dievas pripažįsta tik vyro ir moters intymų bendravimą bei santuoką, stabdo tolerancijos plėtrą.
Antai M.Pozdaliui teko ilgai gydyti vieną moksleivę, kuriai tėvai kartu su kunigu buvo per prievartą surengę velnio išvarymo seansą, kai ji prisipažino esanti lesbietė.
Tėvai naktį pririšo dukrą prie lovos ir atvedė kunigą egzorcistą.
Tokių patyčių pažeminta paauglė bandė nusižudyti ir tik po to, kai jai padėjo psichoterapeutai, vėl pradėjo lankyti mokyklą.
