Minios valdymo ekspertai tikina, kad žmonių spūstys prasideda, kai priekyje einanti grupė pasiekia kliūtį, kuri sulėtina jų greitį arba priverčia visiškai sustoti.
Tuo pačiu metu srauto gale einanti grupė nežino, kad priekyje judėjimas sustojo ir eina toliau tikėdamiesi, kad priekyje atsiras vietos.
Nors dažniausiai kalbama, kad minia žmones sutrypia, daugiau mirčių įvyksta dėl uždusimo.
„Kaip dauguma žino, nelaimė įvyko dėl per didelio žmonių skaičiaus ir dėl to, kad kai kurie piligrimai nesivadovavo judėjimo nurodymais Hadžo apeigų metu“, – po nelaimės ketvirtadienė paaiškino Saudo Arabijos sveikatos ministras Khalidas al-Falihas.
Kaip skelbė BBC, šiuo konkrečiu atveju spūstis Mekoje susidarė dėl to, kad siaurame kelyje susidūrė du priešingomis kryptimis judantys žmonių srautai.
Šiemet kasmetinėje piligriminėje kelionėje dalyvavo apie du milijonus musulmonų. Tokia minia turi neįtikėtiną galią sužeisti joje stovinčius žmones.
Minioje spūstis gali susidaryti ir dėl panikos, kurią gali sukelti pasklidę gandai. Pavyzdžiui, nuvilnijus informacijai, kad kai kurie žmonės jau yra suspausti, kiti panikuodami gali pradėti eiti greičiau.
„Kai prasideda panika, jau tada tampa per vėlu išvengti incidentų“, – „The Washington Post“ paaiškino minių saugumo ekspertas prof. G. Keithas Stillas.
Minios gali spaustis horizontaliai, bet žmonės dažnai ima ir lipti vienas ant kito. Paniškai spūsties bandantys išvengti asmenys gali sutrypti kitus nelaimėlius.
Visgi ne visada mirtinų spūsčių priežastis yra panika. Jas gali sukelti ir susibūrimas labai apribotoje teritorijoje arba neteisingai sudėlioti užkardai.
Kaip ir religiniuose susibūrimuose, spūstys gali susidaryti bet kur, kur į vieną vietą susirenka nekontroliuojama minia – sporto renginiuose, koncertuose ir nelaimių metu, pavyzdžiui po sprogimų ar gaisrų.
Ne nauja problema
Minių spūstys nėra nauja problema. Vienas iš pirmųjų šios nelaimės atvejų buvo užfiksuotas 1896 metais caro Nikolajaus II karūnavimo iškilmėse prie Maskvos.
Daugiau kaip tūkstantis žmonių žuvo spūstyje, kuri susidarė pasklidus gandams, kad kioskuose greitai nebeliks suvenyrų.
Vėliau spūstys dažnai susidarydavo masiniuose religiniuose susibūrimuose Indijoje, futbolo stadionuose Europoje, roko koncertuose JAV. Viename epidemiologiniame tyrime užfiksuoti 215 žmonių spūsčių atvejai tarp 1980 m. ir 2007 m.
1989 metais viena iš skaudžiausių nelaimių futbolo istorijoje įvyko Hilsboro stadione Šefilde Jungtinėje Karalystė. Neteisingai paskirsčius srautus susidarė spūstys, kurios pareikalavo 96 žmonių gyvybės.
1999 metų pavasarį Minske audra sukėlė paniką koncerte dalyvavusių žmonių būryje. Puolę slėptis gretimame metro tunelyje jie sukėlė spūstį, kurioje paslydę ant šlapio šaligatvio ir sutrypti žuvo 52 žmonės.
2005 metais Bagdade pasklidus gandams apie gresiantį savižudžio sprogdintojo išpuolį spūstyje žuvo 960 į šventyklą tiltu ėjusių žmonių.
Visgi tyrėjai sunkiai gali paaiškinti, kaip prasideda tokios mirtinos spūstys ir kaip joms būtų galima užkirsti kelią. Kaip pastebima, pirmieji į nelaimės vietoje atsiradę gelbėtojai pirmiausia rūpinasi sužeistaisiais, o ne kruopščiai užsirašinėja savo pastebėjimus apie spūstį.
Pavojingoji Meka
Piligrimų susibūrimai Mekoje beveik kasmet pareikalauja aukų. Kuo daugiau musulmonų atvyksta atlikti vieno svarbiausių islamo ritualų, tuo daugiau mirtinų nelaimių kyla Hadžo apeigų metu.
Per šimtmetį iki 2009 metų penki iš dešimties daugiausiai aukų nusinešusių spūsčių atvejai įvyko Minos slėnyje.
Po 2006 metų Saudo Arabijos valdžia pradėjo smarkiai investuoti į Mekos ir aplinkinių rajonų infrastruktūrą, įrengė vienos krypties eismo praėjimus, pradėjo lankytojų skaičiavimą ir griežtą lankytojų tvarkaraštį.
Džabarato tiltas, kur per vieną spūstį žuvo daugiau nei tūkstantis žmonių dabar yra daugiaaukštis kompleksas su keliais išėjimais, specialiai sukurtas nuolat judantiems žmonių srautams.
Per pastarąjį dešimtmetį Saudo Arabijos valdžia dirbo su nemažu skaičiumi architektų ir dizainerių, siekdami užtikrinti nuolatinį žmonių judėjimą ir užkirsti kelią spūstims.
Kaip išgyventi spūstyje
Nors ekspertai teigia, kad jau prasidėjus panikai minioje beveik neįmanoma išvengti spūsties, galima imtis tam tikrų saugumo priemonių.
Minios elgesio ekspertas Paulas Wertheimeris pataria visų pirma atvykus į uždarą erdvę įsidėmėti visus išėjimus.
Natūralus instinktas skatina žmones išeiti pro tą pačią vietą, per kurią įėjo į pastatą. Tačiau žmonės taip elgiasi ne dėl to, kad tai saugiau, o dėl to, kad tai yra pažįstamas kelias.
P.Wertheimerio teigimu, kažkur gali būti kitas išėjimas, kuriuo naudosis kur kas mažiau žmonių. Pro jį kur kas greičiau ir saugiau galima palikti uždarą erdvę.
„Jeigu minioje pradedate jaustis nejaukiai, pats laikas pagalvoti apie išėjimą. Tai kartais atrodo labai sunku, ypač jeigu labai ilgai ėjote arba ilgai laukėte, pavyzdžiui, tam, kad per koncertą atsistotumėte arti scenos, todėl gali nesinorėti išeiti“, – pastebi ekspertas.
Daug žmonių šį sprendimą atideda per ilgai, kol jau būna per vėlu – jie įstringa didelėje, judančioje ir siūbuojančioje minioje.
P.Wertheimeris tada pataria bet kokia kaina išsilaikyti ant kojų ir taupyti energiją – nešaukti ir nesistumti jėga.
Tam, kad susikalbėtumėte su aplinkui esančiais žmonėmis galite naudoti ženklus – mojuokite, rodykite, o daug ką galima perteikti net ir akimis.
Rankas patariama laikyti sulenktas prie krūtinės kaip boksininkui. Tokiu būdu užsitikrinsite judesių laisvę, bet apsaugosite savo krūtinę.
Jeigu kažkas ištiesia ranką prašydamas pagalbos, griebkite ją, kad išlaikytumėte kitą žmogų. P.Wertheimerio teigimu, tokiose situacijos žmonės yra labiau linkę ne panikuoti, o būti herojiškais ir užjaučiančiais.
Minių tyrėjas taip pat siūlo būdą, kaip išsilaisvinti iš minios, kurioje gali susidaryti spūstis. Šį metodą jis pavadino „akordeonu“.
„Po postūmio į priekį susidaro banga, o po jos minia trumpam nurimsta. Tas ramybės periodas yra jūsų šansas pajudėti įstrižai tarp žmonių. Ženkite porą žingsnių į priekį, sulaukite kitos bangos, tada ženkite dar. Tokiu būdu galėsite pasiekti minios kraštą“, – pataria ekspertas.
