Pagrindinis ekonomikos aktyvumo barometras nedideliame Ramenskojės mieste, apie 50 km nuo Maskvos, yra pyragėlis, įdarytas kopūstais ir mėsa.
Geresniais laikais Irinos Safonovos parduotuvėlėje šiuos rusams puikiai žinomus pyragėlius pirkdavo puikiai. Netoli stotis, tad vykdami į kontoras sostinėje žmonės skubėdavo pasisotinti.
Tačiau dabar pyragėlių Irina parduoda beveik perpus mažiau negu prieš metus. Tai niūrus ekonominio sąstingio Rusijoje rezultatas.
„Žmonių gerokai aptirpo. Anksčiau čia driekdavosi eilės. O dabar, žiūrėkite, tuščia“, – ranka moja Irina.
Perka pigiausias dešreles
Vis daugiau rusų tiesiog nebegali sau leisti pyragėlių, ir ne tik. Krintant naftos – Rusijos ekonomikos variklio – kainai krinta ir rublio vertė.
O tai reiškia, kad importuojamos prekės brangsta. Daugiau dabar kainuoja arbata, kava, vaikų drabužiai, kuprinės.
Žinoma, nepadeda ir Rusijos paskelbtas embargas maisto produktams iš ES šalių – Kremlius taip keršija už šaliai dėl veiksmų Ukrainoje taikomas sankcijas. Maskva netgi naikina tūkstančius tonų nelegaliai iš Vakarų įvežtų produktų.
Sumažėjusi pasiūla reiškia, kad tai, kas parduodama Rusijoje, kainuoja daugiau – net jei tai pagaminta tėvynėje. Tad žmonėms už saulėgrąžų aliejų reikia mokėti trečdaliu, už jogurtą – penktadaliu, o už morkas – net 75 procentais daugiau.
Be to, infliacija kirto per rusų perkamąją galią, kuri per 12 mėnesių susitraukė 8 proc.
O blogiausia dar laukia – bendrasis vidaus produktas per metus smuko net 4,6 proc., ir Rusija pirmąkart nuo 2009-ųjų žengė į recesiją.
„Tiesiog baisu“, – pripažįsta 47 metų batų pardavėja Jelena Ščerbakova, kurios atlyginimas per metus sumažėjo trečdaliu.
Moteris dabar lankosi pigiausiuose prekybos centruose, perka paprasčiausias dešreles ir atsargiai skaičiuoja jogurto indelius, nors anksčiau juos dešimtimis kraudavo į vežimėlį.
Rezervas išseks per metus
Tiesa, neaišku, ar visa tai ką nors reiškia V.Putinui. Mat dabartinės problemos tikrai negali prilygti laukiniam dešimtajam dešimtmečiui – rusai gali iškęsti daug, o daržovių galima užsiauginti ir sode.
Prezidento populiarumo reitingai pasiekę rekordines aukštumas, kur atsidūrė po pernykštės Krymo aneksijos, labai patikusios rinkėjams.
Vis dėlto skaičiuoti jau reikia kruopščiau, o tai gali patikti ne visiems. Antai Finansų ministerija liepą pasiūlė „atkabinti“ pensijas nuo infliacijos rodiklių – toks prieštaringas žingsnis supykdytų pensininkus, ištikimiausius V.Putino šalininkus.
Dėl Vakarų sankcijų investicijos – svarbiausias maistas alkanai ekonomikai – iš esmės išsekusios. Be to, Rusija nebegali skolintis tarptautinėse rinkose.
„Jie nebeturi išeities, – mano Sergejus Gurjevas, kuris 2013-aisiais buvo išvarytas iš Maskvos ir dabar dėsto ekonomiką Paryžiaus politikos mokslų institute. – Jeigu nepakils naftos kainos, Kremlius atsidurs aklagatvyje.
Skaičiuoju taip: jei naftos kainos nesikeis ir jei valdžia toliau nemažins išlaidų, rezervas, sukauptas tais metais, kai nafta kainavo daug, išseks maždaug per metus.“
Galiausiai V.Putino oponentai įžvelgia, kad Rusiją apėmusi nacionalistinė retorika Kremliui yra būdas nukreipti dėmesį nuo vis trapesnės ekonominės situacijos.
Jie tai vadina daugelio šeimų namuose vykstančia kova tarp televizoriaus, iš kurio liejasi valdžios propaganda, ir tuštesnio, vis pikčiau burzgiančio šaldytuvo.
Skaudus rublio krytis
O vis daugiau išsilavinusių, turtingesnių maskviečių, kurių piniginės irgi tuštėja, opozicijai pritaria.
„Visas tas triukšmas dėl Ukrainos užgožia mūsų vidines problemas, – sakė tekstilės fabrikui vadovaujanti Marija Novyčkova, pavaldiniams jau pasakiusi dirbti keturias, o ne penkias dienas per savaitę. – V.Putinas aiškina, kad Rusija – ideali šalis, bet taip tikrai nėra.“
Kainos auga ne juokais. Už pakelį kavos „Nescafe“ tenka pakloti ne 220 rublių (3 eurus), o 389 rublius (5,36 euro). Pakelis arbatos „Ahmad Tea“ kainuoja nebe 191 rublį (2,63 euro), o 319 rublių (4,4 euro).
Parduotuvės Ramenskojėje savininkė I.Safonova žino ir apie sankcijas, ir apie krintančią rublio vertę, bet vis tiek negali suvokti, kodėl šiemet taip pabrango grybai: „Kodėl taip yra? Juk jie auga čia, prie Maskvos, o ne Europoje!“
„Krizės našta dabar slegia absoliučiai visus, o pasekmės pasiskirsto kaip sviestas ant duonos“, – tvirtino Maskvos aukštesniosios ekonomikos mokyklos Darbo rinkos studijų centro direktorius Vladimiras Gimpelsonas.
Ypač skaudus rublio krytis. I.Safonovos parduotuvėje dirbančios Aleksandros Vasiljevos alga rubliais nepasikeitė – ji kas mėnesį gauna tuos pačius 20 tūkst. rublių. Bet tokia suma jau verta vos 305 JAV dolerių, nors dar gegužę moters sąskaitą banke papildė 416 dolerių.
Galbūt nenuostabu, kad net į Krymą A.Vasiljeva jau žvelgia ne kaip patriotė, o kaip pragmatikė: „Tas Krymas man jau atsibodo. Taip, jis mūsų, bet kodėl valdžia padeda tik Krymui, o ne visiems?“ („The New York Times“, AP, LR)
