Ukrainos kariškiai pareiškė, kad pirmadienį per 400 prorusiškų separatistų, kuriuos rėmė tankai, užpuolė vyriausybės pajėgas prie Starohnativkos kaimo, maždaug 50 km į šiaurę nuo Mariupolio uostamiesčio.
Sukilėliai informaciją, kurią patvirtino ir JAV valstybės departamentas, neigia. Bet Kijevas tvirtina, kad apšaudymai buvo smarkiausi nuo vasario, kai abi pusės kovėsi dėl Debalcevės miestelio.
„Mes atakas atrėmėme. Žinojome, kad separatistai gali pulti iš Starohnativkos pusės, ir buvome pasiruošę. Bet apšaudymai parodė, kad separatistai ir toliau kelia grėsmę Mariupoliui“, – pažymėjo Ukrainos kariuomenės atstovas Jaroslavas Čepurnojus.
Panašu, kad Minsko susitarimai, kurie buvo pasiekti vasarį Minske, jau turi tik minimalią prasmę. O kas bus, jei jie galutinai žlugs?
Mūšiai vėsina optimizmą
Liepą taikos procesą Ukrainoje telefonu aptarė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, jo kolegos Rusijoje ir Prancūzijoje – Vladimiras Putinas ir François Hollande’as – bei Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Lyderių ketvertas, vasarį posėdžiavęs Baltarusijos sostinėje, sutarė, kad visi Minsko susitarimų punktai turi būti įgyvendinti iki šių metų pabaigos.
Deklaracijos tonas buvo optimistiškas, bet jį iškart atmiešė realybė ant žemės Rytų Ukrainoje.
Kaip tik tą dieną, kai keturių šalių vadovai kalbėjosi telefonu, į Donecko gyvenamąjį kvartalą atskriejo raketos.
Kitą rytą pranešta ir apie išpuolius ukrainiečių valdomoje teritorijoje, o įtampa vis augo.
Galiausiai pranešta, kad vien per pirmąsias penkias rugpjūčio dienas žuvo arba buvo sužeista daugiau nei 50 Ukrainos karių – daugiausia per pusmetį. Iš viso per šešis mėnesius palaidota 200 ukrainiečių.
Pažeidžia abi pusės
Minske pasiektas paliaubas pažeidžia abi pusės.
Ukraina turi argumentų – nuo sutartos demarkacinės linijos atitraukta sunkioji artilerija. Sukilėliai teigia taip pat tai padarę. Kas yra teisus?
NATO ir Vakarų šalių žvalgyba skelbia, kad per kelis pastaruosius mėnesius sukilėliai sukaupė maždaug 800 tankų – Italija, Prancūzija ir Vokietija kartu sudėjus jų turi mažiau. Be to, teritorijoje yra 1,2 tūkst. šarvuotųjų karinių mašinų, šimtai haubicų, nemažai raketų sistemų „Grad“.
Skaičiuojama, kad separatistų užimtoje teritorijoje ir toliau maždaug trečdalį pajėgų sudaro iš Rusijos atvykę samdiniai. Todėl nėra jokių ženklų, kad Rusijos prezidentas V.Putinas trokšta ramybės.
Kai kurių analitikų teigimu, Rusijos prezidentui svarbiau ir toliau trukdyti Ukrainos europinei integracijai. Tai pasiekiama varginant Kijevą nuolatiniais neramumais Donbase, o viešai drąsiai kalbant apie taiką – Vakarams daugiau nė nereikia.
Reikia ryžtingų žingsnių
Padėtis be išeities? Nebūtinai. Kaip „Politico“ rašo JAV veikiančios Atlanto tarybos ekspertas Adrianas Karatnycky, galutinio Minsko susitarimų žlugimo atveju Vakarai ir Ukraina galėtų priimti keletą ryžtingų sprendimų.
Pavyzdžiui, būtų galima paskelbti Rusiją Donecko ir Luhansko regionų okupante.
Esą įrodymų netrūksta – sulaikyti ir žuvę rusai kariškiai, rusiška ginkluotė.
Kai separatistų pajėgos prieš metus buvo besubyrančios, į pagalbą atskubėjo Rusijos kariniai daliniai.
Kijevas esą galėtų pradėti skaičiuoti karo padarytus nuostolius valstybei, privačioms bendrovėms ir paprastiems žmonėms Rytų Ukrainoje, o tuomet skelbti ieškinius Europos žmogaus teisių teisme.
„Kaip parodė „Jukos“ atvejis, tarptautinės ginčo bylos užtrunka, bet gali baigtis sėkmingai. O Rusijai pakenktų tribunolų išvados, kad ši šalis – iš tiesų okupantė“, – rašo A.Karatnycky.
