Kai J.Guzmanas po 13 slapstymosi metų 2014-ųjų vasarį buvo sučiuptas, jis buvo laikomas vienu garsiausių Meksikos ir vienu ieškomiausių pasaulyje narkotikų baronų.
Tada El Chapo sulaikymą Meksikos prezidentas Enrique Pena Nieto pavadino stipriu smūgiu organizuotam nusikalstamumui, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Rytai-Vakarai“.
Bet nepraėjo nė pusantrų metų, o J.Guzmanas – vėl laisvėje.
Visuomenė stebisi, kaip jo sėbrai galėjo kuo ramiausiai išsikasti įmantrų tunelį po pat kalėjimu, o aršiai kritikuojama šalies valdžia įnirtingai ieško ir kaltųjų, ir paties bėglio.
Vis dėlto kažin ar El Chapo pavyks sučiupti.
Ir ne tik dėl to, kad jo valdomas Sinaloa kartelis visoje Meksikoje turi įsirengęs daug tokių tunelių ir slaptaviečių.
Vien per pastarąjį ketvirtį amžiaus po šalies siena su JAV atrastas 181 nelegalus tunelis, o praėjusiais metais El Chapo nuo Meksikos jūrų pėstininkų ilgai sėkmingai slapstėsi būtent po žeme. O bendrininkų Neūžauga beveik neabejotinai turi ir valdžioje.
Sąjungininkai – valdžioje
Sinaloa kartelis – jau daugelį metų įtakingiausia Meksikos narkotikų kontrabandininkų gauja, o jos galva – būtent El Chapo.
J.Guzmanas valdo didžiąją narkotikų kontrabandos į JAV dalį, jam tarnauja iki 3 tūkst. žmonių. Žurnalas „Forbes“ meksikietį nekart buvo įtraukęs į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą.
El Chapo – žmogus, apie kurį sklando mitai. 2001-aisiais Neūžauga, apkvailinęs pareigūnus, pabėgo iš kito kalėjimo Meksikos vakaruose, pasislėpęs skalbinių vežimėlyje.
O tuo metu, kai dešimtys kitų narkotikų baronų buvo sučiupti arba nužudyti, šis įtakingas nusikalstamo pasaulio veikėjas ilgą laiką buvo nesusekamas – jis dingo kaip į vandenį.
Naujausias J.Guzmano pabėgimas, panašus į rodomus Holivudo filmuose, nebūtų pasisekęs be pagalbininkų aukštuose postuose įsikišimo – tuo Meksikoje niekas neabejoja.
Ir būtent ši aplinkybė stumia šalies vyriausybę į dar vieną sunkią krizę.
Pirmoji valdžią sudrebino pernai rugsėjį, kai Gerero valstijoje be žinios dingo 43 studentai.
Neabejojama, kad jie buvo nužudyti įsakius būtent nuožmiesiems narkotikų prekeiviams iš Sinaloa kartelio.
Bet tai įvyko kažkur provincijoje, o dabar atrodo, kad narkotikų barono J.Guzmano ranka pasiekė Meksikos sostinę.
El Chapo sąjungininkai sėdi šalies valdymo struktūrose, ministerijose, saugumo aparate. Būtent dėl to daugelis jo pabėgimą laiko pačiu skaudžiausiu pralaimėjimu, kokį Meksikos valstybė patyrė savo sunkiame kare su narkotikų mafija.
Nenorėjo girdėti triukšmo
Po El Chapo pabėgimo kelyje į griežtai saugomą Altiplano kalėjimą, esantį 90 km į vakarus nuo šalies sostinės Meksiko, buvo įrengti kontrolės punktai. Prie jų valstijos policininkai ir kariškiai tikrino visas transporto priemones.
Degalinės ir muitinės dabar nukabinėtos J.Guzmano nuotraukomis – jų šalies vyriausybės nurodymu prispausdinta šimtai tūkstančių.
Žinoma, tokia iniciatyva daugumai meksikiečių atrodo ciniška, nes šalyje vargu ar atsirastų nors vienas žmogus, kuriam nebūtų pažįstamas kampuotas vyro su vešliais ūsais veidas.
Meksikiečiai tik norėtų žinoti, kaip galėjo atsitikti, kad J.Guzmanas tapo pirmuoju kaliniu, sugebėjusiu pasprukti iš Altiplano, per daug metų pelniusio griežčiausiai saugomo šalies kalėjimo reputaciją.
Sargybos bokšteliai, aukštos mūrinės sienos ir kelios eilės tvorų – Altiplanas kalnuoto gamtovaizdžio fone atrodo tarsi šiuolaikinė tvirtovė.
Kaip pasakojo J.Guzmano kalinimo metu vienos iš 10 blokų vienučių, skirtų pavojingiausiems nusikaltėliams, prižiūrėtoju dirbęs vyras, viduje atsiveria puikus vaizdas į aplinkines vietoves.
Matyti sodybos, išsibarsčiusios tarp kukurūzų laukų, taip pat nebaigtas įrengti pastatas, iš kurio, kaip dabar jau aišku, tunelio, kuriuo pabėgo El Chapo, statytojai kelis mėnesius šimtais sunkvežimių gabeno į paviršių iškeltas žemes.
Prižiūrėtojas kalėjime jau nebedirba, todėl kalba drąsiai, nors ir anonimiškai.
Antai vyrui dar dirbant Altiplane trys jo kolegos buvo nužudyti, nes atsisakė padėti narkotikų kontrabandininkams.
Kiti kalėjimo prižiūrėtojai sutiko, nes neatlaikė jiems daromo spaudimo.
Žinoma, narkotikų įnešti į kalėjimą lengviau nei iš jo pabėgti. Tai atrodo neįmanoma – pavojingiems nusikaltėliams skirtas vienutes kiaurą parą stebi vaizdo kameros, visur įrengti mikrofonai, visus kampus kasdien apieško šunys pėdsekiai.
Kaip kas nors nepastebėtas galėjo gręžti grindis?
Juk kiltų dulkių, o tyliuose koridoriuose kiekvienam būtų girdimas triukšmas.
„Tiesiog nebuvo norima girdėti“, – sako buvęs prižiūrėtojas.
Jis turi tik vieną paaiškinimą – J.Guzmanas kontroliavo visą šią šiuolaikinę tvirtovę.
Lankė ir žmona, ir politikai
Ir Meksikos vidaus reikalų ministras Miguelis Angelis Osorio Chongo padarė išvadą, kad El Chapo turėjo bendrininkų, kurie užima įtakingus postus.
Tad narkotikų baronui pabėgus pasipylė lavina suėmimų. Pavyzdžiui, prokuroras pateikė kaltinimus septyniems prižiūrėtojams, kurie turėjo leidimus patekti į griežtai saugomo Altiplano vienutes.
Laikinai nuo pareigų nušalintas ir kalėjimo direktorius, taip pat valstijos policijos dalinio, atsakingo už vaizdo iš filmuojamos kameros, kurioje buvo izoliuotas El Chapo, kontrolę, vadovas.
Pareigūnai tik praėjus 18 minučių nuo tada, kai J.Guzmanas prasmego skylėje grindyse, paskelbė aliarmą.
„Pamirškite tunelį. Jis tik nukreipia dėmesį nuo to, kas svarbiausia“, – pabrėžė Anabel Hernandez.
Penktąją dešimtį įpusėjusi žurnalistė 2010-aisiais išleido knygą, pasakojančią apie J.Guzmano iškilimą.
Kai „Meksikos narkotikų baronai ir jų krikštatėviai“ („Los senores del Narco“) išpopuliarėjo, žurnalistei A.Hernandez teko pratintis prie gyvenimo su asmens sargybiniais.
„Žinoma, El Chapo kontroliavo kalėjimą. Ir buvo signalų, kuriuos visi matė“, – teigė žurnalistė.
Praėjusių metų liepą, praėjus keliems mėnesiams po J.Guzmano suėmimo, jis ypatingos priežiūros bloke surengė bado streiką ir su šimtais kitų kalinių pasirašė peticiją, kurioje skundžiamasi dėl kalinimo sąlygų.
„Kokiu būdu jis sugebėjo, jei buvo laikomas izoliuotas vienutėje?“ – klausė A.Hernandez.
Žurnalistė išsiaiškino, kad El Chapo kasdien lankydavo jo advokatas Oscaras Gomezas, taip pat buvo užsukusi politikė iš Sinaloa valstijos – jo kartelio gimtinės.
Pastaroji į kalėjimą netgi pateko išsirūpinusi netikrus dokumentus.
Be to, J.Guzmaną kas devynias dienas kartu su dukterimis dvynėmis lankė jo žmona Emma Coronel – 26 metų grožio karalienė, nors tokius kalinius kaip jis šeimos nariai gali lankyti tik kartą per mėnesį.
„Visa tai žinojo valdžia. Ji turėjo skelbti pavojaus signalą“, – įsitikinusi A.Hernandez. Žurnalistė mano, kad J.Guzmanas už pirmąjį savo pabėgimą 2001-aisiais paklojo nemenką dolerių sumelę.
Didžioji pinigų dalis, kaip po atlikto tyrimo tvirtino A.Hernandez, atiteko tuomečiam Meksikos prezidentui Vicente Foxui.
Į mestus kaltinimus buvęs šalies lyderis atsakė savo „Twitter“ paskyroje: „Jeigu turi įrodymų, pateik juos. Priešingu atveju laikyk liežuvį už dantų!“
A.Hernandez kalbėjo su daugeliu žmonių, kurie pažįsta J.Guzmaną, ir visi jie Neūžaugą apibūdina kaip itin kūrybingą, įžvalgų, sumanų žmogų, turintį ypatingą nuojautą, su kuo sudaryti sąjungą.
„El Chapo valdžia tokia didelė, kad galiausiai jam reikėjo tik nuspausti tinkamą mygtuką“, – tvirtino A.Hernandez.
Sandoris su vyriausybe?
Nuo to laiko, kai dabartinio Meksikos prezidento E.Penos Nieto pirmtakas Felipe Calderonas prieš devynerius metus į kovą su narkotikų prekeivių karteliais pasitelkė kariškius, šalyje jau žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.
J.Guzmanui kažkokiu būdu pavyko ištraukti savo žmones.
Tiktai vienas procentas visų antpuolių buvo nukreipti prieš jo vadovaujamo kartelio „Sinaloa“ narius.
Meksikoje paplitusi sąmokslo teorija, kad El Chapo iš tiesų buvo sudaręs sandorį su vyriausybe, kuriai vienas įtakingas kartelis buvo kur kas mažesnis galvos skausmas nei daugelis mažų grupuočių, tarp kurių nuolat vyko kruvinos kovos.
Už tai J.Guzmanas „perleido“ šalies vyriausybei savo priešus.
Žinoma, tikrų įrodymų, patvirtinančių tokį narkotikų barono ir valdžios ryšį, nėra, bet apie susitarimus rašė ir žurnalistė A.Hernandez. Iškalbingos ir naujausios tendencijos.
Per rinkimus, kurie vyko prieš dvejus su puse metų, prezidentas E.Pena Nieto gyrėsi, kad užbaigs savo pirmtako pradėtą nuožmų karą su narkotikais.
Jo prezidentavimo metais ir buvo suimtas J.Guzmanas.
Bet smurtas neatslūgo – atvirkščiai, tapo nebesuvaldomas. Naujasis kartelis „Jalisco Nueva Generacion“, kuriam vadovauja žiaurumu garsėjantis žudikas Nemesio Oseguera, pravarde El Mencho, su policija ir armija kovoja kone kariniais metodais.
Kartelis svarbiausius Vidurio Meksikos miestus apjuosė kontrolės punktais, o karinį sraigtasparnį apšaudė raketa „žemė–oras“. Be to, daugelis senesnių kartelių subyrėjo į dar mažesnes grupes.
Ar galingiausias narkotikų baronas J.Guzmanas negalėjo būti paleistas į laisvę tam, kad atkurtų tvarką šalyje? Tokia teorija pastaruoju metu sklando visoje Meksikoje.
Galbūt neatsitiktinai, pasak kai kurių apžvalgininkų, Meksikos prezidentas E.Pena Nieto likus kelioms valandoms iki El Chapo pabėgimo su valstybiniu vizitu išvyko į Prancūziją.
Kovą su karteliais imituoja
Negana to, Meksikoje surengtos apklausos rezultatai rodo, kad pusė šalies gyventojų netiki, jog J.Guzmanas iš tikrųjų pabėgo tuneliu.
Kai kurie internautai teigia, kad tunelis esantis tik butaforija, priedanga.
Erdvus, gerai vėdinamas požeminis takas, kuriame tilpo ir motociklas, neva tapo nukreipiamuoju manevru, kuriuo prisidengdama vyriausybė gina savo reputaciją.
Vis dėlto svarbiausia ne tai, ar šios teorijos teisingos, o tai, kad daugelis meksikiečių jau seniai visa tai laiko įmanoma.
O kai po kelių dienų Meksikos prezidentas tvirtino darysiąs viską, kad J.Guzmanas būtų sučiuptas ir kad jo pagalbininkai stotų prieš teismą, jo žodžiai skambėjo kaip atmintinai išmokti sakiniai iš scenarijaus, kuris beveik visada rutuliojasi vienodai.
Iš daugiau nei 70 įtariamųjų, prieš kuriuos buvo pradėtas teisminis tyrimas po pirmojo J.Guzmano pabėgimo, kalėjime nebeliko nė vieno.
Taip pat sklando gandai, kad greitai bus paleistas ir Igvalos miesto meras Jose Luisas Abarca, praėjusiais metais apkaltintas 43 studentų pagrobimu.
Įrodymų stygius, korupcija, nebaudžiamumas – visa tai čia glaudžiai susipynę.
Ši raizgalynė Meksiką pavertė šalimi, kur į kalėjimą patekti sunkiau nei iš jo pabėgti. („Der Spiegel“, „The New Yorker“, LR)
Sinaloa valstijoje El Chapo tiesiog garbinamas
Po pirmojo pabėgimo J.Guzmano narkotikų prekybos verslas šoktelėjo į viršų. Sinaloa kartelio specialistai išrausė dešimtis naujų kontrabandos tunelių (nuotr.) po siena su JAV.
Prekeiviai didžiuliais kiekiais gabeno marihuaną, kokainą ir amfetaminą į kaimyninę šalį šiaurėje. O atgal iš ten – ginklus ir lagaminus, prikimštus pinigų, už kuriuos įkūrė daugiau nei 200 bendrovių.
Kartelio tikslas – plauti pinigus. O dabar skaičiuojama, kad daugiau nei 60 proc. Sinaloa valstijos ekonomikos sudaro J.Guzmano pinigai, gauti iš narkotikų.
Valstybės įtaka Sinaloa valstijoje buvo ir išlieka tokia silpna, kad El Chapo kartelis perėmė daugelį jos uždavinių. J.Guzmano komanda dalijo stipendijas, mokėjo už krikštynas bažnyčioje, statė ligonines ir mokyklas.
Gimtajame narkotikų barono regione aplink Kuljakaną kai kurie vietos gyventojai lygina jį su meksikiečių tautos didvyriu Jesumi Malverde, kilusiu iš Sinaloa valstijos, – savotišku Robinu Hudu ir narkotikų prekeivių globėju.
Atšiauriuose Siera Madrės kalnuose, kur išaugo neturtingo marihuanos augintojo sūnus J.Guzmanas, jo garbei sukurta daugybė eilėraščių ir baladžių. Apie žmogų, vos trejus metus lankiusį mokyklą, bet sumanesnį, apsukresnį nei sistema, čia sukurtas visas mitas.
Šiose dainose šlovinamas žmogus, kuris atrado kelią iš nevilties. Dėl to gimtinės žmonėms El Chapo tapo didvyriu. Jau kitą dieną po antrojo J.Guzmano pabėgimo internete buvo paskelbta 15 naujų kūrinių apie Neūžaugą.
