„Už laisvą Lietuvą ir vieningą Gruziją!“
Ne, tai nebuvo tostas prie valgiais ir gėrimais nukrauto stalo Tbilisyje. Tengizas Pačkorija taip vos susipažinus išreiškė savo politinę ir pilietinę poziciją.
Šviesaus veido ir atviro bendrauti gruzino nepastebėti tiesiog neįmanoma, jei esi toje pačioje arenoje ar salėje. Jis ir pats stengiasi, kad būtų pastebimas.
„Sokhumi, Georgia“, – ryškiai šviečia užrašas ant marškinėlių. Už jūreiviškos kepurės juostelės užkišta Gruzijos vėliava irgi iškalbinga.
Nėra abejonių – šiam 55 metų energingam ir drąsiam vyrui skauda širdį dėl Suchumio, buvusios Gruzijos autonominės respublikos Abchazijos sostinės, kuri dabar atskirta nuo civilizuoto pasaulio, nes pateko į Rusijos įtakos sferą.
Vadinamasis Penkių dienų karas tarp Gruzijos ir Rusijos įvyko lygiai prieš septynerius metus, rašo „Lietuvos rytas“.
Bombos sugriovė namus
Tengizas jau vaikystėje turėjo išskirtinių gabumų ir būdamas vos 16 metų baigė vidurinę mokyklą. Tada išvyko mokytis į Ukrainą ir būdamas 21 metų po studijų Donecko universitete jau turėjo istoriko diplomą.
Grįžęs į Suchumį dirbo dėstytoju, rašė straipsnius istorijos tema ir knygas, dalyvavo visuomeninėje veikloje. Bet tada į šalį atėjo karas.
Per 1992–1993 metų karinį konfliktą tarp Gruzijos ir abchazų separatistų, kuriuos rėmė Rusijos specialiosios pajėgos, T.Pačkorija išgyveno skaudžią asmeninę dramą.
Rusijos lėktuvai subombardavo šeimos namą, žuvo tėvas, motina buvo sunkiai sužeista, sužeidimų neišvengė ir Tengizas.
Tūkstančiai žmonių turėjo trauktis iš okupuojamų teritorijų. Į Tbilisį persikėlęs T.Pačkorija pasinėrė į žurnalistinę veiklą, dirbo Rusijos ir Ukrainos laikraščių korespondentu.
Žavisi Lietuvos krepšiniu
Apie Arvydą Sabonį ir Šarūną Marčiulionį Tengizas žino kone daugiau nei lietuviai.
Jis kalbino garsiausius Lietuvos krepšininkus ir užsienyje, ir atvykęs į Lietuvą.
Su krepšiniu T.Pačkoriją sieja ir tai, kad jis buvo krepšinio klubo „Sokhumi“ atkūrimo iniciatorius.
Tad jis susipažino su dar vienu lietuviu – Rimvydu Samulėnu, kuris buvo pakviestas padirbėti šios komandos treneriu.
Akcija Sočio olimpiadoje
Kai pernai visai šalia Gruzijos ir jos okupuotų teritorijų Sočyje vyko žiemos olimpinės žaidynės, gruzinai sprendė nelengvą dilemą – vykti ar nevykti.
Nepaisant skaudžios situacijos, buvo priimtas politinis sprendimas dalyvauti žaidynėse, o vienas didžiausių solidarumo šalininkų buvo Gruzijos olimpinio komiteto prezidentas Leris Chabelovas, pats kurį laiką atstovavęs Rusijai.
Per Sočio olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją T.Pačkorija surengė neregėtą politinę akciją – spaudos ložėje visai šalia ypač svarbių asmenų ložės iškėlė plakatą su užrašu „Sokhumi, Georgia“.
Žurnalistas iš karto pateko į daugelio šalių kamerų ir fotoaparatų objektyvus, tačiau sulaukė ir Rusijos specialiųjų tarnybų dėmesio.
„Suchumis 2500 metų buvo Gruzijos dalis. Tai mano gimtinė ir aš turiu teisę tai visiems skelbti. Tikiu, kad Suchumis grįš Gruzijai. Vova (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. – Red.) ne amžinas“, – „Lietuvos rytui“ sakė T.Pačkorija.
Priverstas vengti moterų
T.Pačkorija nuo 1993 metų nė sykio nebuvo okupuotame Suchumyje. Jį žemintų tai, kad reikėtų į vaikystės miestą vykti per Rusiją.
„Turiu ten daug likusių pažįstamų. Susitinkame kitose šalyse, bendraujame internetu, bet nesu ten buvęs nuo karo“, – sakė T.Pačkorija.
O Rusijoje žurnalistas buvo, ir nekart. Negi rusai iki šiol jo neįrašė į juoduosius sąrašus?
„Už ką? Aš nesu ten pažeidęs jokio įstatymo. Bet visada turiu būti labai budrus“, – pabrėžė gruzinas.
Ir papasakojo kelias linksmas istorijas.
„Kai vykau į Rusiją, pasieniečiai manęs klausia, pas ką. Aš sakau, kad pas meilužę. Koks vardas, pavardė? O aš jiems atsakau: kas gi apie meilužę viešai kalba?“ – šypsodamasis pasakojo T.Pačkorija.
Gruzinas prisipažino, kad Rusijoje sulaukia išskirtinio moterų dėmesio, bet tai jam atrodo įtartina.
„Žinau, kokios tai gali būti moterys. Su antpečiais. Jei tik kur nors nusuksiu į šoną, iškart gali sukurti istoriją, kad sukompromituotų, – atviravo T.Pačkorija. – Buvo toks atvejis Sočyje. Slystelėjau, pasitempiau koją. Mane iškart norėjo vežti į ligoninę. Gerai, kad turėjau draugą amerikietį. Jis man buvo kaip sargybinis.“
Užrašai – ant visų drabužių
„Kiek turite marškinėlių su užrašais „Sokhumi, Georgia“? – paklausiau T.Pačkorijos.
„Daug. Dabar mano visi drabužiai yra tokie“, – atsakė gruzinas.
Žinia pasauliui apie Gruzijai priklausantį Suchumį iš tiesų siunčiama visais įmanomais kanalais.
T.Pačkorija turi ir lietuviškus krepšinio marškinėlius, ant kurių yra tie patys žodžiai.
O ant žurnalisto vizitinės kortelės – nuotrauka su UEFA prezidentu Micheliu Platini. Aišku, T.Pačkorija pasipuošęs savo firmine atributika.
„Gruzija bus vieninga“, – įsitikinęs istorikas, puikiai pažįstantis ne tik šių dienų politikos užkulisius.
Į gimtąjį kaimą tik pažiūrėjo
Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto padarinius yra pajutęs ir Lietuvos dziudo rinktinės treneris osetinas Eduardas Techovas. Jis pats yra gimęs Kutaisyje, o jo žmona – viename dabar užimtos Pietų Osetijos kaimų.
Kai buvo atskridęs į Gruziją, vykdamas iš Kutaisio į Tbilisį, E.Techovas su žmona tik iš toli nuo autostrados galėjo pažvelgti į vietas, kur užaugo moteris. Dabar jos yra už spygliuotos vielos, ten patekti galima tik per Rusiją.
E.Techovas į Lietuvą atvyko tarnauti sovietinėje kariuomenėje, o paskui mūsų šalyje įsitvirtino kaip gabus sportininkas ir treneris. Jo sūnūs Albertas ir Alanas taip pat aktyviai sportavo, atstovavo Lietuvai įvairiose varžybose.
