56-erių norvegas J.Stoltenbergas NATO vadovu tapo praėjusių metų spalį, kai savo kadenciją užbaigė Andersas Foghas Rasmussenas.
13-ajam Šiaurės Atlanto aljanso vadovui tenka spręsti sudėtingiausią nuo Šaltojo karo laikų Europoje egzistuojančią politinę situaciją, tačiau jis veikia ryžtingai, o grėsmę keliančioms šalims negaili griežto žodžio.
Jam vadovaujant NATO vykdo didžiausią savo gynybos stiprinimo programą nuo Šaltojo karo, regione padidėjus įtampai dėl terorizmo grėsmės ir vis labiau kategoriškos Rusijos politikos.
„Veiksmai kalba garsiau, nei žodžiai“, – ne kartą yra sakęs J.Stoltenbergas.
Visiškai pakeitė pažiūras
Dažnai kalbant apie jo asmenybę nepamirštama paminėti ironiškos detalės: NATO vadovas jaunystėje buvo pasišventęs pacifistas. Jis yra prisipažinęs, kad aštuntajame dešimtmetyje protestuodamas prieš Vietnamo karą netgi mėtė akmenis į JAV ambasadą Osle.
Vyras taip pat prisiminė, kaip choru dainavo „Singing Norway, Norway out of Nato“ („Dainuojanti Norvegija, Norvegija išėjusi iš Nato“) ir juokavo, jog ši daina buvo tikras hitas.
Tačiau, kai devintajame dešimtmetyje J.Stoltenbergas vadovavo Norvegijos darbo partijos jaunimo organizacijai, jos pozicija netrukus pasikeitė. Anksčiau NATO atžvilgiu kalbėję priešiškai, Darbo partijos jaunimas, įtikintas J.Stoltenbergo, ėmė reikšti paramą Šiaurės Atlanto aljansui.
Taip pasižymėjęs ir pakeitęs organizacijos poziciją dabartinis NATO vadovas kiek vėliau tapo ir pačios Norvegijos darbo partijos vadovu. Tuo metu jam buvo 26-eri.
Tęsė tėvų politikų laimėjimus
NATO vadovo tėvas buvo gynybos, vėliau – užsienio reikalų ministras, o jo motina – viceministrė. Kartu su tėvais jis kelerius metus vaikystėje gyveno Belgrade, kur išmoko kalbėti serbiškai.
Tokioje politikų šeimoje gimęs J.Stoltenbergas, kuris yra vedęs diplomatę Ingridą Shulerud ir turi du vaikus, didžiausią savo karjeros dalį taip pat skyrė politikai, pratęsdamas Stoltenbergų dinastijos laimėjimus.
Baigęs ekonomikos studijas ir 1991 metais pradėjęs dirbti parlamente, šis aukštas, žydrų akių politikas sparčiai kilo hierarchijos laiptais, tapo energetikos, vėliau – finansų ministru, o 2000-aisiais, kitą dieną po savo 41-ojo gimtadienio, tapo jauniausiu šalies premjeru.
Šiame poste jis dirbo trumpai, bet 2005-aisiais, po Norvegijos darbo partijai ypač sėkmingų rinkimų, grįžo į valdžią ir vadovavo vyriausybei iki 2013-ųjų metų spalio. Jam vadovaujant Norvegija dalyvavo kare Afganistane ir prisidėjo prie antskrydžių Libijoje.
Didelė patirtis su Rusija
2014-ųjų spalį J.Stoltenbergas tapo 13-uoju NATO generaliniu sekretoriumi. Jam atėjus į šį postą daliai valstybių, tarp jų ir Lietuvai, buvo neramu, kad antraip nei jo pirmtakas A.F.Rasmussenas, J.Stoltenbergas bus nuosaikesnis Rusijos atžvilgiu.
Jis buvo laikomas gerų santykiu su Rusija gynėju, o 2010-aisiais būdamas premjeru jis ragino bendradarbiauti su Maskva ir tvirtino: „Mes turėsime naują pradžią savo santykiuose su Rusija, tikėdamiesi sukurti strateginę partnerystę“.
Tuo metu netgi siūlęs įkurti NATO ir Rusijos tarybą, J.Stoltenbergas pasikeitus geopolitinei situacijai ir kilus Ukrainos konfliktui, toks palankus Rusijos atžvilgiu nebebuvo.
Jis aiškiai pabrėžė, kad Rusijos karinės jėgos panaudojimas Ukrainoje yra „nepriimtinas“.
„Rusijos veiksmai pažeidžia tarptautinę teisę ir tai yra jėgos politikos metodas, kuris priklauso praeities erai, – Rusijos veiksmus Ukrainoje smerkė J.Stoltenbergas. – Mes negyvensime pasaulyje, kur išlieka stipriausias“.
Užnugaris Baltijos valstybėms
Per savo vadovavimo NATO laikotarpį J.Stoltenbergas nemažai nuveikė ir dėl Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių saugumo.
Jo iniciatyva buvo priimtas sprendimas patrigubinti greitojo reagavimo pajėgų skaičių, Europoje dislokuoti specialiųjų operacijų pajėgos, Baltijos valstybėse steigti NATO štabus ir priimti kiti sprendimai padėję regionui pajusti tvirtą Aljanso užnugarį.
Nors NATO vadovas ne kartą pabrėžė, kad nemato jokios tiesioginės Rusijos grėsmės Baltijos šalims, tačiau visuomet buvo įsitikinęs, jog Aljanso pasirengimas atremti grėsmes turi būti stiprinamas.
Šiandien NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kartu su prezidente Dalia Grybauskaite ketvirtadienį Vilniuje iškilmingai atidarys NATO vadavietę – NATO pajėgų integravimo vienetą (NFIU).
NATO pajėgų integravimo vienetai – tai pajėgų vadovavimo ir valdymo štabai, kurių svarbiausia užduotis, – prireikus, užtikrinti NATO itin aukštos parengties pajėgų (VJTF) ir papildomų greitojo reagavimo elementų dislokavimą regione.
Šie kariniai štabai bus atsakingi už potencialaus sąjungininkų pastiprinimo planavimą, sąjungininkų pajėgų pratybas ir joms reikalingos paramos teikimą, taip pat už ryšių tarp nacionalinių ir daugianacionalinių NATO pajėgų palaikymą.
Sprendimą dėl šešių NATO pajėgų integravimo vienetų steigimo Aljanso valstybėse – Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje – NATO šalių ir vyriausybių vadovai priėmė praėjusiais metais Velso viršūnių susitikime.
Visi šeši vienetai oficialiai aktyvuoti nuo š. m. rugsėjo 1 dienos. Planuojama, kad pilną operacinį pajėgumą šie vienetai pasieks iki 2016 metais Varšuvoje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.
