Buvęs koncerno „Jukos“ vadovas Michailas Chodorkovskis praėjusią savaitę išpranašavo greitą Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasitraukimą.
„Labiausiai tikėtinas scenarijus: V.Putino pergalė per 2018-ųjų rinkimus ir pasitraukimas po metų“, – interviu televizijai „Dožd“ aiškino 2013 metais iš kalėjimo paleistas rusas.
Michailas Chodorkovskis nurodė ir pagrindinę priežastį, kodėl taip mano: „Jam nebebus atleidžiama, jis bus kaltinamas dėl mažiausio apsirikimo ar klaidos, o priekaištai užplūs kaip lavina.“
Tiesa, priekaištų V.Putinui jau daugėja. O pirmiausia jį puola valdininkai ir įtakingi verslininkai, kurių veiklą prezidentas ne juokais suvaržė dėl ginčo su Vakarais.
Gailisi pasiūlęs kandidatūrą
Apie tai kalba vienas autoritetingiausių Rusijos politologų Stanislavas Belkovskis.
„Visi Rusijos elito atstovai turi svarbių interesų Vakaruose. Ir tai ne tik bankų sąskaitos ar nekilnojamasis turtas, bet ir išsilavinimas. Niekas savo vaikų iš Kembridžo neperkels į nacionalinius universitetus.
Niekas jau ir patys nesigydys, ir juo labiau savo senų tėvų neguldys į kokią nors rajono ligoninę. Elito atstovai dar daug ko nedarys. Ir šie interesai bus įgyvendinami nepriklausomai nuo politinės Kremliaus valios“, – svarstė S.Belkovskis.
Iškalbinga tai, kad pastaraisiais mėnesiais Rusijos žiniasklaidos priemonės pateikia vis daugiau neigiamų atsiliepimų apie V.Putiną ir ankstesnius jo bendražygius.
Antai laikraštis „RBC-Daily“ perspausdino rašinį iš „Financial Times“, kuriame dabar Londone besislapstantis bankininkas Sergejus Pugačiovas priekaištauja sau dėl to, kad būtent jis pirmasis pasiūlė V.Putiną tuomečio prezidento Boriso Jelcino įpėdiniu.
„Aš asmeniškai nutiesiau V.Putinui kelią į valdžią. Dirbau devynis mėnesius dieną ir naktį, kad tai pasiekčiau“, – visiškai atvirai sielojosi S.Pugačiovas.
Tada bankininkas esą buvo įsitikinęs, kad V.Putiną bus lengva valdyti, tampyti už virvučių: „Juk iki Sovietų Sąjungos subyrėjimo jis didžiąją gyvenimo dalį praleido „komunalkose“. Tik sulaukęs 40 metų pradėjo dirbti merijoje.“
S.Pugačiovas prisimena, kad tądien, kai jis parodė V.Putinui jo rezidenciją Novo Ogariove, prezidento akys iš nuostabos išsiplėtė.
„Maniau, kad tai – jo svajonių riba. Bet tai buvo klaida“, – dabar atgailauja į nemalonę patekęs buvęs V.Putino bendražygis.
Labiausiai stebina, kad tokios drąsios mintys spausdinamos ir rusiškame šalyje populiariame leidinyje. Vis dėlto Rusijos žiniasklaidoje atsiranda ir dar kritiškesnių pareiškimų apie šalies prezidentą.
„V.Putinas valdo žmones kaip kirminus. Jei reikia, juos galima sutrypti. Galima jiems ką nors kyštelėti, jei to reikia savo tikslams pasiekti.
Juos galima panaudoti kaip masalą ar patrankų mėsą“, – rašo emigrantas Jevgenijus Čičvarkinas, buvęs bendrovės „Evroset“, kuriai priklauso mobiliųjų telefonų salonų tinklas, bendraturtis.
„V.Putinas neišlaikė išbandymo valdžia ir, pernelyg liaupsinamas savo aplinkos žmonių, jis pradėjo prarasti realybės jausmą. Jis patikėjo, kad iš tikrųjų yra Dievo pasiųstas gelbėti Rusijos, o pasiuntiniams leidžiama viskas“, – priduria kitas emigravęs verslininkas Sergejus Kolesnikovas.
Paprasti rusai tiki lyderiu
Savo ruožtu valdininkai skuba toliau turtėti. Pranešama, kad Federalinės saugumo tarnybos (FST) direktorius Aleksandras Bortnikovas ir dar dešimtys aukštus postus užimančių jėgos struktūrų darbuotojų tapo doleriniais milijonieriais, kai pardavė savo žemės sklypus greitkelyje Rubliovas–Uspenskojė.
Anksčiau čia buvo įsikūrusi FST darbuotojų vaikų sveikatingumo stovykla, bet paskui išdygo generolų užmiesčio vilos.
Jas pardavus kiekvienas vilos savininkas susižėrė maždaug po 2,5 milijono JAV dolerių. Be to, tai jau visiškai legalūs milijonai juodai dienai, kurių galima ir neslėpti.
Daugelis naujienų tinklalapių cituoja žurnalo „Ruskij dom“ bendradarbio Viktoro Topalero pareiškimus.
„Liaukitės koneveikti V.Putiną! Jis dėl nieko nekaltas. Niekšeliai elgiasi taip, kaip jiems leidžia elgtis aplinkiniai. Niekšeliai nuolat bando aplinkinių kantrybę.
Už tai vožė per snukį? Ne? Gerai. O už tai? Taip pat ne? Nuostabu. Darysim toliau. Tad koneveikti galima tik pačius save. Daugiau nėra ko“, – situaciją apibūdina V.Topaleras.
Bet Rusijos prezidentą kritikuoja gyventojų mažuma – 85–87 proc. rusų pasirengę ir vėl balsuoti už dabartinį prezidentą.
„Beje, apklausų duomenys tikrai nesuklastoti“, – tikino Levados centro Sociologinių ir kultūrinių tyrimų skyriaus vedėjas Aleksejus Levinsonas.
Esą tauta iš esmės patenkinta savo dabartine padėtimi, nors konkrečiai ir galėtų pažerti daugybę pretenzijų.
Prezidentui parinkti įpėdiniai
Nepatenkinta perspektyviausia, aktyviausia ir pažangiausia gyventojų dalis, kuri mato, kad šalyje, priešingai nei Vakaruose, stiprėja ir greitėja kūrybinės klasės naikinimo procesas.
Kaip komentare verslo laikraštyje „Vedomosti“ pažymi kompanijos „Strategy Partners Group“ prezidentas Aleksandras Idrisovas, rusai net šį terminą suvokia išskirtinai neigiama prasme.
Anot politologo S.Belkovskio, šis intelektualesnių rusų sluoksnis jau pasirengęs ploti, jei į V.Putino vietą ateitų bent jau dabartinis premjeras Dmitrijus Medvedevas.
„Juk vadovaujant D.Medvedevui nebuvo jokių Vakarų sankcijų, niekas neįvykdė Krymo aneksijos, buvo rimti įvykiai Bolotnajos aikštėje. Prezidentas metiniame pranešime užsiminė apie gubernatorių rinkimų sugrąžinimą“, – sako analitikas.
Tiesa, M.Chodorkovskio duomenimis, Kremlius apsistojo ne ties D.Medvedevo kandidatūra, nors jis visiškai įrodė savo patikimumą kaip įpėdinis.
Perspektyvesnės yra profesionalių V.Putino bendražygių – į atsargą išėjusio KGB generolo Sergejaus Ivanovo ar dabartinio Saugumo tarybos sekretoriaus, buvusio FST vadovo Nikolajaus Patruševo figūros.
Emigrantų gali padaugėti
Gal todėl – juk nieko nauja nešviečia – pastaruoju metu vėl išaugo emigracijos iš šalies lygis. Rusijos statistikos tarnybos duomenimis, nuo krizės Ukrainoje pradžios – per pirmuosius aštuonis 2014 metų mėnesius – iš valstybės išvyko daugiau žmonių nei per bet kuriuos kitus V.Putino valdymo metus.
Tokių emigracijos bangų šalyje jau buvo. 2010-aisiais, remiantis pirmojo putiniškojo valdymo dešimtmečio rezultatais, iš Rusijos išvyko 1,25 mln. žmonių.
Maždaug tiek pat žmonių išvyko į valdžią atėjus bolševikams – netiesioginiu Vladimiro Lenino vertinimu, tąkart šalies gyventojų skaičius sumažėjo 2 mln.
Dabar kyla nauja banga. Pirmiausia išvažiuoja verslininkai ir kvalifikuoti specialistai, sugebantys įsidarbinti užsienyje, nors dabar tai nėra lengva.
Demografijos specialistai pastebi: daugelio emigrantų netenkina dabartinės politinės padėties raida Rusijoje, daranti įtaką visoms gyvenimo sritims. Be to, nėra galimybių daryti įtaką ekonominiams procesams.
„Žmonės, norintys savo smegenis paversti kapitalu, stengiasi išvažiuoti, nes rezervate užsiimti mokslu, verslu, vykdyti rimtus tyrimus itin sunku.
Jeigu iš mokslininko atimama galimybė dalyvauti tarptautiniuose projektuose, o iš verslininko – galimybė tiekti savo produkciją užsienio rinkoms, jie susimąsto dėl išvykimo“, – tvirtina projekto „CareerDriver.ru“ vadovas Romanas Ivanovas.
Negana to, išvykstančiųjų gali daugėti.
„Politinių pokyčių pasekmes pajusime pavėluotai, nes išvykimas į kitą šalį nėra greitas žingsnis. Dabar išvyksta tie, kurie rengėsi iš anksto, kuriems politinė situacija galėjo tapti paskutiniu lašu“, – sakė personalo atrankos agentūros „HeadHunter“ tyrimų direktorius Glebas Lebedevas.
