Kretos paplūdimius puošia Graikijos vėliavos, bet vietos gyventojai mėgsta šnekėti taip, lyg ši sala būtų nepriklausoma valstybė.
Tavernoje užkalbinęs kretietis gali pusę valandos įtikinamai riesti, kad ši sala visada gyvens gerai, nes „kur visa likusi šalis dėsis be mūsų alyvuogių aliejaus“.
Tai, žinoma, nerimta. Rimtas yra klestintis turizmo verslas – pernai Kretos salą aplankė apie du su puse milijono poilsiautojų. Nemažai jų – ir iš Lietuvos.
Iš problemų stengiasi juoktis
Ar šią vasarą atvykėlių atostogų nedrumsčia žinios apie šalyje besibaigiančius pinigus ir galimą ekonomikos krachą? Ir taip, ir ne.
Kai sužinojo, kad į Kretą poilsiauti vykstu prieš pat Graikijos valdžios sušauktą referendumą, kuriame dauguma šalies gyventojų pasisakė prieš kreditorių siūlomas taupymo sąlygas, bičiuliai springo juoku.
Linksmos žinutės su klausimais, ar šalyje jau įvesta drachma, o restoranuose dar liko vietinės trauktinės, telefone pypsėjo visas atostogas.
Vietiniams juokeliai tikriausiai būtų patikę – nes apie krizę kretiečiai dažniausiai arba išvis nekalba, arba kalba su humoru.
Jiems visai nesvarbu ir tai, kad pagal susitarimą, kuris šiandien arba rytoj, regis, pagaliau bus pasiektas, populiariausioms ir turtingiausioms Graikijos saloms, tarp kurių – ir Kreta, bus atšaukta 30 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvata.
Chersoniso miestelio pagrindinėje gatvėje viena smuklė praeivius vilioja kvietimais paskanauti patiekalų, pavadintų Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, dabar jau buvusio Graikijos finansų ministro Yanio Varoufakio ir šalies lyderio Alexio Tsipro vardais.
Juokai juokais, tačiau iš Graikijos atskriejančios žinios apie eiles prie degalinių ir bankomatų turistus išgąsdinti vis dėlto gali. O šito Kretos gyventojams visiškai nesinori.
Mokėjimo kortelės – loterija
Dar pavasarį Graikijos turizmo verslas patyrė nemažai nerimo. Net ir Lietuvos kelionių agentūrose kelionių į Kretą buvo galima įsigyti su didesnėmis nuolaidomis, nei įprasta.
Tada buvo atvirai šnekama, kad graikai supanikavo dėl ekonominių sankcijų Rusijai ir nuvertėjusio rublio. Baiminosi, kad žymią salos turistų srauto dalį sudarantys rusai nebesukrapštys pinigų kelionei arba skirs juos svarbesniems reikalams.
Bijota lyg ir be reikalo – kailinių parduotuvės 30 laipsnių kaitroje vis dar vilioja rusiškomis iškabomis, o iš karaokės barų vis atskrieja bliaunami rusiški šlageriai.
Tačiau dabar graikams turėtų rūpėti nebe rusų, o jų pačių piniginės. Kokių nepatogumų turistai gali tikėtis dėl įvestos kapitalo kontrolės ir uždarytų bankų?
Tai aišku be išlygų – į atostogas Graikijoje šiandien logiškiausia vežtis grynųjų, apskaičiavus, kiek jų kelionėje gali prireikti.
Išblukę užrašai prie kai kurių parduotuvių ir restoranų vis dar skelbia: „Mes priimame visas kredito korteles“. Bet iš tiesų bandymai atsiskaityti jomis – loterija.
Chersoniso, į kurį keliauja nemažai lietuvių, parduotuvėse įsigaliojo nerašyta taisyklė. Pirk už kelias dešimtis eurų – ir mokėjimo kortelę priims. Pirk už keletą – neįbruksi niekaip.
Tvarkingesniame, gražesniame ir solidesniame Agios Nikolajo miestelyje net ir didesnis pirkinys nesuminkštino kosmetikos pardavėjos širdies.
„Atleiskite, priimame tik grynaisiais.
Jūs žinote, kokia mūsų padėtis šiuo metu“, – mandagiai, bet tvirtai paaiškino moteris.
Retimnas – žavingas kurortas su tvirtove ir Veneciją primenančiu senamiesčiu.
Čia praeivius viliojęs restorano savininkas palydėjo prie staliuko su geriausiu vaizdu.
Išvydęs mokėjimo kortelę, laikė „įjungtą“ šypseną, bet tonas virto maldaujamu.
„Pone, nuoširdžiai prašau mums padėti. Mes jūsų šeimą pavaišinsime desertu, bet būčiau labai dėkingas, jei nueitumėte iki bankomato, iki jo – tik pora minučių“, – greitakalbe bėrė graikas.
Kvitus duoda vis rečiau
Šios šalies gyventojų pomėgis neduoti kvitų ir pirkinių neregistruoti į kasą jau virtęs folkloru.
Nacionaline sporto šaka tapęs pomėgis nemokėti mokesčių laikomas viena dabartinių Graikijos problemų priežasčių.
Tiesa, regis, kad su kiekviena krizės diena šis graikų bruožas vis ryškėja – pirmas keletą atostogų dienų kasos čekius kišo maždaug pusėje aplankytų parduotuvių ir kavinių, o dieną prieš referendumą jų jau nebedavė niekas.
Padaugėjo ir prašymų atsiskaityti smulkesniais pinigais. Pamatę 100 eurų banknotą, graikai paaiškina, jog tokiais mojuoja dauguma turistų, o štai grąžai atiduoti smulkesnių kupiūrų ir monetų jau stinga.
Tiesa, istorijos apie minias prie bankomatų Kretai negalioja. Per savaitę, kai buvo uždaryti bankai, o grynųjų paėmimas apribotas iki 60 eurų per dieną, neteko matyti nė vienos eilės, nors neveikiančių bankomatų yra.
Iš veikiančių pasiimti pinigų galima – užsieniečiams netgi netaikomas 60 eurų limitas.
Jokių eilių prie degalinių, nors televizijos nuolat rodė nerimą keliančius reportažus. Esą graikai stengiasi sukaupti degalų atsargų, nes jie šalyje tuoj baigsis. Kretoje, kur tūkstančiai turistų salą raižo išsinuomotais automobiliais, kol kas degalų pakanka.
Jaunimui Kretoje – geriau
Mocho miestelyje kalnuose svečius į jaukią taverną viliojančiam Stavrui – 25-eri.
Prieš metus vaikinas dar gyveno Atėnuose. Tada sutiko merginą iš Kretos, įsimylėjo, susituokė ir persikraustė čia – į vos 900 žmonių miestelį.
„Esu visai patenkintas. Jaunimo nedarbas Graikijoje – milžiniškas, o Kretoje darbo neturi vos keli procentai gyventojų.
Taip, čia gal ir nuobodoka, bet žmonės linksmi ir labiau atsipalaidavę. Krizė? Bičiuli, jeigu nori krizės, važiuok į Atėnus ar Salonikus. Čia viskas bus gerai“, – įrodinėjo išsišiepęs graikas.
Referendume, nė neslėpė, jis pasakė „ne“ taupymui ir skolintojų peršamoms sąlygoms.
„Kodėl? Nes Graikijos skolos tiesiog neįmanoma išmokėti. Tai faktas. Blogiau, nei yra dabar, tiesiog nebus. Bet taip, man lengva šnekėti, nes Kretos padėtis visai kitokia“, – svarstė jaunuolis.
Poilsiautojai – išsigelbėjimas
Kretos kalnai nusėti jaukiais kaimeliais su 30 namų, iš kurių trys – būtinai užeigos.
Sustojus vienoje tokių gyvenviečių, visos trys užeigos veikia ir siūlo gardų maistą. O vienintelių miestelio nakvynės namų savininkė, šešių kalbų mišiniu plepanti pusamžė Maria, tvirtina, jog visai nesibaimina dėl ateities.
„Miestelis mažytis, bet per dieną čia pravažiuoja šimtai mašinų. Daug kas sustoja atsigerti ir pavalgyti.
Patys auginame gyvulius, daržoves. Kol bus turistų, viskas bus gerai“, – brukdama vizitinę kortelę ir ragindama sugrįžti čiauškėjo moteris. Žinoma, pirma paprašiusi atsiskaityti grynaisiais.
Prie viešbučio Chersonise automobilius nuomojantis Yanis rūko vieną cigaretę po kitos – iš nuobodulio, nes visą dieną sėdėti biure, kai tavęs prireikia tik dešimčiai klientų, tikrai nėra pats įdomiausias darbas. Algą jis vis tiek tikisi gauti – net jeigu problemos dėl uždarytų bankų nesibaigs.
„Verslininkai, kaip čia pasakyti, turi savų būdų. Juk po salą vaikšto šimtai tūkstančių turistų su pilnomis piniginėmis grynųjų. Bet neabejoju, kad Graikija balsuos „taip“. Visi mano draugai – tikrai“, – likus porai dienų iki referendumo neabejojo vyriškis.
Viešbutyje pristigo mėsos
Nežinia, kas yra tie automobilių nuomotojo draugai, bet Kreta – būtent tas Graikijos regionas, kuriame „ne“ pasakė daugiausia žmonių – net 69 procentai.
Politologai svarsto, jog drąsiai atmesti finansinės pagalbos sąlygas šios salos gyventojus paskatino būtent jų nuostata, esą gyvenimo Kretoje nepaveiktų bet kokie referendumo rezultatai. Ir tikėjimas, kad turistai nieku gyvu neatsisakys atostogų Kretoje, – net jeigu šalis išstotų iš euro zonos ar net Europos Sąjungos.
Bet nerimo ženklų vis dėlto yra. Keturių žvaigždučių viešbutyje su maitinimo programa „viskas įskaičiuota“ referendumo išvakarėse prasidėjo įdomūs dalykai.
Gausus patiekalų pasirinkimas smarkiai sumenko, o vieną dieną svečiams vietoj įprastų kepsnių buvo pasiūlyta vaišintis žuvies piršteliais ir padaže apvoliotais triušienos kaulais.
Viešbučio darbuotojai patikino, kad taip buvo suplanuota: „Šiandien daugiau daržovių.“
Tačiau vienas jų pusbalsiu prasitarė – šimtus turistų apgyvendinęs viešbutis jau patiria atsiskaitymo su tiekėjais problemų.
Atrodo, kad liūdnos tikrovės linksmiems salos gyventojams išvengti nepavyksta. Net jei smūgis švelnesnis nei kitiems Graikijos regionams.
