A.Litvinenko mirė 2006 metų lapkritį, kai mįslingai susirgo po susitikimo su Dmitrijumi Kovtunu ir Andrejumi Lugovojumi. Abu neigia savo kaltę.
D.Kovtunas kitą savaitę taip pat liudys teismui. Per tris dienas jis turėtų su teismu bendrauti nuotoliniu būdu iš Maskvos.
Buvusio KGB šnipo tyrimas buvo sustabdytas, kai D.Kovtunas sutiko pasirodyti kaip liudininkas.
A.Litvinenka iš Rusijos pabėgo tada kai paviešino tariamą planą nužudyti milijonierių Borisą Berezovskį. Kartu su žmona ir sūnumi Anatolijumi jie į Šiaurės Londoną atsikraustė 2000 metais.
Netikėtai blogai pasijutęs A.Litvinenka 2006 metų rudenį atvyko į Barneto ligoninę, kur medikai iš pradžių įtarė ūmią žarnyno ligą arba vėžį.
Iš pradžių A.Litvinenka ten buvo gydomas kitu vardu kaip Edwinas Carteris, tačiau jo žmona Marina vėliau pranešė, kad jis yra buvęs KGB šnipas, todėl gali būti, jog jos vyrą nunuodijo.
Kai pradėjo kristi jo plaukai, medikams talkinti pradėjo vyriausybės karinio mokslo centro darbuotojai ir nuodų ekspertai.
A.Litvinenka nuo apsinuodijimo radiacija mirė lapkričio 23 dieną.
Kitą savaitę tyrimas dėl jo mirties jau pasieks finišo tiesiąją. „The Guardian“ siūlo apžvelgti tris faktus, dėl kurių bylą nagrinėjantis teismas jau neabejoja, ir tris klausimus, į kuriuos atsakymai dar nerasti.
Dalykai, kuriuos jau žinome
Įtariamieji tik du
Seniai lauktas viešas A.Litvinenko žūties tyrimas prasidėjo sausio mėnesį ir galiausiai pasibaigs kitą savaitę.
Jis buvo išsamus – 70 liudytojų, 15 tūkst. puslapių įkalčių ir kelis mėnesius trukęs nagrinėjimas aukščiausiame Londono teisme.
Per jį jau paaiškėjo kad du rusai – D.Kovtunas ir A.Lugovojus – į A.Litvinenko žalios arbatos puodelį įpylė radioaktyviojo polonio.
Prieš juos sukauptas storas svarių įkalčių pluoštas. Žudikai visame Londoną paliko radioaktyvų pėdsaką. Jungtinės Karalystės policija jų kelią per miestą aprašė net 256 puslapiais teksto.
Liepos 31 dieną prieš teismą stosiantis paskutiniai liudytojai, kaip tikimasi, pateiks dar daugiau įrodymų dėl šių vyrų kaltės.
Tarp jų bus ir buvę D.Kovtuno bendradarbiai iš jo darbo restorane laikų Hamburge.
D.Kovtunas vienam iš jų buvo prasitaręs, kad planuoja vieną „išdaviką“ nužudyti „labai brangiais nuodais“. Bendradarbio rusas netgi teiravosi virėjo Londone, kuris galėtų į maistą įmaišyti tam tikrų medžiagų.
D.Kovtunas ir A.Lugovojus dabar saugiai slepiasi Maskvoje ir atsisako keliauti į Jungtinę Karalystę. Kovo mėnesį, kai tyrimas jau buvo beveik baigiamas, D.Kovtunas sutiko liudyti kaip vienas iš pagrindinių tyrimo dalyvių.
Planuojama, kad vaizdo ryšiu iš Maskvos jis su tyrėjais bendraus nuo pirmadienio iki trečiadienio. Įtariama, kad rusas mėgins teigti, jog A.Litvinenka pats bandė jį nunuodyti, tačiau tyrėjų išvados rodo, kad buvęs KGB šnipas iki mirtino puodelio arbatos jokio sąlyčio su poloniu neturėjo, o D.Kovtuno viešbučio kambaryje aptikta radiacijos žymių.
Tyrimas atskleidė ir motyvą
Iki mirties A.Litvinenka Jungtinėje Karalystėje gyveno 6 metus. Čia jis buvo nepailstantis Vladimiro Putino kritikas – rašė straipsnius, sakė kalbas ir parašė knygą, kuria apkaltino Rusijos prezidentą dėl gyvenamųjų namų sprogdinimo organizavimo.
Kaip teigė buvęs šnipas, sprogdinimais buvo pasinaudota kaip pretekstu dėl invazijos į separatistinę Čečėnijos respubliką.
Tačiau kodėl jis mirė tik 2006 metais?
Surinkti įrodymai siūlo išvadą, kad A.Litvinenka buvo nužudytas dėl to, kad tyrė Rusijos mafijos ir ryškių Kremliaus pareigūnų – tarp jų ir V.Putino – ryšius.
A.Litvinenka padėjo Ispanijos žvalgybai surasti didžiausius mafijos bosus. Žvalgybininkai aptiko, kad dauguma jų turėjo ryšių su politikais Maksvoje.
Dėl to nužudytojo žmonos M.Litvinenko atstovas Benas Emmersonas jau pirmą viešo tyrimo dieną Rusiją pavadino „mafijos valstybe“.
Šio tyrimo kopiją A.Litvinenka davė ir A.Lugovojui. Jis manė, kad A.Lugovojus buvo jo verslo partneris, tačiau iš tiesų jis į Londoną atvyko tam, kad nužudytų A.Litvinenką.
V.Putinas tyčiojasi iš tyrimo
Kitą dieną po to, kai B.Emmersonas Rusiją išvadino „mafijos valstybe“, Rusijos bombonešiai praskrido virš pietinių Anglijos kaltų. Panašu, jog tai nebuvo tik atsitiktinumas. Karališkųjų oro pajėgų naikintuvai kitą bombonešį turėjo nuvyti ir po mėnesio.
Tačiau pats ryškiausias V.Putino pajuoką rodantis ženklas buvo A.Lugovojui suteiktas valstybinis apdovanojimas.
22 tyrimo dieną Rusijos naujienų agentūros pranešė, kad dabar Rusijos Dūmos deputatu dirbantis A.Lugovojus ordinu bus apdovanotas už „tarnybą tėvynės labui“.
Nors tai – apdovanojimas už jo darbą parlamente, neabejojama, kad tokiu būdu Kremlius ne tik atsidėkoja už darbus jam, bet ir parodo prezidento paramą. Tai, ko dar nežinome
Slapti įkalčiai
Per pastaruosius kelis mėnesius tyrėjai taip pat išgirdo ir daug slaptų valstybinių įkalčių. Apie juos visuomenei nebuvo pranešama.
Tikėtina, kad juose – duomenys apie A.Litvinenkos darbą su britų žvalgyba, taip pat Jungtinės Karalystės ir JAV slaptųjų tarnybų įrašyti pokalbiai ar surinkti elektroniniai laiškai.
Tik tyrimo vadovui serui Robertui Owenui buvo leidžiama susipažinti su šiais slaptais įkalčiais. Jis apie savo išvadas praneš pasibaigus tyrimui.
Kaip į A.Litvinenko arbatą pateko polonis?
Tyrėjai tikina, kad polonis žmogžudystei atkeliavo iš Rusijos. Žinoma tik tai, kad žaliava jam atkeliavo iš Majako branduolinio komplekso Uralo kalnuose, o tada buvo apdorota vyriausybei priklausančioje Avangardo laboratorijoje Sarove. Tai yra vienintelė vieta pasaulyje, kuri dar gamina polonį-210 komerciniam naudojimui.
Tačiau po to žudančios medžiagos kelias tampa painus. Fizikos profesorius Normanas Donbey'us spėja, kad Rusijos saugumas galėjo polonį paversti į tirpalą. Taip pat neaišku, kas D.Kovtunui ir A.Lugovojui oro uoste perdavė mažytį polonio kiekį – A.Litvinenkai nužudyti užteko tik 26,5 mikrogramų radioaktyvios medžiagos.
Aišku ir tai, kad nunuodyti rusą jiems pavyko tik iš trečio karto. Pirmasis bandymas nepavyko, antrasis buvo nutrauktas, ir tik lapkričio 1 dieną „Millenium“ viešbutyje į A.Litvinenkos arbatą pateko polonis.
Skaičiuojama, kad ši žmogžudystė atsiėjo brangiai – už operaciją reikėjo pakloti dešimtis milijonų dolerių, teigė advokatas B.Emmersonas.
Kas liepė nužudyti A.Litvinenką?
Keli liudininkai jau anksčiau tikino, kad tik Vladimiras Putinas galėjo duoti nurodymą pašalinti A.Litvininenką.
Sovietų Sąjungoje žmogžudystės buvo užsakomos pačiame aukščiausiame biurokratijos lygmenyje, nes Kremliaus pareigūnai norėdavo nuslėpti savo kaltę.
Aleksas Goldfarbas V.Putino konfliktą su A.Litvinenka apibūdino kaip asmeninį ir teigė, kad nesuvokiama, kad bet kokia grupė nepaklusnių valdžios atstovų būtų jį nužudę be savo viršininko žinios.
Tačiau tokie nurodymai ir anksčiau būdavo duodami tik žodžiu ir nepalikdavo jokio pėdsako.
Tyrimo metu paviešintame interviu su detektyvais, duotame vos kelios valandos iki mirties, A.Litvinenka teigė, kad tiesa apie jo nunuodijimą paaiškės tik tada, kai grius V.Putino režimas arba šalies žvalgybos vadovas pabėgs į Vakarus.
Nė vienas iš šių dalykų dar neįvyko, todėl regis, kad tiesos dar reikės palaukti.
