Išgirdę apie tokį sprendimą šimtai protestuotojų, tarp jų senyvo amžiaus žmonės ir šeimos su vaikais surengė demonstraciją priešais parlamentą. Jie laikė plakatus, perspėjančius, jog užsieniečiai šiai Baltijos valstybei užtrauks negandas. Keletas šūkių gūdžiai pranašavo pavojų, kuris tyko „baltųjų tautų“, rašo „The Associated Press“.
Panaši prieš musulmonus nukreipta demonstracija buvo surengta ir Estijoje, kai buvo pranešta apie planus šiemet priimti apie 150 pabėgėlių ir Artimųjų Rytų ir Afrikos.
Aršus pasipriešinimas
Rytų Europoje esančių naujųjų Europos Sąjungos valstybių prašoma priimti mažiausiai migrantų, tačiau šių šalių gyventojai reiškia patį aršiausią pasipriešinimą lygiau paskirstyti pabėgėlių srautus po 28 šalių bloką.
Net ir pagrindiniai šių šalių politikai migrantus apibūdino kaip patogaus gyvenimo siekiančius oportunistus, teroristus bei ligų nešėjus.
Baltijos šalys, taip pat kaip ir Vengrija, Lenkija, Slovakija ir Čekijos Respublika, atsisakė priimti privalomas pabėgėlių kvotas. Ne kartą šios valstybės pateikė argumentą, jog nenori, kad jų gana vienalytėse visuomenėse susimaišytų daug skirtingų kultūrų.
ES pareigūnai ir žmogaus teisių apsaugos grupės pareiškė nusivylę tokiu ugningu pasipriešinimu prieš prieglobsčio siekiančius migrantus šalyse, iš kurių vos prieš kelis dešimtmečius šimtai tūkstančių žmonių bėgo nuo komunistinės diktatūros.
„Mums sunku suprasti tokį atšiaurų požiūrį. Jiems patiems teko tai patirti“, – sakė Budapešte įsikūrusios Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros Europoje centro atstovas Babaras Balochas.
Jis pabrėžė, kad, nepaisant griežtos Vengrijos vyriausybės pozicijos, daugybė savanorių šalyje dosniai teikė migrantams pagalbą.
Jei nepatinka – išvykite
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas atsisako pagal ES planus priimti nors vieną migrantą ir bando sutrukdyti pabėgėliams, kurie keliauja per šalį bandydami pasiekti svetingesnes valstybes, kaip Vokietija ar Švedija.
Tuo tarpu Slovakija sutiko priimti 200 žmonių su sąlyga, kad daugelis jų bus krikščionys.
Čekijos, kuri pasisiūlė priimti 1,5 tūkst. pabėgėlių, prezidentas perspėjo, kad prieglobsčio siekiantys migrantai gali sukelti terorizmo grėsmę bei atnešti įvairiausių užkrečiamų ligų.
Prezidentas Milosas Zemanas interviu, kuris yra paviešintas oficialiame jo tinklalapyje, Čekijos laikraščiui „Blesk“ sakė, kad kai migrantai atvyks, jiems turi būti pasakyti trys dalykai: „Pirma, niekas jūsų nekvietė. Antra, atvykę čia jūs turite gerbti mūsų taisykles, kaip mes gerbiame jūsiškes, kai nuvykstame į jūsų šalį. Trečia, jei jums tai nepatinka, dinkite iš čia.“
Palygino su dabartiniais migrantais
Kritikai teigia, kad buvusios komunistinės šalys turėtų pasistengti ir būti svetingesnės, atsižvelgdamos į savo pačių istoriją.
Po Antrojo pasaulinio karo šimtai tūkstančių žmonių iš Lenkijos, Čekoslovakijos ir kitų Rytų bloko valstybių bėgo nuo komunistinio režimo.
Vaizdai buvo panašūs kaip šiais laikais Viduržemio jūroje. Estai, latviai ir lietuviai plaukė per Baltijos jūrą prigrūstuose laivuose, kai Raudonoji armija 1944 metais vėl užėmė jų šalis. Tuomet tūkstančiai nuskendo jūroje.
„Latvius svetingai priėmė daugybė valstybių. Tad dabar tėkšti, kad jie negali sau leisti priimti pabėgėlių, yra negražu vien iš moralinės pusės“, – televizijai sakė buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vike-Freiberga. Jos pačios šeima nuo sovietų okupacijos paspruko į Kanadą.
Bet dabartinis prezidentas Raimondsas Vejonis atmetė tokį palyginimą. “Tai buvo prieš 70 metų, o situacija buvo visiškai kitokia. Daugybė žmonių, kurie šiandien veržiasi į Europą, yra ekonominiai pabėgėliai, siekiantys Europoje patogesnio gyvenimo. Geresnio darbo, didesnio atlyginimo ir panašiai“, – sakė jis.
Jis taip pat pareiškė, kad įsimaišę tarp pabėgėlių gali atvykti ir teroristai, ir tai yra „didžiausia mūsų visuomenės baimė“.
Jaučiasi nepajėgūs pagelbėti
Jungtinių Tautų pareigūnai teigia, kad didžioji dalis per Viduržemio jūrą atvykstančių migrantų bėga nuo karo ir persekiojimų tokiose šalyse kaip Sirija ir Eritrėja. Taip pat yra migrantų, kurie bėga nuo skurdo Vakarų Afrikoje, tačiau jie dažniausiai negauna prieglobsčio Europoje.
Žmogaus teisių apsaugos grupės pareiškė, kad Vidurio ir Rytų Europoje esančios valstybės blogai supranta skirtumą tarp ekonominių pabėgėlių ir tų, kurie bėga, kad išsaugotų savo gyvybę.
Tarptautinės katalikų migracijos komisijos duomenimis, tik Čekija turi patirties priimdama pabėgėlius, nes valstybė tai daro nuo 2011 metų. Grupė šią savaitę Prahoje organizuoja konferenciją, kurios tikslas – regione padėti suvokti pabėgėlių perkraustymo problemą.
Buvusios komunistinio bloko šalys pabrėžia, kad jos vis dar bando pasivyti Vakarų Europos valstybes ekonomikos srityje ir paprasčiausiai nepajėgtų priimti tokio didelio migrantų skaičiaus. Šios valstybės taip pat aiškina, kad yra nepratusios prie imigracijos.
„Mūsų visuomenė neturi su imigracija susijusios patirties. Tarp naujųjų Sąjungos narių ir senbuvių yra ryškus skirtumas“, – vizito į Rumuniją metu sakė Slovakijos užsienio reikalų ministras Miroslavas Lajcakas.
Jis teigė, kad Vakarų šalyse sugyvena daugybė skirtingų kultūrų, jų visuomenės yra įvairialypės, tuo tarpu Slovakijoje nėra nė vienos mečetės. Ministras pridėjo:“Bet kokiu atveju migrantai nenori vykti į Slovakiją. Jie nori keliauti š Vokietiją, Švediją – į šalis, kurios jiems sudaro geresnes sąlygas.“
„Jie nėra teroristai“
Eero Jansonas iš Estijos pabėgėlių tarybos sakė, kad Baltijos šalyse priešišką požiūrį į pabėgėlius iš dalies lemia sovietinės eros metu gyvavusios priverstinės darbo migracijos palikimas. Rusakalbės mažumos, kurios tuo metu atvyko į Baltijos šalis, išliko prastai integruotos.
Bet iš dalies priešiškas nusiteikimas kyla dėl kultūrinių, religinių ir net rasinių priežasčių.
„Baltųjų rasei Europoje kyla pavojus“, – sakė buvusi Estijos užsienio reikalų ministrė , kuri dabar vadovauja nacionalistinei partijai, Kristiina Ojulanda.
„Jei mūsų šalyje bus skirtingi žmonės, kurie gyvens pagal savo kultūrą, tai pažeis mūsų konstitucinę teisę išsaugoti savo kultūrą, kalbą ir tradicijas“, – rėžė ji.
Latvijoje rugpjūtį 300 žmonių susirinko protestuoti prieš vyriausybės sprendimą priimti 250 prieglobsčio siekiančių žmonių. Kai kurie jų laikė iškėlę plakatus su šūkiais: „Sustabdykite genocidą prieš baltųjų tautas“, „Sustabdykite islamą“.
„Jie taip elgiasi dėl baimės. Daugybė šių žmonių niekada nėra susidūrę su žmonėmis iš Artimųjų Rytų ar Afrikos“, – nuomonę reiškė 22 metų antropologijos studentas Michailas Kulaginas, ėjęs pro šią demonstraciją Rygoje.
Libaniečių kilmės Latvijos įstatymų leidėjas Hosamsas Abu Meri sutiko su tokiu teiginiu. Kova su tokiu klaidingu gyventojų požiūriu yra pagrindinė priemonė padėti Latvijai tapti svetingesnei žmonių, siekiančių prieglobsčio, klausimu.
„Šių žmonių valstybes siaubia karas, tad jie bėga. Reikia išaiškinti, kad šie žmonės nėra teroristai ir nereikia jų bijoti. Tai tik 250 žmonių, juk nekalbame apie tūkstančius“, – sakė jis.
