Iranas iki 1979-ųjų iš pirmo žvilgsnio priminė bet kurią Vakarų šalį. Iš tuos laikus menančių nuotraukų žvelgia trumpomis suknelėmis ir madingomis šukuosenomis pasipuošusios persės.
Bet aštuntojo dešimtmečio pabaigoje į šalį permainų atnešė revoliucija. Iranas tapo teokratine šalimi, kurioje aukščiausiu šalies valdytoju laikomas Alachas.
Islamo Respublika atsitvėrė nuo demokratinio pasaulio. O kuo mažiau buvo žinoma apie šalį, tuo daugiau mitų pynė gyvenimą Irano viduje.
Patys iraniečiai nebuvo labai ramūs. Mainais už norą įstoti į branduolinių valstybių klubą Vakarai Iraną apdovanojo vis griežtėjančiomis ekonominėmis sankcijomis.
Galiausiai šiemet, kai liepos viduryje pasaulio galiūnės pagaliau susitarė su Iranu, kad šalis bent jau iš pažiūros atsisakytų planų kurti branduolinį ginklą, sankcijos buvo panaikintos.
Tačiau tuo metu, kai pasaulis buvo atsitvėręs nuo Irano, jis nepastebėjo, kaip pasikeitė šios šalies gyvenimas.
Moderni šalies visuomenė
Kai liepos 14 dieną Vienoje diplomatai paskelbė apie sėkmingą derybų pabaigą, vienas pirmųjų klausimų, kurį uždavė švenčiantys iraniečiai, skambėjo taip: „Kada bus atidarytas pirmasis „McDonald’s“ restoranas?“
Tokias viltis dėl vakarietiškos kultūros simbolio paskatino ir tai, kad praėjus kelioms dienoms greitojo maisto restoranus valdanti kompanija į internetą įkėlė paraišką norintiesiems tokias užkandines kurti Irane.
Tačiau Irane besilankantys lietuviai tvirtino, kad vakarėjimas, kaip jį supranta europiečiai, į šalį skverbiasi jau kurį laiką.
„Prieš trejus metus, kai lankiausi Irane, ten tokios kavos, kaip mes ją suprantame, nebuvo, tačiau pernai jau buvo.
Daugybė turistų. Prieš trejus metus jų beveik nebuvo, o dabar jų srautai plūsta autobusais“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo daug kartų Irane lankęsis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Egdūnas Račius.
Anot islamo tyrinėtojo, Iranas turi ir slidinėjimo kurortus, tad egzotikos ieškantys vakariečiai, kuriems jau pabodę jų kurortai, irgi pradeda ten vykti.
Tiesa, VDU profesorius pabrėžė: kad į šalį plūstelės nauja vartotojiškos kultūros banga, dar nereiškia, jog šalis taps ne tokia konservatyvi.
„Rasti kavinių „Starbucks“ Irane bus galima greitai, tačiau tai nereiškia, kad tose kavinėse sėdės barzdoti dėdės ir moterys su skarelėmis“, – tvirtino E.Račius.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Ieva Koreivaitė pabrėžė, kad dabar su ekonominiu bendradarbiavimu susijusio vakarėjimo negalima vadinti antplūdžiu, nes skirtumai tarp Irano ir Vakarų visuomenių nėra tokie dideli.
„Iranas yra moderni valstybė. Daugelis naujovių, kultūros tendencijų ir žinių Iraną pasiekdavo ir iki susitarimo.
Nors sankcijos ir Vakarų bei Irano susipriešinimas buvo labiau politinis, stabdantis ekonomikos plėtrą ir įsitraukimą į tarptautinę rinką, tai stabdė ir kultūrinius mainus“, – „Lietuvos rytui“ sakė I.Koreivaitė.
Buvęs Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Jackas Straw pernai šiandienį Iraną apibūdino iškalbingai: „Neapsigaukite. Teheranas dabar panašesnis ne į Kairą ar Mumbajų, o į Madridą ar Atėnus.“
Paneigė išankstines nuostatas
Praėjusiais metais su parlamentine delegacija Irane apsilankęs Seimo pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas prisipažino, kad labiausiai per kelionę jį nustebino tai, kad buvo paneigtos išankstinės jo nuostatos.
„Vyrauja stereotipai, kad ten viskas baisu, bet šalis man pasirodė labai draugiška, o žmonės labai gyvai bendraujantys ir geranoriški“, – pasakojo A.Sysas.
„Iranas galėtų būti pavyzdys, kaip galima linksmintis be alaus. Ten kiekvieną vakarą šeimos vakarieniauja gatvėse, parkuose ar net automobilių žiedo viduryje – kur tik randa vietos atsisėsti“, – pridūrė Seimo narys.
Politikas pasakojo, kad Teherano gatvėmis važinėja daug transporto, nes degalai itin pigūs.
„Nors važiavome korteže, kurį lydėjo apsauga, mums vis tiek nudaužė veidrodėlį. Ten visi važiuoja labai keistai, signalizuoja, o trijų juostų gatvėje gali išsitekti ir šešių juostų eismas“, – prisimena A.Sysas.
Nors iranietės, nenešiojančios hidžabo – plaukus ir kaklą dengiančios skaros, gali būti nubaustos netgi kalėjimu, didžiuosiuose miestuose moralės policijos nepaisančios moterys kai kada į aprangos kodą žiūri pro pirštus.
„Tiesa, Teherane ar Širaze į tai žiūrima liberaliau. Čia dažnai galima pamatyti, kad moterys atidengia beveik pusę savo plaukų.
Tačiau Jezde, kuris yra mažesnis ir konservatyvesnis, tai pasitaikė rečiau“, – pasakojo Armėnijoje savanoriaujanti politikos mokslų absolventė Julija Druk.
Šių metų pradžioje po Iraną keliavusiai merginai taip pat didžiausią įspūdį paliko draugiški ir atviri šalies žmonės.
„Jie sveikinasi, o tie, kurie kalba angliškai, prieina ir klausia, ar nereikia pagalbos. Antrą dieną Teherane susipažinome su vyru, kuris po poros su mumis praleistų valandų pareiškė, kad šiandien jo motinos gimtadienis. Greitai mes jau sėdėjome su visa jo šeima prie stalo“, – juokėsi J.Druk.
Irane galioja sausasis įstatymas – musulmonams draudžiama vartoti bet kokius alkoholinius gėrimus.
Tačiau šio įsako pažeidimų yra tiek, kad šalis pagal alkoholio vartojimą musulmonų pasaulyje atsilieka tik nuo Turkijos ir Libano – abiejose šalyse svaigieji gėrimai yra legalūs.
„Jie rengia uždarus vakarėlius, tačiau, norint į juos patekti, reikia pažinčių.
Vienas mus į savo namus priėmęs iranietis kaip tik buvo iš tokių. Bet mums neteko dalyvauti, nes laisvos dienos jau buvo praėjusios“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo mergina.
Džiūgauja, bet ne visi
Praėjusią savaitę pasirašytas susitarimas tiek JAV, tiek Europoje, tiek Irane buvo vadinamas istoriniu. Tačiau gali būti, kad tokia euforija sklido tik iš pačių derybininkų lūpų.
Anot E.Račiaus, patys iraniečiai džiaugėsi susitarimu, nes dabar jiems atsivers daugiau galimybių keliauti ar investuoti.
„Vakarams šis susitarimas taip pat svarbus. Iranas nebegalės pasigaminti branduolinio ginklo, o Vakarai regione turės naują partnerį. Irano branduolinės krizės nereikės spręsti kariniu būdu. Šis būdas galėjo dar labiau supurtyti ir taip konfliktų apimtą Vidurio Rytų regioną“, – pabrėžė I.Koreivaitė.
Vis dėlto didžiausias pasipiktinimas susitarimu skrieja iš Izraelio. Šalies premjeras Benjaminas Netanyahu dar pavasarį vyko į JAV vien tam, kad ugninga kalba Kongrese įtikintų politikus atsisakyti derybų su Iranu.
Nors pasaulio galybėms, regis, jo šūksniai nebuvo svarbūs, jau pasirašytą susitarimą su Iranu B.Netanyahu pavadino svarbia istorine klaida ir įspėjo: didžiausias Izraelio priešas greitai galės turėti branduolinį ginklą.
Vis dėlto, kaip pažymėjo „The New York Times“ apžvalgininkas Chuckas Freilichas, susitarimas, pagal kurį Irano branduolinė programa 15 metų bus suvaržyta iki minimumo, o objektus nuolatos stebės tarptautiniai inspektoriai, Izraeliui iš tikrųjų yra geras.
„Karinis išpuolis Irano branduolinę programą būtų sustabdęs geriausiu atveju keleriems metams, o derybomis pasiektas susitarimas tai užtikrino 10 ar 15 metų.
Tada, kai susitarimo periodas baigsis, Iranas tikriausiai nebenorės ir vėl būti atstumtasis“, – rašė Ch.Freilichas.
Savo ruožtu E.Račius supranta, kodėl Izraelis nesveikina susitarimo. Juk jis įteisina Irano režimą, kuris yra labai nepalankus žydams. Izraelio politikai supranta, kad susitarimas yra prasmingas, kad jis netgi labiau suvaržo Irano laisvę, o ne įduoda kokius nors ginklus toliau plėtoti branduolinę programą ar juo labiau branduolinį ginklą.
Tačiau nė vienas valdžios atstovas to viešai niekada nepripažins, nes rinkėjai tokių pareiškimų nesuprastų.
„Tai demokratijos grimasa – jei Izraelio piliečiai nusiteikę prieš Iraną, partijos negali kalbėti kaip nors pakiliai, nes per rinkimus bus išstumtos į užribį“, – samprotavo E.Račius.
Remia tarptautinį terorizmą
Kad ir kokias pagyras Irano žmonėms bertų šalyje apsilankę žmonės ar derybose dalyvavę diplomatai, kalbas apie artėjančią pasaulinę taiką temdo realybė – Iranas remia terorizmą keliose užsienio šalyse.
Teheranas tiekia ginklus Gazos Ruože veikiančiai teroristinei grupuotei „Hamas“. Milijonai dolerių plaukia ir į Libane šeimininkaujančios organizacijos „Hezbollah“ sąskaitą.
Kelis šimtus tūkstančių sirų gyvybę nusinešęs pilietinis karas Sirijoje taip pat neapsiėjo be Irano rankos.
Teheranas Basharo al-Assado režimui teikė pagalbą ginklais ir rengė vyriausybės pajėgų karių mokymus.
JAV skaičiuoja, kad panaikinus ekonomines sankcijas Irano iždas pasipildys net 100 mlrd. dolerių papildomų pajamų iš naftos. Todėl nerimas, kad naujas lėšas Iranas gali panaudoti ne tik taikiais tikslais, atrodo pagrįstas.
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, praėjusį penktadienį kalbėdamas ramadano pabaigos proga, lyg tyčia JAV valdžią ir vėl pavadino arogantiška, o Izraelį – „teroristine, kūdikius žudančia šalimi“.
Tad bent jau retorika pasiekus susitarimą smarkiai nesikeičia.
Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas šią savaitę pripažino, kad Vašingtonas negali numatyti, kaip Iranas toliau leis savo pinigus.
Tačiau J.Earnestui atrodo logiška, kad režimas pirmiausia investuos į silpstančią Irano ekonomiką, o ne padidins teroristų finansavimą.
Atsivers nišų prekybai
Kai Iranui bus panaikintos sankcijos, ekonominė situacija šalyje turėtų pagerėti. Dėl to dabar galima laukti ir prekybos pagyvėjimo.
Anot Teherano universitete studijavusios I.Koreivaitės, Irane turėtų sustiprėti privatus verslas, o tai gali sustiprinti ir nuosaikias politines jėgas šalyje.
„Verslininkai neabejotinai darys spaudimą Irano režimui laikytis įsipareigojimų ir negrįžti prie izoliacinės politikos.
Jei tokia prielaida pasitvirtintų, dėl Irano ekonomikos augimo turėtų didėti politinis nuosaikumas“, – pabrėžė I.Koreivaitė.
Teherane ir Tebrize apsilankę A.Sysas ir Kęstutis Glaveckas buvo tarp Seimo narių, kurie sudarė pirmąją oficialią parlamentinę delegaciją iš Lietuvos.
Tačiau, kaip prisipažįsta A.Sysas, iki lietuvių jau beveik visos ES valstybės Irane buvo surengusios parlamentarų ir ministrų lygio susitikimus.
„Lenkija ir Prancūzija jau domisi atsivėrusiu Iranu, jos ir anksčiau ten buvo įkėlusios vieną koją, o dabar jau kels ir antrą“, – kolegai antrino K.Glaveckas.
Seimo nariai su verslininkais Irane nebendravo, tačiau po jų vizito atsirado susidomėjusiųjų Lietuvos rinka.
Anot K.Glavecko, dabar Lietuvoje galima nusipirkti pistacijų arba figų iš Irano, bet vargu ar mūsų mažą rinką staiga užplūs brangūs iranietiški kilimai.
Vis dėlto 80 mln. gyventojų turinti šalis, anot politikų, yra didelė rinka, kurios poreikiai ir norai dideli.
„Plaukti Sueco kanalu – ilgas kelias, todėl sūrelių ar vištų kiaušinių iraniečiams nenuvešime. Bet jeigu mūsų verslininkai rodys iniciatyvą ir ieškos veiklos nišų, tikrai galės uždirbti“, – pabrėžė K.Glaveckas.
Tačiau realistai primena: laukti režimo laisvėjimo gali būti per anksti.
Anot I.Koreivaitės, kapitalistinės kultūros stiprėjimas nereiškia, kad teokratiją pakeis liberalesnis valdymas.
„Irano vyriausybė turi stiprias žemesniųjų visuomenės sluoksnių apsaugojimo nuo vakarietiškos kultūros įtakos programas, – „Lietuvos rytui“ teigė politologė. – Tačiau kartu tikėtina, kad didelė visuomenės dalis norės imituoti Vakarus ir sieks režimo liberalėjimo.
Irano politinė sistema yra gana lanksti ir jai atsinaujinti revoliucijos gali ir neprireikti.“
Keturi JAV ir Irano santykių dešimtmečiai
1979 m. JAV remiamas šeichas su šeima buvo priverstas bėgti iš šalies, kai po 14 metų iš užsienio sugrįžo religinis lyderis ajatola Ruhollah Khomeini. Spalio mėnesį JAV įsileido šeichą gydytis vėžio. Po dviejų savaičių Irano studentai šturmavo JAV ambasadą Teherane ir daugiau nei 50 amerikiečių paėmė įkaitais. Vašingtonas įšaldė Irano turtą.
1980 m. prasidėjo Irano ir Irako karas. JAV teikė paramą Irako diktatoriui Saddamui Husseinui.
1981 m. buvo išlaisvinti amerikiečių įkaitai. Tai buvo padaryta vos kelios minutės po to, kai naujasis prezidentas Ronaldas Reaganas ištarė savo priesaikos žodžius.
1989 m. mirė ajatola R.Khomeini. Religinio lyderio poste jį pakeitė Ali Khamenei.
2002 m. George’as W.Bushas savo kasmetėje kalboje Iraną, Iraką ir Šiaurės Korėją pavadino „blogio ašimi“. Rugpjūčio mėnesį iraniečių disidentų grupė pranešė, kad šalis pastatė slaptas branduolines elektrines.
2007 m. prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pranešė, kad Iranas turi pramoninį branduolinio kuro kiekį. JAV šaliai paskelbė griežčiausias nuo 1979 m. revoliucijos vienpuses sankcijas.
2013 m. nuosaikus dvasininkas Hassanas Rouhani laimėjo prezidento rinkimus. Lapkričio mėnesį Ženevoje prasidėjo derybos dėl Irano branduolinės programos sustabdymo mainais už sankcijų sušvelninimą.
2015 m. po 20 mėnesių trukusių derybų Iranas ir pasaulio galybės pasirašė susitarimą.
