Štai kelių šalių žurnalistų pateikti pasakojimai, kas laukia darbingo amžiaus pabaigos sulaukusių Vakarų Europos moterų.
Austrų ekspertė Edith Stohl informuoja, kad šiuo metu šalies moterys išeina į pensiją sulaukusios 57-erių, o vyrai – 59-erių. Vyriausybė metų pabaigoje ketina ilginti darbo laiką moterims iki 60-ies, o vyrams iki 65-erių. Diskusijos apie tai, kad vyrų ir moterų pensinį amžių reikia suvienodinti, kelia Austrijoje daug aistrų.
Pensinio amžiaus sulaukusių vyrų ir moterų pajamos skirsis smarkiai net ir tuo atveju, jeigu abu išeis į pensiją to paties amžiaus. Tipinės trijų vaikų motinos pensija – 800 eurų per mėnesį, o vyro dvigubai ar net trigubai didesnė, nes jis, kitaip nei žmona, visą gyvenimą dirbo visą darbo dieną, o ne po kelias valandas.
Augindama kelis vaikus ir negaudama už tai atlygio iš valstybės, moteris praranda darbo stažą ir kvalifikuotam darbui reikalingus įgūdžius, todėl vėliau turi tenkintis tik menkai mokamu darbu. Dažniausiai jai pavyksta gauti darbo ne visai dienai.
Lauks, kol numirs buvęs vyras
Liuksemburgo žurnalistė Annete Duschinger teigia savo kailiu pajutusi, kuo skiriasi vyrų ir moterų senatvė.
„Prieš dešimt metų išsiskyriau būdama 52-ejų. Iki tol maniau, kad finansinių problemų neturėsiu, kai sulauksiu pensijos. Tačiau po skyrybų supratau padariusi milžinišką klaidą, kad jaunystėje sutikau auginti tris vaikus ir būti išlaikoma vyro. Tais laikais mūsų šeima buvo tipinė, taip Liuksemburge elgėsi dauguma mano amžiaus moterų.
Buvau šokiruota, kai po skyrybų sužinojau, jog nė menka vyro pensijos dalis nepriklausys man, nors namuose dirbau nuo ryto iki vakaro“, – kalbėjo žurnalistė.
Ji buvo šokiruota, kad negaus nė minimalios socialinės pensijos, nes tam reikia bent dešimties metų darbo stažo.
„Mano darbo karjera baigėsi beveik iškart po studijų 1980 metais. Apie kokius darbo įgūdžius galėčiau papasakoti būsimam darbdaviui? Kad moku prižiūrėti sergančius vaikus? Gaminti valgyti? Naivu būtų tikėtis, kad kas nors mane priimtų nuolatiniam darbui. Kreipiausi pagalbos į moterų organizacijas, bet ten irgi nėra programų bei projektų, kurie galėtų padėti tokioje situacijoje atsidūrusioms moterims.
Laimė, kad studijavau žurnalistiką ir galiu dirbti laisvai samdoma autore. Tačiau tai nėra pajamos, iš kurių būtų įmanoma išgyventi. Todėl dabar nekantriai laukiu, kol buvęs sutuoktinis numirs, nes tik tada galėsiu gauti dalį jo pensijos“, – sakė A.Duschinger.
Žurnalistė teigia, kad Liuksemburge jau prieš 20 metų moterų organizacijos reikalavo, jog dirbančio sutuoktinio socialinio draudimo įmokos būtų dalijamos po lygiai, jeigu kitas šeimos narys augina vaikus. Iki šiol tai neįteisinta.
Moterys dirbo, bet įrodymų nėra
Portugalijos žurnalistė Sofia Branco teigia, kad jos gimtojoje šalyje daugybė vyresnio amžiaus moterų negali įrodyti, jog turi darbo stažą, nes žemės ūkyje, aptarnavimo sferoje ir net fabrikuose moterys buvo samdomos nelegaliai.
74 metų portugalė Marilia Sousa sakė visą gyvenimą nuo ankstyvos vaikystės dirbusi siuvyklose, bet nė sykio nebuvo įdarbinta.
„Pradėjau darbo karjerą būdama 12 metų ir siuvau 40 metų, bet tik paskutinį dešimtmetį buvau priimta oficialiai ir gavau dokumentus. Dabar tai reiškia, kad privalau išgyventi ir išlaikyti butą už devynių eurų pajamas per dieną. Tai visai neįmanoma“, – sakė senoji Marilia.
Jos pensija yra 274 eurai. Pagal Portugalijos paslaugų ir produktų kainą tai reiškia beveik badą.
Lietuvoje moterų pensijos vidurkis yra 240 eurų, o vyrų – 271 euras.
