Pabėgėlių manta yra lengva, nes jų kelias į saugų gyvenimą pavojingas ir sekinantis. Dažnai migrantus sučiumpa pareigūnai, jie kelią pirmyn skinasi išbadėję, ne vieną migrantą perveria kulkos.
Žmonių kontrabandininkai juos negailestingai išnaudoja. Už žvėrišką kainą jie šiems žmonėms žada saugumą, tačiau sugrūda juos lyg šprotus į mažus laivelius.
Daugeliui nelieka jokio kito pasirinkimo ir tenka atsikratyti net ir tais keliais daiktais, kuriuos jiems pavyko išsaugoti kelionės metu.
Tie žmonės, kuriems buvo leista pasiimti papildomo bagažo, dažnai plaukdami per jūrą meta jį per bortą, kad atsikratytų papildomo svorio, kai į nesandarias valtis ima plūsti vanduo.
Labai mažai kam pavyksta pasiekti tikslą turint daugiau, nei pačius būtiniausius daiktus, kurie reikalingi išgyvenimui.
Tarptautinis gelbėjimo komitetas paprašė motinos, vaiko, paauglio, vaistininko, menininko ir šeimos, kurioje yra 31 asmuo, kad jie atskleistų savo mantos turinį ir parodytų, ką jiems pavyko išsaugoti. Šie daiktai seka istorijas apie migrantų praeitį ir byloja apie ateitį, kurios jie trokšta.
Mama
Aboessa, 20 metų, iš Damasko, Sirijos.
Kai kruvinos kovos prasiveržė šiek tiek į pietus nuo Sirijos sostinės esančiame Jarmuke, kuriame yra įsikūrusi neoficiali palestiniečių stovykla, Aboessai pavyko pasprukti su vyru ir 10 mėnesių laiko dukryte Doua.
Kirtę Turkijos sieną, jie dar vieną savaitę gyveno kitoje apleistoje stovykloje, o po to leidosi į pavojingą kelionę gumine valtimi saugių Europos krantų link.
Turkijos policija, kuri patruliavo pakrantėje, sustabdė pabėgėlius ir atėmė valties motorą, kad priverstų juos apsisukti. Bet migrantai atsisakė paklusti ir vedami geresnio gyvenimo vilties atkakliai yrėsi pirmyn laikinais irklais.
Moters rankinuke buvo kepurytė kūdikiui, įvairūs vaistai, sterilaus vandens buteliukas, nedidelis indelis kūdikių maisto, keletas servetėlių ir sauskelnių, vaiko kojinaitės, nuskausminamieji, kremas nuo saulės ir nuo nudegimų, dantų pasta, asmens dokumentai (tarp jų ir vaiko skiepų istorija), piniginė, kurioje buvo asmens nuotrauka ir pinigai, telefono įkroviklis ir geltonas galvos raištis.
„Viskas yra skirta mano dukrai, kad apsaugočiau ją nuo ligų. Kai atvykome į Graikiją, malonus vyriškis davė man du indelius maisto. Kitas vyras, pamatęs mano mažylę, parūpino mums sausainių ir vandens“, – pasakojo ji.
Vaikas
Šešiametis Omranas iš Damasko, Sirijos.
Mažasis Omranas, vilkintis sportiškus mėlynus marškinėlius, kartu su savo penkių asmenų šeima keliauja į Vokietiją, kur jie ketina gyventi su savo giminaičiais. Tėvai žinojo, kad teks žygiuoti per miškus, kad nebūtų susekti. Tad į vaiko kuprinę įdėjo pleistrų įbrėžimas ir įpjovimas užklijuoti.
Berniukas taip pat turėjo vienas kelnes, vienus marškinėlius, švirkštą, mėgstamiausius užkandžius: zefyriukus ir saldžią grietinėlę, muilą, dantų pastą ir dantų šepetuką.
Paauglys
17 metų Iqbalas iš Kundūzo miesto Afganistane.
Išvargęs Iqbalas iš valties išlipo tik su kuprine. Paauglys įveikė labai ilgą kelią ir išvengė ne vienos kulkos. Jis paspruko iš karo niokojamo Kundūzo Šiaurės Afganistane, pasuko į rytus link Irano, o tada pėsčiomis kulniavo į Turkiją. Dabar jis pasiekė Lesbosą ir nėra tikras, kur eiti toliau. Jaunuolis palaiko ryšį su draugu, kuris savo kelionę jau užbaigė Vokietijoje. Bet vaikinas taip pat turi brolį, kuris studijuoja Floridoje.
Į kuprinę Iqbalas įsidėjo vienas kelnes, marškinėlius, batų ir kojinių porą. Taip pat šampūną ir plaukų želė, dantų šepetuką, dantų pastą, balinantį veido kremą, šukas, žnyples nagams karpyti ir pleistrus. Su savimi jis dar turi 100 JAV dolerių (90 eurų), 130 Turkijos lirų (40 eurų), išmanųjį ir atsarginį telefoną bei Afganistano, Turkijos ir Irano operatorių SIM korteles.
„Noriu, kad mano oda būtų balta, o plaukai tvarkingi, kad kiti nesuprastų, jog esu pabėgėlis. Bijau, kad kas nors mane pastebės ir iškvies policiją, nes aš – nelegalas“, – aiškino Iqbalas.
Vaistininkas
34 metų vyras iš Sirijos neatskleidė savo vardo.
Kai Sirijoje prasiveržė karas, vaistininko tėvas vis kalbėdavo apie šiltus prisiminimus iš Vokietijos. Ten vyriškis praleido aštuonis metus, kai atliko medicinos praktiką.
Besiklausydamas šių pasakojimų vaistininkas taip pat panoro panašaus, taikos ir vilties kupino gyvenimo. Tad kartu su savo šeima pabėgo į Turkiją, o ten sutiko kontrabandininką, kuris jiems suorganizavo kelionę į išsvajotąją Europą.
Vaistininkas su savimi turėjo tik nedidelę vyrišką rankinę, kurią nešioja persimetęs per petį. Turėdamas tik tokią kuklią mantą, jis įsėdo į perpildytą valtį. Ja plaukė dar 53 migrantai, tarp kurių buvo ir keletas mažų vaikų.
Vyro rankinėje buvo pinigai, kuriuos jis apvyniojo, kad apsaugotų nuo vandens, senas nenaudojamas telefonas ir išmanusis telefonas, telefonų ir baterijų įkrovikliai, ausinės ir 16 gigabaitų talpos USB atmintinė, kurioje jis saugo šeimos nuotraukas.
Grupelė tik per stebuklą saugiai priplaukė prie Graikijos krantų, tačiau ten juos pasitiko pakrantės sargyba ir šaukdami liepė sustabdyti valtį.
„Mes nesupratome, kad tai policija. Draugai mums buvo sakę nesustoti, nes būsime sugrąžinti į Turkiją. Nemokėjome graikiškai ir nesupratome, kas mums sakoma. Tad tvirtai laikėme vaikus ir aš pagalvojau: „leiskite pasiekti paplūdimį ir padarysiu viską, ką tik jūs liepsite“.
Migrantų valtis buvo skylėta ir galiausiai visi keleiviai plūduriavo jūroje. Vaistininkas vandenyje praleido 45 minutes, kol jį išgelbėjo.
„Aš buvau priverstas Turkijoje palikti savo seserį ir tėvus. Tad pagalvojau, jei mirsiu šioje valtyje, bent jau turėsiu šeimos nuotraukas“.
Menininkas
20-metis Nouras iš Sirijos.
Vaikinas jaučia aistrą muzikai ir menui. Sirijoje jis septynis metus grojo gitara ir piešė. Kai tolumoje pasigirdo sprogstančių bombų ir šaunamųjų ginklų ugnies garsai, Nouras griebė daiktus, kurie jam buvo brangiausi ir spruko į Turkiją. Šiandien šie daiktai vaikinui primena namus ir žadina nostalgijos jausmą.
Nouras į kelionę pasiėmė krepšelį su asmens dokumentais, draugo dovanotą rožančių, laikrodį, kurį jaunuoliui padovanojo mergina, tačiau kelionės metu jis, deja, sugedo. Taip pat Nouras atsivežė Sirijos vėliavą, palestiniečių amuletą bei dvi apyrankes, kurias jam padovanojo draugai: sidabrinę ir medinę. Muzikalus vaikinas namų nepaliko be gitaros brauktukų, mobilaus telefono, Sirijos operatoriaus SIM kortelės, asmens nuotraukos ir vienų marškinėlių.
„Iš Sirijos iškeliavau su dviem krepšiais, tačiau kontrabandininkai man leido pasilikti tik vieną. Kitame buvo visi mano rūbai, tad tai, ką dabar turiu su savimi, yra viskas, kas man liko“.
Šeima iš Alepo, Sirijos
Ši šeima prarado viską. Kai bėgo iš Sirijos, kiekvienas jos narys pasiėmė po vieną ar du krepšius. Bet kelionės į Turkiją, o po to į Graikiją metu, jų valtis ėmė skęsti. Joje buvo septynios moterys, keturi vyrai ir 20 vaikų.
Šiems pabėgėliams pavyko išsaugoti tik vieną krepšį su daiktais, kuriame yra vieni marškinėliai, džinsai, pora batų, tualeto reikmenys, vienos sauskelnės, du maži pakeliai pieno, sausainių pakelis, asmens dokumentai, pinigai, įklotai ir šukos.
„Tikiuosi, kad mirsime. Gyventi – nebeverta. Visi mums prieš nosį užtrenkė duris. Nėra jokios ateities“, – nevilties apimtas sakė vienas šeimos narys.
Paskutinis apklaustas vaikinas, 25 metų Hassanas iš Sirijos, negalėjo visiškai nieko parodyti.
„Tai viskas, ką aš turiu. Jie mums leido pasiimti tik du daiktus: atsarginius marškinėlius ir kelnes“, – sakė jis.
