Prieš dvejus metus, kai Tbilisyje pasikeitė politiniai vėjai, M.Saakašvilis taikiai, pagal šalies konstituciją, užleido prezidento postą Georgijui Margvelašviliui.
Bet netrukus emigravo į JAV – kai Gruzijos prokurorai paskelbė tiriantys esą korupcinę jo veiklą. Į savo šalį M.Saakašvilis iki šiol taip ir negrįžo.
Tbilisyje jis galbūt nė nelaukiamas. Bet Kijevas jį pasitiko išskėstomis rankomis: šių metų pradžioje Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasiūlė M.Saakašviliui dirbti naujosios vyriausybės patarėju.
M.Saakašvilis sutiko ir Ukrainos sostinėje įkurdino visą buvusių savo sąjungininkų Gruzijoje štabą. Visi jie, kaip ir buvęs prezidentas, 2013 metais paspruko iš Tbilisio.
Dabar M.Saakašvilis – jau net nebe gruzinas, o ukrainietis.
P.Porošenka paskyrė jį Odesos srities gubernatoriumi ir suteikė jam Ukrainos pilietybę.
Kodėl bene garsiausias Gruzijos politikas patraukė į Ukrainos provinciją? Juk jis – žmogus, kurio ambicijos anksčiau liejosi per kraštus ir kuris visuomet siekė aukščiau.
Pavers Juodosios jūros sostine
M.Saakašvilis nebūtų M.Saakašvilis, jei pompastiškai nepagrįstų savo apsisprendimo sutikti su P.Porošenkos pasiūlymu.
„Odesa – ne tik vienas įdomiausių pasaulyje, bet ir itin didelių nepanaudotų galimybių miestas. Mes Odesą paversime Juodosios jūros sostine“, – paaiškino M.Saakašvilis.
Tai – viena. Kita vertus, jis nori paversti Odesą savotišku ukrainiečių švyturiu visiškai šalia Rusijos aneksuoto Krymo.
„Tai būtų geriausias atsakymas Maskvai.
Tam tikram vyrukui tai net nepatiks“, – Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui žodžius akivaizdžiai skiria M.Saakašvilis.
Ir jeigu šie žodžiai nesiekia didžiosios pasaulio politikos, jis dar priduria, kad Odesoje prasidės didžiausio Rytų Europos reformos projekto įgyvendinimas – vadovaujant jam, M.Saakašviliui.
Kodėl priėmė pasiūlymą?
Kas iš tikrųjų paskatino jį priimti P.Porošenkos pasiūlymą? Gal iš Odesos jis siekia kilti net iki Ukrainos vyriausybės vadovo posto? O gal čia sublizgėjęs ruošis sugrįžti į Gruziją?
Juk kam M.Saakašviliui reikia pareigų, už kurias jis oficialiai gauna 5644 ukrainietiškas grivinas – 234 eurus?
Atsakymų dar nėra, bet piktų komentarų – nors vežimu vežk.
Rusija pažėrė patyčių
Antai prezidentui G.Margvelašviliui M.Saakašvilio žingsnis nesuprantamas. O ir buvusi Gruzijos Parlamento pirmininkė Nino Burdžanadzė faktą, kad buvęs šalies prezidentas tapo valdininku Ukrainoje, pavadino siaubingu Gruzijos valstybės įžeidimu.
Žinoma, Rusijoje, kur M.Saakašvilis po 2008 metų rugpjūtį kilusio penkių dienų karinio konflikto tapo nekenčiamiausiu pasaulio lyderiu, piktdžiuga liejosi lyg iš gausybės rago.
„Vargšė Ukraina“, – savo paskyroje „Twitter“ rašė Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas.
Kiti Rusijos politikai šaipėsi, esą naujasis Odesos srities gubernatorius galėtų geriausiu atveju vadovauti kalėjimui Gruzijoje. Tai užuomina į 11 metų kalėjimo bausmę, kuri gresia M.Saakašviliui jo tėvynėje.
„Komsomolskaja pravda“ rašė, kad M.Saakašvilis po pralaimėjimo 2008-aisiais, regis, tikisi revanšo.
Dar vienas laikraštis klausė: ar M.Saakašvilis užpuls netolimą Padniestrės regioną Moldovoje, taip pat remiamą prorusiškų separatistų, ir Odesą tiesiog užtvindys kontrabandinėmis prekėmis? Jei taip, tuomet jis rizikuoja, kad ir Odesa netrukus bus užimta Rusijos.
Galiausiai net Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatai norėjo žinoti, kodėl tarp 45 milijonų šalies piliečių Odesai nebuvo rasta nė vieno gerbiamo ukrainiečio.
Du pilkieji kardinolai
Norint suprasti M.Saakašvilio sprendimą, reikėtų pasidairyti po Odesą – Mažąjį Paryžių, Juodosios jūros Marselį. Būtent taip milijoninis miestas buvo vadinamas sovietmečiu, kai klestėjo.
Nuo 1991 metų Odesa priklauso Ukrainai, nors čia vis dar kalbama tik rusiškai. Bet brangakmenis sunyko: oro uosto kilimo ir tūpimo takas tūkstantį kartų lopytas, gatvės duobėtos, kas antras namas apgriuvęs, uostas – korupcijos prieglobstis, paplūdimiuose užsienio turistų nematyti.
Odesa – miestas be vadovų. Kaip ir visas regionas, kuris yra didžiausias Ukrainoje, didesnis nei Krymas.
Iki šiol lemiamas žodis pirmiausia priklausė dviem asmenims: merui, kuris sovietiniais laikais buvo artilerijos kapitonas, o pastaraisiais metais bičiuliavosi su iš Ukrainos pasprukusiu Viktoru Janukovyčiumi.
Odesos mero Genadijaus Truchanovo, kuris taip pat vadovauja Ukrainos tailandietiško bokso federacijai, ryšiai su uosto kriminaliniu autoritetu Aleksandru Angertu, dar žinomu kaip Angelas, niekam nėra paslaptis.
Todėl turbūt nenuostabu, kad uostamiestyje vien dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo nužudyti 47 verslininkai, policininkai ir advokatai.
Dar svarbesnis antrasis vyras – pilkasis Odesos srities kardinolas Sergejus Kivalovas, kadaise, dar prieš 2004-ųjų Oranžinę revoliuciją, vadovavęs Ukrainos centrinei rinkimų komisijai.
Dabar jis gyvena Odesoje, viename brangiausių sklypų prie Juodosios jūros.
Apie abu juos atsiliepiama kaip prorusiškų pažiūrų žmones. O tai tikrai nėra nesvarbu Odesos miestui, kuris po dramatiškų įvykių Maidane yra susiskaldęs.
Du trečdaliai gyventojų laikosi Rusijos, likusieji – Kijevo vyriausybės pozicijos.
Pirmtakui miestas nerūpėjo
Ši prorusiškoji dauguma nėra politiškai aktyvi, tačiau kas porą dienų kur nors drioksteli sprogimas. Tai ženklas, kad Odesos vadovybė vis dar nekontroliuoja miesto.
Ankstesnio gubernatoriaus Ihorio Palycios vis nebūdavo matyti – savaitgalius jis dažniausiai leisdavo su šeima Šveicarijoje.
I.Palycia buvo Ukrainos oligarcho Ihorio Kolomoiskio, kurį prezidentas P.Porošenka skyrė Dniepropetrovsko gubernatoriumi, verslo partneris. I.Kolomoiskiui reikėjo vietininko Odesoje, kur įsikūrusi jam svarbi naftos perdirbimo įmonė.
Žvelgiant iš šios perspektyvos Odesa jau seniai buvo ne Mažasis Paryžius, o tik tipiškas Ukrainos miestas: korumpuotas, nualintas, nevaldomas.
Kovo pabaigoje P.Porošenka atleido I.Kolomoiskį, o tuomet ir jo žmogų Odesoje – I.Palycią.
Pasak Ukrainos prezidento, M.Saakašvilis – žmogus, kokio reikia Odesai. Esą jis tai, kas neįmanoma, padaro įmanoma.
O M.Saakašvilis neslepia planų, kaip norėtų pakeisti padėtį, ir skelbia negailestingai kovosiantis su papirkinėjimu ir nusikalstamumu. Jis atleido visus 26 smulkesnius Odesos srities vadovus ir paskelbė viešus konkursus užimti jų postus. Niekas nebegali nusipirkti pareigų.
„Jei kas nors paskambina man dėl vienokio ar kitokio darbo giminaičiams ar draugams, tie asmenys iškart šalinami iš kandidatų“, – pabrėžia M.Saakašvilis.
Jis sustabdė naujojo Odesos uosto vadovo paskyrimo procesą. Turbūt ne be reikalo – uoste kasmet pavagiama milijardai dolerių, gaunamų iš mokesčių ir muitų. Savo ruožtu dirbti srities policijos vadovu pasikvietė savo buvusį vidaus reikalų viceministrą.
„Gruzija mano vadovavimo metu buvo saugiausia Europos šalis“, – tikina M.Saakašvilis.
Susiduria du pasauliai
M.Saakašvilio receptas – artumas tautai. Žmogus, pažįstantis tautą, gali griebtis ir drastiškų metodų.
Naujasis srities gubernatorius spėjo apsilankyti Odesos tyrimų institute, kur driekiasi didžiausias Europos grūdinių kultūrų eksperimentinis laukas.
M.Saakašvilis ten atvyko ne prabangiuoju „Mercedes“, o paprasta „Toyota“. O elitinių kareivių, kurie esą jį turėjo saugoti, šalia nebuvo.
Lauko pakraštyje buvo išdėstytos diagramos, priešais jas klusniai stovėjo instituto direktorius ir keliolika kostiumus vilkinčių, kaklaraiščius pasirišusių mokslininkų.
Šalia jų – tautiniais drabužiais pasipuošusios merginos su duona ir druska. Visa tai priminė sovietinio stiliaus valstybės funkcionierių pasveikinimo ceremoniją.
Bet Vakaruose mokęsis naujasis Odesos srities gubernatorius buvo apsirengęs marškinėliais su užrašu „Columbia University“.
Šis vaizdas akivaizdžiai bylojo: senasis Odesos pasaulis susiduria su naujuoju.
„Žemės užžėlusios, apleistos, valstybė jau 20 metų nebeduoda pinigų joms sukultūrinti“, – skundėsi tyrimo instituto direktorius, turintis vilčių, kad naujasis gubernatorius atsigabens iš Kijevo pinigų.
Ne, tarė M.Saakašvilis, pinigų nėra. Bet vis tiek paskelbė, kad ūkininkai, išvaduoti iš biurokratinių grandinių, vieni padarys stebuklą.
Odesiečiams pažėrė pažadų
Tada jis įsėdo į savo „Toyota“ ir nurūko į prokuratūrą, kuri Odesoje laikoma viena blogiausių įstaigų. Čionai gubernatorių atvedė verslininkų skundai.
„Aš neleidžiu jums žeminti ir terorizuoti žmonių, kad gautumėte kyšių“, – prokurorus užsipuolė M.Saakašvilis ir nurodė audringo susitikimo įrašą įkelti į internetą.
Naujasis gubernatorius su naujuoju policijos vadu buvo apsilankęs ir didžiausiame Odesos ūkininkų turguje. Ir šįkart vyko net ne automobiliu, o tramvajumi.
M.Saakašvilį užkalbino kai kurie restoranų savininkai, paklausė, ar jis žino, kad Odesoje ir policija prekiauja narkotikais. Kiti skundėsi nelegalia prekyba žemės sklypais prie jūros.
M.Saakašvilis parodė į jį lydėjusį policijos vadą ir pasakė, kad bus sukurta karštoji linija, per kurią visi galės kreiptis į policiją.
Be to, jis atidarys piliečių centrą, kur 24 valandas bus galima gauti 260 paslaugų. Pasą, leidimą įsteigti bendrovę – nesvarbu, ką. Visai kaip Gruzijoje.
Kai M.Saakašvilis vaikščiojo po garsųjį Odesos Primorsko bulvarą, su juo panoro nusifotografuoti visi sutiktieji.
Ant Potiomkino laiptų stovintis gidas grupei pasakojo: „Čia galite pasigrožėti dviem Odesos įžymybėmis: garsiaisiais laiptais iš režisieriaus Sergejaus Eizenšteino filmo „Šarvuotis Potiomkinas“ ir Michailu Saakašviliu, mūsų naujuoju gubernatoriumi!“
Prapliupo plojimai. Kai kurie odesiečiai net dėkojo JAV prezidentui Barackui Obamai, esą būtent jis, o ne P.Porošenka atvežė M.Saakašvilį į uostamiestį.
Metė iššūkį atvykėliui
Tie, kurie mažiau žavisi M.Saakašvilio atvykimu, laikosi atokiau. Jie girdėjo, kad buvo suimtas Odesos srities karinis komendantas, reikalavęs 1,7 tūkst. dolerių kyšio iš vaikino, kad jis būtų atleistas nuo karinės tarnybos. Kalbama, kad galėtų būti ir daugiau suimtų asmenų.
Miesto meras G.Truchanovas, kuris stengiasi nekišti nosies iš merijos, irgi žino, kad M.Saakašvilis jam kelia pavojų. Į jo prašymą susitikti M.Saakašvilis neatsakė, o į nusiųstus klausimus atsakė tyla. Galiausiai pokalbis nė neįvyko.
Tuomet meras perėjo į puolimą. Jis sušaukė miesto tarybos posėdį, kuriame trimitavo apie savo nuopelnus Odesai. G.Truchanovas gyrėsi, kad jam vadovaujant miestas tapo tvarkos ir stabilumo sala Ukrainoje.
O baigdamas kalbėti džiaugsmingai pranešė, kad vėl kels savo kandidatūrą per miesto mero rinkimus, kurie vyks rudenį.
Pirštinė M.Saakašviliui mesta. („Der Spiegel“, AP, LR)
