Viltys dėl geresnės ateities stumia pabėgėlius ir migrantus Europos link. Nuo karo ir skurdo bėgantys žmonės tikisi čia surasti prieglobstį.
Tačiau jų beviltiška padėtis tampa pajamų šaltiniu žmonių gabentojams. Tūkstančiai migrantų kasdien sumoka milžiniškas sumas nusikaltėliams, siūlantiems jiems pavojingos kelionės į Senąjį žemyną bilietą.
Žmonės atiduoda savo likimus į gabentojų rankas, lipa į perpildytas gumines valtis ar tvankius furgonus, nes tikisi, kad kelio pabaigoje jų lauks nauja pradžia.
Į Europą norinčių atvykti migrantų skaičiui augant, o Bendrijos šalims nesutariant, ką dėl to daryti, žmonių gabentojų verslas klesti.
Šios organizuotos grupės dabar užsidirba ne menkesnius pinigus nei galingiausi narkotikų prekeivių karteliai, bet dėl jų aplaidumo žūsta šimtai žmonių.
Todėl dabar siekiama suduoti šiems nusikaltėlių tinklams smūgį. ES šią savaitę paskelbė naują karo su gabentojais etapą: patvirtinti planai imtis karinių veiksmų ir konfiskuoti bei naikinti kontrabandininkų laivus.
Naudojasi chaosu Europoje
Tai jokia paslaptis: ES nesugeba rasti bendro sprendimo dėl pabėgėlių antplūdžio. Šalys kaltina viena kitą dėl humanitarinės krizės, kuri iš Europos pakraščių atslinko į žemyno širdį.
Antai Bendrijos vidaus reikalų ministrai pirmadienį nesugebėjo vieningai priimti susitarimo dėl 120 tūkst. pabėgėlių perkėlimo pagal įpareigojančias kvotas. Tokiems planams labiausiai nepritarė rytinės žemyno valstybės.
O išsigando net Vokietija, kuri rugsėjo pradžioje plojo atvykstantiems migrantams ir leido suprasti, kad šalyje laukiami visi. Šią savaitę Berlynas nutarė laikinai įvesti kontrolę prie sienos su Austrija.
Žinoma, toks politinis chaosas ir nuomonių pasidalijimas atvykėlių srautų nestabdo – kas dieną iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos atvyksta vis daugiau pabėgėlių ir ekonominių migrantų.
Tačiau dėl padidėjusio svetimšalių antplūdžio vis opesnė ir kita svarbi problema: sparčiai auga žmonių gabentojų skaičius. Antraip nei ES vadovai, šie nusikaltėliai turi aiškų ir paprastą veiksmų planą.
Kainos kasdien auga
Žmonių gabentojai savo klientus gabena trimis pagrindinėmis kryptimis: per Viduržemio jūrą iki Italijos, sausumos keliu iš Turkijos per Bulgariją ir iš Graikijos per Vakarų Balkanus.
Teigiama, kad visa kelionė iš Sirijos iki išsvajotosios Vokietijos vienam žmogui kainuoja mažiausiai 2,5 tūkst. eurų – jei renkiesi keliauti pavojingiausiomis transporto priemonėmis.
Jei nori saugios kelionės stabilesniu laivu, tiek gali kainuoti tik vienas kelionės ruožas – pavyzdžiui, plaukimas laivu iš Egipto į Italiją arba pervedimas per mišką Serbijos pasienyje su Vengrija.
Prieglobsčio ieškantys pabėgėliai sutinka mokėti tokias sumas, net jei tenka atiduoti visas gyvenimo santaupas. Tad žmonių gabentojų paslaugų kainos auga.
Skaičiuojama, kad nuo 2000 m. migrantai žmonių gabentojams sumokėjo jau daugiau nei 16 mlrd. eurų. O iš migrantų ir pabėgėlių pelnosi milžiniški nusikaltėlių tinklai: žmonių gabentojų organizacijų bosai, vairuotojai, laivų kapitonai, žmonės, kurie nelegaliai nuomoja pabėgėliams butus, ir tie, kurie suranda klientus. Pastarųjų šimtai tūkstančių.
Pritraukia kitus bėgančiuosius
Vokietijos ir Italijos teisėsauga tvirtina, kad egzistuoja galingi žmonių gabentojų tinklai, kurių ištakas susekti sunku.
Tokių tinklų lyderiai slapstosi Libijoje ar Turkijoje, o daugybė jų parankinių išsibarstę po įvairias Viduržemio jūros ir Artimųjų Rytų regionų valstybes.
„Žmonių gabenimas jau virto multimilijoniniu verslu“, – įsitikinusi Austrijos vidaus reikalų ministrė Johanna Mikl-Leitner.
Šis verslas daugiausia pritraukia kriminalinę praeitį turinčius asmenis arba neturtingiausių sluoksnių gyventojus iš Turkijos ir Balkanų valstybių.
Antai pasaulį prieš kelias savaites sukrėtė nelaimė, kai Austrijoje pakelėje rastas sunkvežimis, o jame – 71 užtroškusio migranto kūnas.
Kaip dabar aiškėja, sunkvežimį vairavęs žmonių gabentojas, vardu Mitko, yra kilęs iš romų kvartalo neturtingame Bulgarijos mieste Lome.
Mitko buvo apiplėšęs degalinę Vokietijoje, o dėl greičio viršijimo jam buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas. Be to, vyras negalėjo sumokėti jam teismo nustatytų piniginių baudų, jam grėsė 8 mėnesiai kalėjimo. Jis slapstėsi neilgai. Skurstančiuose Balkanų regionuose talkininkų žmonių gabentojai randa lengviausiai, o tokiu tapo ir Mitko.
Bendradarbiavimas užsimezga dėl abipusės naudos: skurdžiai gyvenantiems arba kriminalinių įrašų biografijose turintiems žmonėms gabentojų darbas atrodo gera proga užsidirbti.
Dirba buvę pabėgėliai
Tiesa, Vokietijos saugumo agentūros tvirtina, kad žmonių gabenimu ilgainiui ima verstis ir patys pabėgėliai bei migrantai.
Esą dalis žmonių gabentojų ir jų talkininkų kažkada patys ketino sprukti į Europą, bet nenusisekus kelionei prisijungė prie vietos nusikaltėlių gaujų.
Svarbiausia, tokie gabentojai, patys kažkada ragavę pabėgėlių duonos, panašaus likimo žmonių neužjaučia. Kiti migrantai jiems tampa paprasčiausiu pasipelnymo šaltiniu.
„Kontrabandininkams rūpi tik pinigai, nieko daugiau, – pasakojo vienas siras pabėgėlis. – Jie nelaiko tavęs žmogumi, elgiasi taip, lyg būtum daiktas, kurį reikia pervežti.“
Būtent todėl gabentojai ramia širdimi sodina pabėgėlius su vaikais be gelbėjimosi liemenių į vos ant vandens balansuojančius plaustus.
Arba sulaipina į nevėdinamas sunkvežimių priekabas, kur žmonėms trūksta oro.
Žmonių gabentojai pinigų reikalauja gerokai prieš kelionę. Juos migrantai sumoka specialiuose punktuose, o ne tiesiai gabentojams į rankas.
Pastarieji atlygį gauna tiktai įvykdę užduotį.
Jei migrantai pinigus mokėti iš anksto atsisako, žmonių gabentojai imasi šantažo: sumokėk arba įduosiu tave policijai.
Nebijo reklamuotis internete
Kuo daugiau norinčiųjų keliauti į Europą, tuo naudingiau žmonių gabentojams. Todėl pabėgėlius ir migrantus nusikaltėliai į žemyną gabena nesustabdomais srautais.
Nors ES lyderiai mėgina paskirstyti pabėgėlių srautus, Bendrija vis dar vėluoja ardyti žmonių gabentojų tinklus, kurie prisideda prie atvykstančiųjų skaičiaus augimo ir daugybės tragedijų jūroje.
Europos nesugebėjimą pažaboti pabėgėlių gabentojų rodo ir tai, kad nusikaltėliai nesibaimina atvirai reklamuoti savo paslaugų socialiniuose tinkluose.
Pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Facebook“ egzistavo paskyra pavadinimu „Pervežu iš Izmyro į Europą už mažiausią kainą“.
Puslapis atrodė lyg įprastos kelionių agentūros svetainė turistams: nuotraukose pavaizduoti valtyse sėdintys ir besišypsantys vaikai, jachtose besideginantys vyrai ir prabangūs laivai.
Puslapį administravę gabentojai žadėjo „saugią ir pigią kelionę geru laivu su mažai keleivių“. O jų paslaugų kokybę neva įrodė galutinį tikslą pasiekusių keleivių nuotraukos, kuriose visi iki ausų šypsojosi ir rodė į viršų iškeltus nykščius.
„Facebook“ šis puslapis buvo sulaukęs apie 4 tūkst. gerbėjų, tačiau vėliau buvo uždarytas.
Tačiau gabentojams tai ne kliūtis – kasdien užkuriami vis nauji nusikaltėlių verslą reklamuojantys tinklalapiai.
Ieško klientų gatvėse
Vis dėlto dažniausiai žinia apie migrantų gabentojus ir jų siūlomas paslaugas perduodama iš lūpų į lūpas.
Informacija ne tik plinta internetiniuose forumuose, kur kelionės tikslą pasiekę pabėgėliai dalijasi patarimais.
Apie „pigias ir saugias“ keliones į Europą galima sužinoti ir gatvėse ar Turkijos uostamiesčių turguose bei arbatinėse.
„Tiesiog keliaukite į Izmyrą – Turkijos miestą, kuriame gabentojų tiesiog knibžda, – rekomendavo vienas internautas. – Susiraskite sau turistinę valtį, tada keliaukite į Vokietiją. Prisistatykite į artimiausią policijos nuovadą ir gyvensite kaip karaliai.“
Dažnai pabėgėliams nė neprireikia patiems ieškoti gabentojų – jie juos susiranda patys.
Pavyzdžiui, Budapešto Rytų traukinių stotyje galima pamatyti, kaip minioje nardo žmonių gabentojai ir tyliai siūlo migrantams keliones į Austriją už kelis šimtus eurų.
O štai iš Damasko į Stambulą prieš pusantrų metų atvykęs Yasinas ieško tautiečių sirų interneto kavinėse, gatvėse ar kitose jų susibūrimo vietose.
Pelnęs keliautojų pasitikėjimą Yasinas pateikia pasiūlymą už sutartą kainą saugiai nugabenti sirus į Europą.
Tačiau tokie gabentojų pažadai apie saugią kelionę dažnai bliūkšta it muilo burbulas.
Sumokėję pinigus ir nuėję į sutartą vietą, žmonės pamato ne žadėtas jachtas ir tvirtus laivus, o pripučiamąsias valtis, į kurias sulaipinama daugiau, negu galima, keleivių.
Viena migrantų grupė pasakojo apie gabentojus, kurie žadėjo nuvežti juos iš Budapešto traukinių stoties iki Austrijos sienos.
Tačiau juos įsodino į belangį mikroautobusą, apsuko porą ratų aplink Budapeštą ir paleido prie vieno prekybos centro vartų – jie atrodė panašūs į pasienio perėją.
Ėmėsi spręsti problemą
Kas mėnesį Europai tenka gelbėti tūkstančius Viduržemio jūroje skęstančių pabėgėlių.
Dalis jų sulaukia kraupaus likimo – kaip mažylis Aylanas, kurio bangose panirusio kūnelio nuotrauka sukrėtė visą pasaulį.
Iki šiol ES vykdė tik paieškos ir gelbėjimo operacijas, o įtariami gabentojai ramiai kirsdavo jūrą ir Lampedūzos, Lesbo ar Koso salose ramiai išlaipindavo gyvąjį krovinį.
Tačiau dabar Bendrija mėgins spręsti problemą. ES vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė Federica Mogherini pasiūlė pereiti į antrąją operacijų Viduržemio jūroje fazę, o tam pritarė Europos vadovai.
Tai reiškia, kad Bendrija dabar smogs patiems gabentojams ir organizuotiems nelegaliems žmonių gabenimo tinklams, vykdydama karinius veiksmus.
ES nutarė pradėti karinę misiją, kuri padėtų perimti ir sunaikinti gabentojų valtis bei sulaikyti nusikaltėlius tarptautiniuose vandenyse.
Jomis plaukiantys migrantai būtų nugabenami į Italiją, nusikaltėliai suimami, o valtys nuskandinamos ir nutempiamos į žemyną galutinai sunaikinti.
Turi veikti skubiau
Vis dėlto Bendrija dar neturi plano, kaip susidoroti su žmonių gabentojais, kurie migrantus gabena sausumos keliais.
O tokių – valstybėms uždarant sienas arba įvedant griežtesnę jų kontrolę – vis daugėja.
Sudėtingas migracijos į Europą tinklas dabar atrodo tartum nenugalima mitinė būtybė su vis ataugančiomis galvomis.
Nukerti vieną – išdygsta kita. Kontroliuoji vieną kelią – gabentojai randa kitą.
Žmonių gyvybių neskaičiuojantys gabentojai greičiausiai ir toliau sodins pabėgėlius į pripučiamuosius plaustus ir plukdys rudens ir žiemos audrų talžoma jūra. Baiminamasi, kad migrantų mirčių dabar gali tik padaugėti. Todėl ekspertai ragina: išardykite žmonių gabentojų tinklus, kol šie nespėjo į pražūtį išsiųsti dar šimtų pabėgėlių.
Migrantų antplūdis į Europą skaičiais
Tarptautinė migracijos organizacija skaičiuoja, kad vien 2015 metais Viduržemio jūroje nuskendo jau daugiau nei 2,6 tūkst. pasiekti Europos krantus bandžiusių migrantų.
Į Europą jūra per kiek daugiau nei aštuonis mėnesius atplaukė jau 350 tūkst. migrantų. Anksčiau rekordiniai metai buvo 2014-ieji, kai žemyną vandeniu pasiekė 216 tūkst. žmonių.
Daugiau migrantų vien šiemet atplaukė į Graikiją – 234 tūkst., nors pernai šalį laivais ir valtimis pasiekė tik 35 tūkst. žmonių.
Daugelis migrantų oficialiai laikomi pabėgėliais, sprunkančiais nuo karo ir neramumų Sirijoje, Irake ir Afganistane. Tiesa, tarp atvykstančiųjų yra ir daug ekonominių migrantų iš tiesiog skurdžių valstybių.
Migrantų ir pabėgėlių kelionės tikslas – Vokietija, kuri statistiškai priima daugiausia prieglobsčio prašytojų, ir Švedija, taip pat noriai atverianti duris svetimšaliams.
Berlyne manoma, kad per visus 2015 metus šalyje prieglobsčio paprašys maždaug 1 mln. migrantų ir pabėgėlių. Pernai tokių asmenų buvo 173 tūkst.
