Penkios šalys ir aštuoni miestai per devynias dienas – tokia dienotvarkė kinams nėra varginanti.
Tai – tik jų svajonės išsipildymas. Pagyvenę kinai jau daugelį dešimtmečių svajoja apie galimybę apsilankyti užsienyje. Tiesa, jaunimui kelionės į kitas šalis jau tapo įprasta jų gyvenimo dalimi – kaip nuosavas būstas ir automobilis.
Didžiausia pasaulio tauta, išsivadavusi iš Mao Zedongo komunizmo gniaužtų ir išvarginta daugiau nei 30 metų sunkaus, varginančio darbo, dabar žarstosi uždirbtais milijardais.
Studentai, turistai ir investuotojai tiesiog plūsta į Vakarus.
Kinai keliavo ir anksčiau, bet tokiu mastu – dar niekada.
Iš pradžių jie pralenkė japonus, o 2012-aisiais nuo kelionių po pasaulį čempionų pakylos nuvertė ir vokiečius.
Ką reiškia šiuolaikinių kinų keliavimo proveržis? Kaip kelionės keičia kinus ir kaip keičiasi jų susikurtas užsienio paveikslas, kurio pateikimu buvo užsiėmusios net valstybinės žiniasklaidos priemonės?
Ar naujas ilgas žygis, į kurį išsiruošė Kinija, pakeis tautos pasaulėžiūrą?
Pekino valdžia, atrodo, nesibaimina dėl pernelyg aktyvaus savo piliečių veržimosi į užsienį – juk valdininkai savo vaikus irgi siunčia svetur.
Jungtinės Karalystės ir Amerikos universitetų sąrašuose mirgėte mirga studentų iš Kinijos pavardės.
O šalies prezidento Xi Jinpingo duktė studijavo Harvarde.
Mėgsta vakarietiškas prekes
Dai Binas – Kinijos sostinės Pekino centre įsikūrusios valstybinės turizmo akademijos vadovas ir dviejų laikrodžių su gegute savininkas.
„Vieną nusipirkau per pirmąją kelionę į Vokietiją, o antrą parvežė mano vaikai. Įdomu, kiek tokių laikrodžių su gegute jau esame nusipirkę iš vokiečių“, – sako 47-erių kinas.
2014-aisiais kinai leidosi į 109 milijonus kelionių į užsienį ir pirmą kartą peržengė 100 milijonų išvykų į kitas šalis ribą. Jie išleido 165 milijardus dolerių – 28 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
O per keliones kinai savo išlaidumu pranoksta netgi arabus iš Persijos įlankos šalių. Jie perka „Yanghuo“ – vakarietiškų ženklų gaminius.
Su „Tuhuo“, kiniškais gaminiais, viešai nepasirodys nė vienas save gerbiantis kinas.
Itališki batai, prancūziški polo marškinėliai ir šveicariški laikrodžiai daugeliui Kinijos piliečių tapo aklo garbinimo objektu.
„The Bling Dynasty“ – taip vadinasi amerikiečio bankų analitiko Erwano Rambourgo knyga apie kinų turistų apsipirkimo užsienyje įpročius.
Valstybinės turizmo akademijos vadovas Dai Binas tikisi, kad jo tėvynainių noras keliauti ir apsipirkti svetur tik didės. Jis įsitikinęs, kad 2020 metais į užsienį keliaus 200 milijonų kinų ir ten išleis 250 milijardų dolerių.
Ir tai – labai atsargus vertinimas. Kinijos prezidento įsitikinimu, artimiausiais metais turistų skaičius peršoks net 400 milijonų.
Šiuo metu maždaug tik 5 proc. iš 1,36 milijardo kinų turi kelionės pasus.
Bet Pekine reziduojantys Europos šalių diplomatai skaičiuoja, kad iki 2020-ųjų Kinija jau bus išdavusi iki 300 milijonų tokių dokumentų.
„Japonų turizmas pakeitė Japoniją. Kinų turizmas pakeis pasaulį“, – įsitikinęs Dai Binas.
Laukia išvykų antplūdis
Todėl turistus viliojantiems vakariečiams itin svarbūs kinų keliavimo įpročiai: ar ir ateityje jie dažniausiai keliaus grupėmis?
Ar dar ilgai laikysis trumpų kelionių tendencija? Kam jie teiks pirmenybę: Azijos šalims kaip anksčiau ar JAV ir Europai?
Vokietis Wolfgangas Arltas, Kinijoje įkūręs Turizmo tyrimų institutą, kaip ir Dai Binas, priklauso prie turizmo rinkos žinovų.
Nors šalies ūkio augimas lėtėja, jis irgi tikisi kinų kelionių į užsienį antplūdžio.
Tokią prognozę W.Arltas grindžia trimis priežastimis: Kinijoje toliau auga didmiesčių vidurinės klasės sluoksnio žmonių atlyginimai, daugelis įmonių pagaliau suteikia darbuotojams mokamas atostogas, o turizmas šalies viduje jau išsikvėpė.
Tai byloja turistų srautai Kinijos traukinių stotyse, oro uostuose ir prie Didžiosios kinų sienos.
Tiesa, turizmas yra vienas iš nedaugelio ekonomikos sektorių, kurį ženklina deficitas, – daugiau nei 100 milijardų dolerių per metus. O tuo metu, kai vis daugiau kinų plūsta į užsienį, atvykstančiųjų į Kiniją skaičius jau daugelį metų mažėja.
Tai, anot Dai Bino, užteršto oro, aukšto – tiesa, dabar jau žemėjančio – juanio kurso ir netinkamos vidaus turizmo reklamos pasekmė.
„Juk negalime pasauliui nuolat pasakoti apie pandas ir Didžiąją kinų sieną“, – tvirtina pareigūnas.
Užsienio turizmo specialistų teigimu, kinams ne taip jau ir sunku suteikti džiaugsmo. Bet padidėjus keliaujančiųjų srautui vis sunkiau juos kuo nors nustebinti: kinai labiau pasitiki savimi ir yra reiklesni.
Gėdingas keliautojų elgesys
Pasitaikė atvejų, kai kinų turistų elgesys užsienyje buvo sukėlęs nepasitenkinimą. Pavyzdžiui, į greitkelio prie Vokietijos didmiesčio Frankfurto užeigą užsukusi grupė atsisakė mokėti už naudojimąsi tualetu ir gamtinius reikalus atliko pievoje.
Paryžiuje turistai iš Kinijos, kone nušlavę prabangių prekės ženklų parduotuvių lentynas, labai garsiai piktinosi, kai nebeliko ko pirkti.
Kita kinė, grįždama iš kelionės po Tailandą, apipylė lėktuvo palydovę karštu vandeniu, nes buvo nepatenkinta aptarnavimu.
Į šiuos ir kitokius nemalonius pranešimus valdžia Pekine iš pradžių reagavo gero elgesio kampanija „Būk taiki, panda!“. Po to – nauju turizmo įstatymu ir grasinimu uždrausti išvykti iš šalies žmonėms, kurie užsienyje elgėsi bjauriai ar gėdingai.
Kinijos lyderis Xi Jinpingas, lankydamasis Maldyvuose, buvo priverstas perspėti savo šalies piliečius: „Neišmeskite savo vandens butelių kur pakliuvo. Negadinkite koralinių rifų.
Mažiau valgykite greitai paruošiamų makaronų ir daugiau vartokite jūrų gėrybių.“ Kinai sudaro net trečdalį visų į Maldyvus atvykstančių poilsiautojų.
Turistai ar emigrantai
Tiesa, kai kuriems kinams dažnai modernesniame, laisvesniame užsienyje taip patinka, kad jie nori ten įsikurti visam laikui ir taip išvengti užteršto oro ar politinių represijų namuose.
Anksčiau emigruojantys Kinijos piliečiai privalėdavo tvirtai apsispręsti, ar nori likti šalyje, ar visam laikui išvykti. Tačiau šiuo metu griežtos takoskyros tarp turisto ir emigranto nėra.
O vakariečiai toli gražu nesipriešina. Jie puikiai supranta, kad šiuolaikiniai kinai emigruoja ne tuščiomis, o gal net suplanavę būsimas investicijas. Galiausiai atsigabenamas ir intelektas.
Būtent tokiais apklausų duomenimis, kurie rodo, kad daugelis kinų norėtų keliauti į JAV, džiaugėsi JAV viceprezidentas Joe Bidenas, kai 2013 metų pabaigoje atvyko į Pekiną.
„Mes nuolat ieškome protingų jaunų žmonių, kurie atvyksta į Ameriką ir pasilieka mūsų šalyje“, – taip J.Bidenas kreipėsi ne į bet ką, o į kinus, laukiančius prie JAV ambasados pateikti prašymą vizai gauti.
Iš europiečių nerangiausi – vokiečiai
Kelionių gidė Jackie Xie neprisimena nė vieno ES politiko, kuris būtų užsukęs į savo ambasados Kinijoje vizų išdavimo skyrių. Ir iš tiesų – gauti kurios nors Bendrijos šalies vizą kinams daugelį metų buvo tikra kankynė.
Kai kur problemos vis aktualios. Smulkmeniškiausi – vokiečiai. Vokietijos konsulatuose Kinijoje vizų išdavimo procedūra trunka daugelį dienų, žmonėms pateikiama įvairių klausimų. Pavyzdžiui, pasiteiraujama: „Ar nenorite likti Vokietijoje?“
Tiesa, kitos Europos šalys kinams jau atlaidesnės. Antai Jungtinė Karalystė visoje Kinijoje turi 12 vizų išdavimo vietų ir siūlo greitąją vizą. Sumokėjus tam tikrą mokestį dokumentą galima gauti per 24 valandas.
Italija vizas išduoda per 36, Ispanija – per 48 valandas. Ir Prancūzija pernai sutrumpino turistinės vizos išdavimo terminą iki 48 valandų ir apribojo pateiktinų dokumentų skaičių.
Be to, ispanai, taip pat portugalai turtingiems kinams, kaip ir kitų šalių piliečiams, siūlo įsigyti „auksinę vizą“ – nuolatinį leidimą gyventi Šengeno erdvėje. Tereikia 0,5 mln. eurų investuoti į nekilnojamąjį turtą arba sukurti darbo vietų.
